aA
Staigi ir visiškai nenumatyta mirtis – tragedija, kurios savo gyvenime bijo kone kiekvienas žmogus. Tokia mirtis gali nutikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, infarkto ar insulto, tačiau nedaug kas žino dar vieną neįtikėtinai pavojingą ligą – smegenų aneurizmą. Kai kuriuose autopsijų tyrimuose nustatyta, kad arterinę smegenų arterijų aneurizmą gali tureti iki 5 proc. populiacijos. Visgi, dauguma to nė nenutuokia. O tai neretai būna tikra tiksinti bomba.
Smegenų liga
Smegenų liga
© Shutterstock

Gali būti net keliose kūno vietose

Aneurizma, kaip pasakojo LSMU Kauno klinikų prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas, yra kraujagyslės sienelės išsiplėtimas toje vietoje, kurioje trūksta raumeninio sluoksnio. Paprastai tariant, vienoje kraujagyslės vietoje dėl susilpnėjusios sienelės ir kraujo tėkmės atsiranda tarsi balionas, kuriame cirkuliuoja kraujas.

Išsplėtimas dažniausiai būna 3 tipų. Pirmas yra įgimtas kraujagyslės sienelės defektas, kai kraujagyslės sienelės dalis neturi raumeninio sluoksnio nuo pat gimimo. Arterijų išsišakojime, kur yra įgimtas raumeninio sluoksnio trūkumas, pulsuojanti kraujo srovė išpūčia balionėlį.

Kitas tipas yra aterosklerotinės aneurizmos, kurios dažniausiai išsivysto dėl vyresnio amžiaus, kai ant kraujagyslių atsiranda kalkės. Susikaupusios kalkės pažeidžia kraujagyslės sienelę, tad ten irgi atsiranda išpūsta sienelė – aneurizma.

Galvos smegenų aneurizma
Galvos smegenų aneurizma
© Shutterstock

Trečias tipas, pasitaikantis gana retai, yra mikotinės aneurizmos, kurios susidaro ant smulkių kraujagyslių sienelių. Tai dažniau pasitaiko žmonėms, kurie turi širdies vožtuvų uždegiminę ligą. Bakterijos nusėda į mažas kraujagysles, jų sienelės išsiplečia ir suformuoja aneurizmas.

Visų šių tipų aneurizmos, pasak mediko, atrodo iš esmės taip pat, skiriasi tik jų kilmė ir dėl ko jos atsirado. Visais atvejais aneurizma susidaro dėl suplonėjusios kraujagyslės sienelės, kai toje vietoje išsipučia balionėlis.

Beje, tokių tiksinčių bombų kūne kartais būna net ne viena. Apie 7 proc. atvejų aneurizmos būna dauginės, tai yra susidariusios net keliose kraujagyslėse.

Aneurizma gali išsivystyti ne tik smegenyse, bet ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, klubo arterijoje ar pilvo aortoje. Tai taip pat yra panaši liga, tik ji dažniausiai atsiranda dėl aterosklerotinių pakitimų. Aneurizmos gali atsirasti ir po traumų, pavyzdžiui, kai sutrenkiamos smegenys ir pažeidžiama kraujagyslė, o vėliau ji išsiplėčia dėl kraujo tėkmės. Ypač jautrios yra tos kraujagyslės vietos, kuriose ji išsišakoja.

Aneurizma
Aneurizma
© Shutterstock

Kol neplyšta – jokių simptomų nėra

Baisiausias faktas apie aneurizmą yra tai, jog dažniausiai iki tol, kol ji neplyšta, žmogus nieko nejaučia. O plyšus jau gali būti per vėlu, nes didelė dalis pacientų nė nespėja atvykti į ligoninę.

„Mažesnės aneurizmos, išskyrus gigantines, kurios būna iki 2,5 cm, neduoda jokių simptomų iki tol, kol neplyšta. Žmogus nežino, kad turi aneurizmą. Būna, kad aneurizmos pasireiškia jau vaikystėje. Neseniai konsultavau maždaug 6 metų mergaitę, kuri turėjo gigantinę, virš 2,5 cm aneurizmą. Tokios aneurizmos gali užspausti nervus ir sukelti simptomus, gali pradėti dvejintis akyse, simptomai priklauso nuo to, kurioje ji vietoje.

Būna ir labai didelių aneurizmų, net 7-8 cm. Tai labai sudėtinga patologija ir jos gali nė neplyšti, bet sukelti simptomus. Jei jos nedidelės, kaip dauguma, simptomų jokių nebūna iki tol, kol neplyšta“, – sakė prof. habil. dr. A. Tamašauskas.

