Tačiau J. Langbaum, turinti psichiatrinės epidemiologijos daktarės laipsnį, nesivadovauja jokia oficialia psichinės sveikatos programa. Ji nesprendžia kryžiažodžių ir nežaidžia smegenis lavinančių žaidimų.
„Vien tik sėdėjimas ir „Sudoku“ sprendimas kažin ar apsaugotų nuo Alzheimerio ligos“, - sakė ji.
Užuot pasitelkusi oficialias smegenų treniravimo programas, J. Langbaum tiesiog eina į darbą, rašo svetainė npr.org.
„Mano darbas ir yra mano kasdienė protinė treniruotė“, - pažymi J. Langbaum, vadovaujanti „Alzheimerio prevencijos iniciatyvai“ Bannerio Alzheimerio institute Finikse.
Tai galėtų galioti daugumai dirbančių žmonių. „Kol esate darbingi, kiekvieną dieną susiduriate su iššūkiu atlikti vienu metu kelis darbus, prisiminti įvairius dalykus ar apdoroti informaciją“, - teigė ji.
J. Langbaum tokią perspektyvą siūlo kaip specialistė, daug metų studijavusi smegenų lavinimo programų poveikį, ir kaip žmogus, artimai susidūręs su Alzheimerio liga.
„Kai ruošiausi gauti mokslų daktarės laipsnį, mano seneliui buvo diagnozuotas nedidelis kognityvinis sutrikimas. Vėliau jis virto visapusiška Alzheimerio demencija“, - pasakojo ji.
Taigi J. Langbaum pradėjo svarstyti: „Kaip aš savo profesinėje veikloje galiu užtikrinti, kad mes nesusirgsime šia liga, kai sulauksime senatvės?“.
Ji anksti suprato, jog galvosūkiai ir žaidimai nepadės, nes jie sutelkia dėmesį ties viena siaura užduotimi. Taigi jų rezultatas būtų toks pat, kaip treniruojant tik vieną savo kūno raumenį, teigė J. Langbaum. Šis raumuo sustiprės, bet jūsų bendra fizinė forma liks tokia pati.
Smegenų lavinimo programos, kurios naudojamos tiriamosioms studijoms, yra daugiau žadančios ir kur kas reiklesnės. „Jos yra sunkios“, - pripažįsta J. Langbaum, kuri pati jas išbandė, kai dalyvavo revoliuciniame tyrime, skirtame smegenų treniravimo poveikiui.
Šio tyrimo metu buvo stebima maždaug 2800 žmonių, sulaukusių 65 metų ir daugiau. Dauguma jų daugiau kaip penkias savaites darė pratimus, skirtus atminčiai, mąstymui ir informacijos apdorojimo greičiui pagerinti. Dvi intervencijos – mąstymo ir informacijos apdorojimo greičio lavinimas – turėjo šiokį tokį poveikį net praėjus 10 metų, sakė J. Langbaum.
„Jos atitolina protinių galių silpnėjimą, - teigė ji. – Palyginus su žmonėmis, kurie netreniravo savo kognityvinių funkcijų, jos privertė smegenis ilgiau dirbti tokiu pačiu tempu“.
Tačiau kol kas lieka neaišku, ar smegenų treniruotės gali užkirsti kelią ar atitolinti Alzheimerio ligą. Naujesni tyrimai liudija, kad socialinis bendravimas gali tapti geresne protinių treniruočių forma negu smegenų lavinimas.
„Žmonėms, kurie daug bendrauja, ypač viduriniame gyvenimo tarpsnyje, būdinga mažesnė tikimybė vėlesniame gyvenime susirgti Alzheimerio liga, - teigė J. Langbaum. – Atrodo, kad mūsų smegenims yra naudinga būti tarp žmonių“.
J. Langbaum mano, kad jos socialinis gyvenimas yra puikus. Bendraudama su šeima, savo dviem vaikais, draugais ir kolegomis darbe, ji sako, kad socialinės jos smegenų sritys kiekvieną dieną gauna daug krūvio.
Taigi smegenų lavinimo J. Langbaum atsisako. Tačiau ji teigia, kad tokios treniruotės gali būti naudingos žmonėms, kurie nedirba ir yra gana vieniši.
Ji taip pat turi patarimą visiems, norintiems išsaugoti smegenų sveikatą.
„Jeigu jums patinka kryžiažodžiai, spręskite juos, - teigė ji. – Tačiau nuolat išbandykite kažką nauja. Naujovės, kurios suteikia džiaugsmo, yra labai svarbu. Nedarykite to, kas jums nepatinka“.
