Itin svarbu kuo anksčiau atpažinti insultą ir pirmuosius jo simptomus, nes tik taip žmonės gali laiku iškviesti pagalbą. Apie tai VUL Santaros klinikų konferencijoje pasakojo gydytojas neurologas, profesorius Dalius Jatužis ir gydytojas, gydytojas, daktaras Rytis Masiūliūnas.
Pagrindiniai insulto požymiai yra šie:
– Perkreiptas veidas arba veido paralyžius;
– Be priežasties nusilpusi ranka;
– Sutrikusi kalba.
„Žinodami bent šiuos 3 simptomus, galėsime identifikuoti beveik 90 proc. insultų. Taigi, atsiradus bent vienam iš šių simptomų, reikėtų kviesti greitąją pagalbą, kuri nugabens pacientą su insultu į gydymo įstaigą“, – sakė prof. D. Jatužis.
Dr. R. Masiūliūnas pastebi, kad žmonės dažnai klausia, ką daryti, jei artimąjį ištinka insultas. Pasak gydytojo, svarbiausia užduotis, kad žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą, o belaukiant greitosios pagalbos, galima bandyti išsiaiškinti, kada buvo pajausti pirmieji simptomai, bei ar pacientas nevartoja kraują skystinančių vaistų. Jokiu būdu negalima duoti aspirino ar kitų kraują skystinančių vaistų, nes jei insultas hemoraginis, kraujas išsilies dar labiau.
Kai nustatomas insultas, suleidžiama intraveninė trombolizė, kuri visame organizme tirpdo krešulius. Kai trombas pakankamai didelis, kad jį būtų galima pasiekti, taikoma techninė trombektomija. Tai yra procedūra, kurioje dalyvauja angiologas, o trombas yra ištraukiamas.
Po 2014 metų pertvarkos, kai trombolizė ir trombektomija tuo metu buvo atliekama tik pavieniais atvejais, iki 2021 metų pasiekta, kad virš 14 proc. visų insultų Lietuvoje gydomi taikant intraveninę trombolizę, beveik 10 proc. gydomi su mechanine trombektomija.
„Gali susidaryti įspūdis, kad tai maži skaičiai. Bet reikia prisiminti, kad toli gražu ne kiekvieną insultą galime gydyti šiais metodais. Yra labai svarbus pats laikas, nuo ko pradėjome. Pavėluotai atvykus į gydymo įstaigą nebegalime taikyti nei vieno, nei kito metodo“, – sakė prof. D. Jatužis.
Gydytojas R. Masiūliūnas pasakojo, kad norint sužinoti savo riziką įvykti insultui, galima atsisiųsti programėlę „Stroke Riskometer“, kuri padės tai apskaičiuoti.
Didžiąją dalį visų insulto atvejų nulemia aukštas kraujospūdis.
„Neseniai buvo atliktas tyrimas, kad ketvirtadalis pacientų, net ir tų, kurie jau aktyviai kreipiasi į prevencinę programą, teisingai nekoreguoja savo kraujospūdžio. Daug rizikos veiksnių yra svarbūs, ne tik kraujospūdis, bet šiuo atveju jis vaidina esminį vaidmenį“, – sakė dr. R. Masiūliūnas.
Optimalus sistolinis kraujospūdis turėtų būti tarp 120 ir 130.
Antras rizikos veiksnys po hipertenzijos yra nutukimas.
„Nutukimas yra tada, kai kūno masės indeksas didesnis nei 30. Maždaug trečdalis moterų ir trečdalis vyrų Lietuvoje yra pasiekę šį skaičių. Sumažinus svorį, sumažėja kraujospūdis, gerėja cholesterolio, glikemijos rodikliai“, – sakė gydytojas.
Trečias rizikos veiksnys – rūkymas. Pasak gydytojo, Lietuvoje rūko apie 35 proc. vyrų ir apie 11 proc. moterų.
„Vyrai po truputį meta šį įprotį, bet neramina tendencija, kad rūkymas tarp moterų auga. Kartais nenorima mesti rūkyti, nes bijoma priaugti svorio. Visgi bet koks svorio priaugimas yra mažiau žalingas, jei palyginsime su ta žala, kurią daro rūkymas.
Nustojus rūkyti, insulto rizika laipsniškai mažėja, o po 5 metų tampa tokia pat, kaip ir nerūkantiems“, – kalbėjo gydytojas.
Ketvirtas rizikos veiksnys yra dislipidemija, tai cholesterolio padidėjimas. 9 iš 10 žmonių, besikreipiančių į širdies patikros prevencinę programą, turi padidėjusį cholesterolį.
„Žinoti yra viena, o kažką veikti rizikos mažinimo prasme yra kita. Dislipidemija, ypač toks skaudus pavyzdys, kai nemaža dalis žmonių žino, kad turi padidėjusį cholesterolį, kad tai negerai, bet paklausus, ar ką nors darote, tai dieta, fizinis aktyvumas, pagaliau vaistai, dažniausiai sako, kad nesigydo. Neignoruokime cholesterolio, rūkymo, nutukimo, nes tai dalykai, kuriuos galime kontroliuoti ir sumažinti insulto riziką“, – sakė prof. D. Jatužis.
Insulto riziką didina ir cukrinis diabetas, taip pat neteisinga mityba, kuri skatina aterosklerozę, nutukimą, cholesterolį. Pasak profesoriaus, reikėtų vartoti kuo daugiau vaisių, daržovių, augalinių riebalų.
„Fizinis aktyvumas ne tik padeda reguliuoti kūno masę, bet ir stabdo aterosklerozę. Tai ir cukrinio diabeto prevencija, ir kraujospūdžio kontrolė, bendras organizmo tonusas, gera praktika padėti smegenims atsipalaiduoti nuo streso“, – kalbėjo profesorius.
Taip pat vienas iš rizikos veiksnių yra prieširdžių virpėjimas, kuris dažnai lieka nenustatytas. Jo metu skatinamas krešulių formavimasis širdies kamerose. Krešuliai, atitrūkę ir patekę į smegenys, gali sukelti sunkiausius insultus.
„Tai labai svarbu laiku nustatyti, nes turime medikamentinių priemonių, kurios gali padėti“, – sakė profesorius.