Plyšimo pavojus, pasak profesoriaus, yra iki 6 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, bet Suomijoje ir Japonijoje rizika plyšti yra daug didesnė, ji siekia iki 15-20 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Arimantas Tamašauskas
Arimantas Tamašauskas
© Kauno klinikos

„Bandoma ieškoti rizikos faktorių, nustatyta, kad aneurizma dažniau plyšta rūkantiems žmonėms, taip pat arterinę hipertenziją turintys žmonės turi didesnę riziką aneurizmos plyšimui. Taip pat per didelis cholesterolio lygis kelia riziką. Šiuos veiksnius galima koreguoti ir taip riziką sumažinti“, – sakė profesorius.

Gydytojo teigimu, medikai yra paskaičiavę riziką aneurizmos plyšimui. Atradus neplyšusią aneurizmą, jei ji virš 5 mm, reikėtų pradėti ją gydyti, nes plyšimo pavojus yra 1,5 proc. per metus ir kasmet. Tai reiškia, kad antrais metais jis siekia jau 3 proc., trečiais – 4,5 proc. ir taip toliau.

„Ypač jauniems žmonėms, kai aneurizma virš 5 mm, siūloma taikyti gydymą. Operacijos rizika yra menkesnė nei po kelių metų iškilusi aneurizmos plyšimo rizika, nes trečdalis pacientų jai plyšus net nepatenka į ligonines, jie miršta staiga“, – apie pavojingą ligą kalbėjo profesorius.

Yra du pagrindiniai gydymo metodai. Pirmas – atvira operacija su spaustuku, kai išplonėjusi aneurizmos sienelė yra perspaudžiama. Antras būdas yra endovaskulinis, kai platininės spiralės įvedamos per kraujagyslės vidų į aneurizmą ir ją užtrombuoja.

Pajaučia staigų ir nepakeliamą skausmą

Plyšus aneurizmai dažniausiai, pasak profesoriaus, visi akcentuoja, kad pajaučia itin stiprius galvos skausmus, tarsi kažkas būtų davęs su plaktuku per galvą. Dažnas, kuriam plyšo aneurizma, sako, kad tai buvo patys baisiausi jo gyvenime buvę galvos skausmai. Taip nutinka dėl to, kad kraujas išsilieja į smegenis ar jų plyšius ir sukelia padidintą galvos spaudimą, jis padidėja net kelis kartus. Dirginami smegenų dangalai ir jie sukelia labai stiprius galvos skausmus.

Antra, įvyksta staigus kaklo, sprando sukaustymas. Taip nutinka dėl to, kad kraujas besileidamas dirgina nugaros smegenų nervus ir jie sutraukia raumenis, kaklas pasidaro kaip kuolas. Dažnai būna ir pykinimas, vėmimas.

Insultas
Insultas
© Shutterstock

Priklausomai nuo aneurizmos plyšimo vietos, gali atsirasti dvejinimasis ar sutrikti regėjimas, gali įvykti epilepsijos priepuolis, staiga nutirpti veidas, užkristi vienos akies vokas.

„Paskaičiuota, kad trečdalis pacientų po aneurizmos plyšimo net nepatenka į ligoninę – miršta staiga arba nekreipia dėmesio ir nebespėja nuvažiuoti. Iš dviejų tredalių, kurie patenka į ligoninę, tik trečdalis išvyksta absoliučiai sveiki. Kitas trečdalis lieka su neurologiniais defektais, o kito trečdalio išeitys būna labai blogos“, – sakė prof. habil. dr. A. Tamašauskas.

Įvykus ūmiai būklei, kai kraujas jau išsilieja į smegenis, prasideda skausmai, pykinimas ir kiti sunkūs simptomai, praktiškai visi pacientai, pasak gydytojo, būna tikrinami su kompiuterine tomografija. Kiti, kuriems kartais atsiranda protarpinis dvejinimasis, kojos, rankos nutirpimas, galbūt akies skausmas, laikinai užkrintantis vokas, ignoruoja savo simptomus.

Tačiau profesorius įspėja: jei pasireiškia tokie simptomai, neabejotinai reikia eiti pas savo šeimos gydytoją, kuris nukreiptų smegenų tyrimams.

Deja, bet kol kas nėra jokių galimybių dėl aneurizmų ištirti visus gyventojus. Visgi tie, kurių artimųjų rate buvo aneurizmos atvejų, turėtų pasitikrinti ir patys.

