aA
26-erių metų Dovilė Vickutė atrodo taip pat, kaip ir jos bendraamžiai. Net sunku įtarti, kad ši žavi trijų metų berniuko mama nuo paauglystės sunkiai serga. Inkstų vėžiu ji susirgo prieš trylika metų. Nuo to laiko liga nuolat progresuoja ir tai sustabdyti galima tik operuojant.
Dovilė Vickutė
Dovilė Vickutė
© DELFI / Orestas Gurevičius

Kad gali susirgti, žinojo nuo vaikystės

„Vėžys atrodo, kaip mirties nuosprendis. Bet tik ne man, nes aš su šita liga gyvenu, galima sakyti, nuo vaikystės. Ji progresavo prieš 13 metų. Per tuos metus esu turėjusi rimtas stuburo ir galvos operacijas. Tai paliko labai didelius padarinius“, – neslėpė moteris.

Kad gali sirgti vėžiu, Dovilė žinojo nuo vaikystės. Vėžį lemiantį geną ji paveldėjo iš mamos, tad žinia apie onkologinę ligą jai nebuvo netikėta.

„Esu viena iš pirmųjų, kuriai buvo diagnozuotas von Hippel-Lindau sindromas – tai yra ganėtinai reta genetinė liga, vėžio forma. Atvykusi į Nacionalinį vėžio institutą išbandžiau naują gydymo metodą – krioabliaciją. Iki tol man buvo daromi tik chirurginiai pjūviai.

Išbandžiusi krioabliaciją pajutau labai ženklų skirtumą. Ši operacija truko tris dienas. Po dviejų dienų jau galėjau sugrįžti namo į normalų gyvenimą. Taikant šį metodą nebuvo visiškai jokių padarinių. Man tai – kaip stebuklas medicinoje“, – neabejojo Dovilė.

Dovilė Vickutė
Dovilė Vickutė
© DELFI / Orestas Gurevičius

Dabar moteris yra trijų metų berniuko mama.

„Tai mane labai skatina gydytis. Visa mano motyvacija ir energija ateina dėl to, kad esu mama, nes mamos yra stiprios“, – įsitikinusi Dovilė.

Dovilės nėštumas buvo netikėtas net ir medikams.

„Gydytojai stebėjosi, kaip su tokiomis diagnozėmis galiu gimdyti. Bet visiškai nesigailiu, kad tai padariau, nes manau, kad praradau ganėtinai mažai, palyginti su tuo, ką atradau, – pasakojo Dovilė, pridūrusi: – Mano vaikui dar negimus buvo ištirta, kad jis nesirgs mano liga dėl geno. Dėl to galiu būti visiškai rami“.

Atrodytų keista, kaip žmogus gali išgyventi tiek, kiek Dovilė. Bet jos pačios tai nestebina: „Laikausi principo, kad silpniems žmonėms neduoda išbandymų. Jeigu duoda, tai reiškia, kad gali pakelti“.

Dovilė sakė nuo vaikystės buvo pratinta prie to, kad gali susirgti: „Nuo vaikystės buvau „grūdinta“, kad galiu susirgti, todėl buvau susitaikiusi. Aš, panašiai kaip sportininkai, kurie dirba, kad pasiektų rezultatų, dirbu, kad nesirgčiau. Turiu mažą vaikiuką, tai dar labiau skatina susitelkti ir rūpintis sveikata“.

Gydymo būdas, kuris leidžia išsaugoti inkstus

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas daktaras Mantas Trakymas pastebėjo, kad inkstų vėžys Lietuvoje yra pakankamai paplitusi liga. Tačiau gera žinia yra tai, kad dauguma inkstų vėžio atvejų diagnozuojama ankstyvoje stadijoje.

Pasak mediko, šiuo metu genetiškai paveldimas inkstų vėžys neretai nustatomas gana anksti. Aptikus jį lemiantį geną, pacientai stebimi, ar nėra kokių pakitimų ir, juos užčiuopus, iškart imamasi atitinkamų veiksmų.

„Šitą vėžį galima sėkmingai gydyti ir pacientus išgydyti“, – neabejojo M. Trakymas.

