Vis dėlto, mokslininkai nuolat ieško papildomų būdų, kaip galima būtų sumažinti rizikos veiksnius ir išsaugoti sveiką širdį. Štai devyni dalykai, kuriuos reikia žinoti apie širdies sveikatą.
Raskite laiko pusryčiams
Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad sveiki ir sotūs pusryčiai gali būti paprasčiausias būdas išvengti arterijų užsikimšimo. Tyrimo rezultatai rodo, kad vidutinio amžiaus žmonės, reguliariai atsisakantys pusryčių, arba vietoj jų išgeriantys tik kavos ar sulčių, susiduria su du kartus didesne aterosklerozės rizika, palyginti su tais, kurie valgo sočius pusryčius. Primename, kad aterosklerozė gali didinti širdies ligų riziką.
Pusryčių atsisakančių žmonių arterijose aptikta daugiau aterosklerozinių plokštelių nei pas tuos žmones, kurie paprastai rytais mėgaujasi sočiais pusryčiais, ar tuos, kurie lengvai užkanda.
Tyrėjai spėja, kad pusryčių atsisakymas susijęs su kitais nesveikais įpročiais, tokiais kaip piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas, kurie stipriai didina širdies ligų riziką. Minėto tyrimo dalyviai, kurie įpratę išeiti iš namų nepusryčiavę, taip pat dažniau turėjo antsvorio problemą ir netaisyklingos mitybos įpročius.
Venkite „yo-yo“ dietų
„Yo-yo“ dietos kelia pavojų ne tik moterų talijoms, bet ir kenkia jų širdims, ypač po menopauzės – tokias išvadas padarė 2016 metais tyrimą atlikę mokslininkai. Jie nustatė, kad 55 metų ir vyresnės moterys, turinčios „normalų“ kūno masės indeksą, tačiau daugiau kaip 4,5 kilogramo svyruojantį svorį dešimties metų laikotarpyje, susiduria su didesne širdies ligų rizika, palyginti su tomis moterimis, kurių svoris per tą patį laikotarpį mažiau svyravo. („Normalus“ kūno masės indeksas yra nuo 18,5 iki 24,9).
Pasak tyrimo autorių, įdomu tai, kad svorio svyravimas nekelia to paties pavojaus antsvorio turinčių ar nutukusių moterų širdims.
Taigi, tyrėjai daro išvadą, kad stabilaus ir sveiko svorio išlaikymas moterų širdims yra palankesnis nei „yo-yo“ efektą turinčių dietų nulemtas svorio svyravimas. Nėra ištirta, ar svorio numetimas ir vėl jo susigrąžinimas turi panašų poveikį ir jaunesnių moterų ar vyrų širdims.
Venkite priešiškumo
Priešiškumas gali turėti neigiamą poveikį moters širdies sveikatai ir 2016 metais atliktas tyrimas atskleidė, kodėl taip yra.
Ankstesni tyrimai parodė, kad aukštesnio lygmens ciniškas priešiškumas – arba ciniškas požiūris kartu su bendru nepasitikėjimu žmonėmis – yra siejamas su didesne širdies ligų rizika. Ir priešingai, optimizmo kupinos moterys susiduria su mažesne širdies ligų rizika.
Mokslininkai spėja, kad priešiškumo daromą žalą moterų širdims galima paaiškinti tuo, kas vadinama širdies ritmo kintamumu (matuojamas laiko intervalas tarp širdies susitraukimų). Tyrimas parodė, kad didesnį priešiškumą jaučiančios moterys turėjo žemesnį širdies ritmo kintamumą, palyginti su mažesnį priešiškumą jaučiančiomis dailiosios lyties atstovėmis.
Priešiški jausmai gali kenkti širdžiai dar ir dėl to, kad aktyvuojamas „kovok arba bėk“ mechanizmas, kuris paskatina streso hormono išsiskyrimą. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad didesnį priešiškumą jaučiančios moterys dažniau turi ir kitus širdies rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujo spaudimas, nutukimas ir aukštas cholesterolio kiekis, palyginti su tomis tyrimo dalyvėmis, kurios nusiteikusios mažiau priešiškai.
Alkoholį vartokite išmintingai
Kai kurių žmonių atveju saikingas alkoholio vartojimas gali būti siejamas su mažesnes širdies ligų rizika, tačiau ne visų. Didelis Anglijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vyrai ir moterys, saikingai vartojantys alkoholį, rečiau susiduria su skausmu krūtinės srityje, insultu, širdies nepakankamumu ir periferinių arterijų liga, palyginti su tais, kurie niekada nevartojo alkoholio.
Minėtame tyrime saikingu alkoholio vartojimu laikoma 14 alkoholio vienetų per savaitę. Pagal Jungtinės Karalystės Nacionalinę sveikatos tarnybą, vienas vienetas yra 8 gramai gryno alkoholio. 0,57 litro alaus yra trys vienetai alkoholio, o taurėje vyno – du vienetai.