„Žinoma, kam kartais neskauda galvos? Dabar tikriausiai nė vienoje pasaulio valstybėje nėra daromos tokios patikros, kad visi absoliučiai žmonės būtų tiriami dėl aneurizmos ir jiems būtų skiriamas gydymas. Tai sudėtinga problema, jei yra 5 proc. žmonių, kurie turi aneurizmas, tai dalis jų kažkuriuo metu tikrai plyšta, tada patenka pas neurochirurgus.

Jei šeimoje yra buvę aneurizmos atvejų, dabar, kai jau vėl atsirado visos galimybės atlikti neinvazinius tyrimus, netgi be rentgeno, o tik su magnetiniu rezonansu, tikrai rekomenduočiau eiti išsitirti. Tikrai yra dalis aneurizmų, kurios ateina iš šeimos“, – patarė prof. habil. dr. A. Tamašauskas

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
4.6364

Laiku nepastebėta ši liga kasmet Lietuvoje nusineša apie 4500 gyvybių: išvardijo, kam ji gresia (77)

Aortos aneurizma – liga, kurią būtų galima suvaldyti ir sėkmingai išgydyti, jeigu žmonės...

Tirpstantys ar neišsitiesiantys pirštai gali signalizuoti apie ligą: gydytojas patarė, kada susirūpinti (15)

Nuolatiniai riešo ir plaštakos skausmai ar deformacijos gali smarkiai apkartinti kasdienybę –...

Gydytoja paaiškino, kuo skiriasi bakterijų sukelta angina nuo virusinės: kada svarbu suskubti pas medikus?

Organizmo imuniteto vartų sargybiniai – taip būtų galima pavadinti mūsų tonziles , atsakingas...

Kaulinius skausmus dažnas nurašo radikulitui: iš tiesų tai gali būti pažengusi onkologinė liga (49)

„Daktare, man tikriausiai radikulitas“, – sako vyrai savo gydytojams, užklupus kaulų...

Profesorius Šlapikas patarė, kas gali padėti išvengti miokardo infarkto ar insulto: būtina tai daryti profilaktiškai (28)

Ar žinote, kam reikalingas cholesterolis ? Pasirodo, tai – medžiaga, gyvybiškai reikalinga visų...

Top naujienos

Per slaptą operaciją Vilniuje įkliuvo 4 policininkai: metę darbus kaip skėriai puldavo stabdyti automobilių (62)

Po itin slaptos operacijos Vilniaus apskrities policijos pareigūnai buvo priversti sulaikyti net...

Degalinėse – ilgai nematytos kainos: brangimą lemia ne tik nafta (73)

Dyzelio kaina populiariuose degalinių tinkluose jau sukasi apie 1,25 euro už litrą, benzinas –...

Po žinomo Panevėžio verslininko mirties nuo COVID-19 aiškėja skaudžios aplinkybės: teko imtis kraštutinių priemonių (843)

Klastingojo COVID-19 pražudytą žinomą Panevėžio verslininką Aidą Nauronį šiandien...

Tyrimas: Lavrovas su meiluže mėgaujasi įspūdinga prabanga (539)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas į oficialias diplomatines komandiruotes...

Modesta Meškė | D+

Nežinantiems, ką rengtis šiemet – paltą ar striukę? Stilistė turi dvi žinias: viena gerą, kitą – blogą (1)

Šaltasis metų sezonas nieko nelaukęs atskubėjo jau dabar. Su juo staiga pamiršome lengvesnius...

Atkeliauja sausesni orai

Pagaliau ciklonai iš Lietuvos pasitraukė. Kartu su jai iškeliavo ir lietaus debesys.

Odontologas tai vadina dar viena epidemija: į ligonines kai kurie atvyksta be 5 dantų (113)

Vilniaus universiteto Odontologijos instituto dėstytojas gydytojas odontologas Vytenis Almonaitis...

„Netflix“ filme – buvusio JAV pareigūno liudijimas apie Lietuvoje kalintą teroristą (205)

Amerkiečių kompanijos „Netflix“ sukurtame dokumentiniame filme buvęs Federalinio tyrimų biuro...

Šįvakar sostinės padangė nusidažė ryškiausiomis spalvomis: Vingio parke vyko tryliktoji „Vilniaus fejerija“ (94)

Šiandien, rugsėjo 25-ąją, Vingio parke vyko XIII tarptautinis fejerverų festivalis „Vilniaus...

Justina Asakavičiūtė | D+

Afganistano moterų realybė: seksas pagal Civilinį kodeksą ir mirties bausmė už išdavystę

Kaip reaguotumėte, jei jums staiga lieptų išeiti iš patalpos, nes joje sėdi vyras? Dar baisiau,...