Vienas inkstų vėžio gydymo metodų yra ir Dovilei taikyta krioabliacija.

Mantas Trakymas
Mantas Trakymas
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Tai – sąlyginai naujas gydymo metodas. Nacionaliniame vėžio institute mes jį taikome 20 metų, tačiau, palyginti su chirurgija, tai yra nauja metodika, kurią per 20 metų ištobulinome. Šiuo metu atliekame ir labai sudėtingas abliacijas, kaip, tarkime, Dovilės atveju, kai yra ne vienas, o keli navikai ir reikia labai saugoti inkstą.

Būtent krioabliacija, arba naviko sunaikinimas šalčiu, padeda pasiekti gerų rezultatų. Anksčiau tokiems pacientams būdavo tiesiog pašalinamas inkstas, o, kai navikai išsivystydavo kitame inkste, atsirasdavo didelių problemų ir tie pacientai paprastai arba netekdavo abiejų inkstų, arba būdavo dar blogiau.

Vėliau atsirado galimybė pašalinti tik dalį inksto. Dar vėliau atsirado laporaskopinė chirurgija, kuria be didelių pjūvių galima atlikti procedūras. O abliacija yra dar mažesnio invazyvumo procedūra, kurios metu specialios adatos įstūmiamos į naviką ir jis paveikiamas šalčiu arba karščiu. Skirtumas tarp šalčio ir karščio yra tas, kad, jeigu navikas yra centre, kur inksto pažeidimo rizika yra didžiulė, krioabliacija, arba šaltis, tausoja inkstą tuo, kad tiksliai matai, kiek naviko ir aplinkinių audinių tai apima. Taip mažėja kitų struktūrų pažeidimo rizika“, – paaiškino gydytojas.

Tiesa, krioabliacija taikoma ne visada, o tik ypatingais atvejais, pvz., kai yra likęs vienintelis inkstas, ar navikas likęs tokioje vietoje, kur operacinio gydymo metu greičiausiai tektų pašalinti inkstą.

„Atlikę krioabliaciją mes jau turime dešimtis atvejų, kur išgelbėjome inkstą, pacientas liko sveikas ir naviko nebeliko. Krioabliacija yra veiksmingas ir tausojantis gydymo būdas. Jo rezultatai niekuo nenusileidžia chirurginiam gydymui tiek pasaulyje, tiek pas mus – nesu matęs nė vieno atsinaujinusio atvejo, kai buvo atliktas gydymas, kuomet viskas buvo be likutinio naviko“, – džiaugėsi M. Trakymas.

Inkstų vėžys
Inkstų vėžys
© Shutterstock

Daktaras pasakojo, kad krioabliacijos sėkmingai taikomos ir gydant kitas onkologines ligas.

„Šitos metodikos privalumas yra, kad tai – mažai invazinis gydymo metodas. Mes galime krioabliaciją padaryti, neatlikdami jokių pjūvių. Šitos operacijos metu nesutrikdoma inksto kraujotaka – viskas atliekama, neliečiant sveikų inksto struktūrų ir tuo būdu mes inkstui padarome minimalią žalą, tačiau didelį darbą padarome sunaikindami naviką“, – kalbėjo daktaras M. Trakymas.

Per metus diagnozę išgirsta apie 700 žmonių

Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas daktaras Albertas Ulys pasakojo, kad jau apie dešimtmetį kasmet diagnozę „inkstų vėžys“ išgirsta apie 700 Lietuvos gyventojų.

„Esame tarp šalių, kurios pasižymi didesniu sergamumu inkstų vėžiu. Būtent Šiaurės ir Rytų Europos šalys kažkodėl išsiskiria didesniu sergamumu inkstų vėžiu. Lieka klausimas, kodėl taip?

Mes žinome, kad tai lemia rūkymas, ypač jeigu rūkoma kartu su alkoholiu, taip pat nutukimas, metaboliniai sindromai, gausus analgetikų vartojimas, asbestas ir kiti kontaktai su kancerogenais. Tai padidina susirgimo šiuo vėžiu riziką. Taip pat vėžys gali būti paveldimas genetiškai. Tų genų yra keletas. Vienas iš jų yra VHL. Taip pat turi reikšmės cistiniai inkstų pokyčiai“, – vardijo galimas priežastis daktaras A. Ulys.