Tačiau lyginant su saikingu alkoholio vartojimu, stiprus gėrimas siejamas su padidėjusia širdies ligų, tokių kaip širdies sustojimas, insultas, širdies nepakankamumas ir periferinių arterijų liga, rizika.
Vis dėlto, mokslininkai pažymi, kad alkoholio niekada nevartoję žmonės neturėtų griebtis jo, siekdami užkirsti kelią šioms širdies ligoms. Yra saugesnių širdies sveikatos gerinimo būdų, tokių kaip fizinė veikla, rūkymo atsisakymas, nes jie nekelia su alkoholio vartojimu susijusių pavojų.
Ėjimo greitis gali numatyti širdies ligų riziką
Tai, kaip greitai žmogus eina, gali būti užuomina į tikimybę mirti nuo širdies ligų.
2016 metų rugpjūtį Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad vidutinio amžiaus žmonės, įpratę vaikščioti lėtai, susiduria su du kartus didesne mirties nuo širdies ligų rizika, nei tie, kurie eina paskubomis. Mokslininkai mano, kad tai galima paaiškinti bendru kūno fiziniu pasirengimu – kuo jis prastesnis, tuo lėčiau žmogus eina ir tuo didesnė rizika mirti nuo širdies ligų.
Valdykite savo finansus
Finansinės problemos stipriai veikia žmonių psichinę savijautą, tačiau mokslininkai nustatė, kad tai atsiliepia dar ir širdžiai. Kaip parodė 2015 metais atliktas tyrimas, finansinė įtampa gali atsiliepti moterų širdies sveikatai. Mokslininkai nustatė, kad jeigu moteris nuolat nerimaujama dėl to, ar pavyks sudurti galą su galu, infarkto rizika išauga du kartus.
Širdies sveikatai kenkia ne vien finansiniai sunkumai. Mokslininkai nustatė, kad infarkto riziką didina ir artimo žmogaus sunki liga. Manoma, kad prie to gali prisidėti tokiais atvejais išaugantis streso hormono kortizolio lygis.
Elektroninės cigaretės gali kenkti širdžiai
Dažnai laikomasi nuomonės, kad elektroninės cigaretės plaučiams kenkia mažiau, tačiau nedidelis tyrimas, pristatytas žurnale „JAMA Cardiology“, parodė, kad jos gali kenkti širdžiai. Mokslininkai nustatė, kad mažiausiai metus elektronines cigaretes naudoję žmonės turi daugiau adrenalino hormono ir stipresnius oksidacinio streso požymius, palyginti su tais, kurie niekada nebandė elektroninių cigarečių.
Didesnis adrenalino kiekis gali kelti kraujo spaudimą ir pulsą, o oksidacinis stresas gali slopinti gebėjimą kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie siejami su širdies ligų rizika. Oksidacinis stresas ir didesnis adrenalino kiekis gali didinti širdies ligų riziką.
Nors elektroninėse cigaretėse nėra tabako, tačiau į jas naudojančio žmogaus burną ir plaučius patenka pašildytas nikotino ir aromatinių medžiagų mišinys. Esama įrodymų, kad elektroninėse cigaretėse esantis nikotinas gali susiaurinti širdies kraujagysles, tačiau ilgalaikis šio prietaiso poveikis širdžiai vis dar neištirtas.
Vienas iš minėto tyrimo trūkumų – nebuvo palyginta širdies ligų rizika tarp tų, kurie reguliariai naudoja elektronines cigaretes ir reguliariai rūkančių įprastas cigaretes.
Miegokite mažiausiai septynias valandas
Nepakankamas miegojimas gali atsiliepti jūsų širdžiai, ypač jeigu jūs ir taip patenkate į širdies ligų rizikos zoną. Tokias išvadas pateikė tyrimas, pristatytas leidinyje „Journal of the American Heart Association".
Tyrimas nustatė, kad mažiau nei šešias valandas per naktį miegantys žmonės, turintys metabolinį sindromą, susiduria su du kartus didesne širdies ligų ar infarkto rizika, palyginti su tiek pat laiko miegančiais žmonėmis be metabolinio sindromo. Metabolinis sindromas apima visą eilę simptomų, tokių kaip aukštas kūno masės indeksas ir padidėjęs cholesterolio kiekis, kurie padidina širdies ligų ir II tipo diabeto riziką.
Pakankama miego trukmė gali būti svarbi širdžiai palankaus gyvenimo būdo dalis – tas pats tyrimas parodė, kad metabolinį sindromą turintiems žmonėms, kurie miega ilgiau nei šešias valandas, širdies ligų rizika sumažėja.
Metabolinio sindromo kriterijus atitinka tie vyrai ir moterys, kuriems būdingi bent trys iš šių penkių rizikos veiksnių: aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs trigliceridų kiekis, mažas gerojo (arba didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekis, aukštas kūno masės indeksas ir didelis cukraus kiekis kraujyje.