Albertas Ulys
Albertas Ulys
© DELFI / Orestas Gurevičius

Tiesa, daktaras pastebėjo, kad inkstų vėžys, jeigu diagnozuojamas ankstyvose stadijose, yra pakankamai lengvai gydomas ir išgydomas.

„Navikas gali būti 7–8 cm, bet jis gali būti ankstyvos stadijos ir tada gydymo rezultatai yra labai geri: 95 proc. išgyvenamumas 5 metų laikotarpyje. Rezultatai ženkliai pablogėja, jeigu nustatoma metastatinė liga“, – įspėjo gydytojas, paraginęs nevengti išsitirti inkstų ar ultragarsiniu tyrimu, ar kompiuterine tomografija, ar magnetiniu rezonansu.

A. Ulys pasakojo, kad, parenkant inkstų vėžio gydymo planą, atsižvelgiama į įvairius veiksnius: paciento amžių, ar gerai veikia vienas, ar abu inkstai, koks yra naviko dydis.

„Mes visada renkamės nefronus tausojančią chirurgiją, kuomet stengiamasi išsaugoti inksto funkciją, kad vėliau nereikėtų naudoti dializių ar gyventi esant uremijai, kai gyvenimas nėra pilnavertis“, – sakė medikas, nuraminęs, kad inkstų vėžys nėra nuosprendis ir įmanoma padėti kiekvienam su juo susiduriančiu pacientui. Kai kuriems pacientams inkstų funkciją pavyksta išsaugoti, net esant 4–5 navikams, naudojant jau minėtą krioabliaciją.

Yra vilčių net ir sergantiems 4 stadija

NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vadovė dr. Birutė Brasiūnienė pasakojo, kad chemoterapeutai paprastai mato jau 4 stadija sergančius ligonius su išplitusiu inkstų vėžiu, bet net ir tokiems žmonėms yra gerų žinių.

Birutė Brasiūnienė
Birutė Brasiūnienė
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Net ir tuos ligonius, kurie atvyksta su išplitusia liga, su metastazėmis įvairiuose organuose, šiandien galime gana sėkmingai gydyti. Tai jokiu būdu nėra beviltiškas, nurašytas ligonis“, – patikino B. Brasiūnienė.

Inkstų vėžys, anot daktarės, yra visiškai nejautrus jokiai chemoterapijai ir anksčiau jis būdavo gydomas senąja imunoterapija – interferonu, kuri buvo visiškai neveiksminga. Tačiau prieš 10 metų į Lietuvą atėjo taikinių terapija, kai buvo galima rinktis iš 1–3 vaistų, o pastaruoju metu atsirado ir daug kitų inovatyvių inkstų vėžio gydymo metodų.

„Šiuo metu išplitusiu inkstų vėžiu sergančiam pacientui galima pasiūlyti tris taikinių terapijos vaistus, imunoterapijos derinius. Net tada, kai liga progresuoja, mes ją galime gydyti inovayviais vaistais – tiek taikinių terapija, tiek imunoterapija“, – sakė B. Brasiūnienė.

Pasak medikės, inovatyvūs vaistai sukelia mažiausią toksiškumą, tad net ir sirgdamas ketvirtosios stadijos vėžiu ligonis gali dirbti, būti socialiai aktyvus ir gyventi pilnavertį asmeninį gyvenimą.

Trys sunkiausi momentai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pastebėjo, kad vėžys yra gyvenimą keičianti diagnozė, tačiau daugeliui tai yra vartai į naują gyvenimą ir vilties liudijimas. O pagerinti emocinę ir psichologinę onkologinių pacientų būseną padeda ir tokios pagalbinės priemonės, kaip meno terapija.

NVI klinikinė psichologė Sandra Birbilaitė teigė, kad onkologinės ligos diagnozė yra gąsdinanti.

26-erių Dovilė pribloškė net gydytojus: jie stebėjosi, kaip su tokiomis diagnozėmis galiu gimdyti
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Baimė arba stresas prasideda gerokai anksčiau, negu žmogus sužino onkologinę diagnozę. Labai daug pacientų sako, kad sunkiausias momentas yra laukiant rezultatų ir nežinant, kas bus. Kitas sunkus momentas yra sužinojus diagnozę. Tada atrodo, kad visas pasaulis slysta iš po kojų. Bet svarbu žinoti, kad visos tos emocijos – baimė, išgąstis, liūdesys – yra normalios.

Dar sunkus momentas yra po gydymo, kai aktyvus gydymas baigiasi ir staiga reikia gyventi toliau – tada irgi yra išgąstis.

Yra ir ligos atkryčio baimė. Ir visi šie žmonės kažkuriuo metu – laukdami rezultatų, sužinoję diagnozes ar po gydymo – ateina pas mus, psichologus“, – sakė S. Birbilaitė.

26-erių Dovilė pribloškė net gydytojus: jie stebėjosi, kaip su tokiomis diagnozėmis galiu gimdyti
© Asm. albumas

NVI psichologai onkologinius ligonius konsultuoja ir kviečia juos į grupines terapijas.

„Grupinės terapijos yra gana veiksmingas metodas, nes susirenka žmonės, kurie dalinasi bendra patirtimi, palaiko vieni kitus, gauna psichologo pagalbą. Šiandien mes pristatome ir kitus metodus, kurie taip pat padeda veiksmingai pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti stresą, pagerinti žmogaus psichologinę savijautą, sumažinti nerimą ir depresiją.

Mes integruojame keletą įvairių terapijų: šokio ir judesio terapiją, dailės terapiją ir relaksacijas. Šitie metodai yra integruoti į bendrą psichologinę pagalbą, kad pagerintume žmogaus gyvenimo kokybę, padėtume jam sveikti ir grįžti į gyvenimą, į darbus po gydymo, į savo šeimas“, – teigė psichologė.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
4.7209

Pleiskanos ir niežulys gali byloti apie grybelio sukeltą ligą: gydytoja patarė, kas gali padėti (17)

Ant odos atsirandančios ir it sniegas visur byrančios pleiskanos – nemalonus ir iki šiol...

Kad sūnui blogai, tėvai suprato, kai po tyrimų gydytojai liepė užsiregistruoti į Santaros klinikas (13)

Beveik 4 metų Benas (vardas – pakeistas) jau daugiau kaip pusę metų gyvena su persodinta donoro...

Erekcija sutrinka daugiau nei pusei perkopusių penktąją dešimtį vyrų: urologas patarė, kas gali padėti (53)

Remiantis statistika, erekcijos sutrikimai yra problema, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria...

Keli organizmo signalai perspėja, kad jūsų širdis – nesveika: patarė, kaip jai padėti (34)

Pasak gydytojų kardiologų, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gali kas penktas vyresnis...

Miglės gimdymas – tarsi stebuklas: sergant koronavirusu po skubios operacijos susilaukė dvynukių (12)

Kauno klinikų pacientė Miglė ruošiasi vykti namo kartu su visai neseniai gimusiomis ir sparčiai...

Top naujienos

Karbauskis: klausimas, kurį man nori užduoti Skvernelis, tikriausiai susijęs su Nausėda (146)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis interviu...

Aistė Žebrauskienė | D+

Siūlo 6 savaičių visuotinas atostogas: verslas kritikuoja, darbuotojai tikina esą neišleidžiami jau dabar

Be trumpesnės darbo savaitės, Lietuvoje siūloma įteisinti ilgesnes kasmetines atostogas. Ekspertai...

Anglijoje pasislėpusiems lietuvių nusikaltėliams – netikėtas smūgis: nauja taktika jau duoda rezultatų (138)

Šių metų pradžioje buvo sudarytas 10-ies ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių sąrašas, kurie,...

Vytautė Merkytė | D+

Vyras, pranokęs patį šėtoną: jo sektantės it marionetės skerdė turčius – norėjo paspartinti apokalipsę Mansono biografijoje – sąsajos su Lietuva

Tai vyras, kuris yra laikomas tikru blogio įsikūnijimu. Jis – išprotėjęs genijus, su svastika...

Tragiška vyro, gimusio nykštuku, bet mirusio būnant milžinu, istorija (4)

Adamas Rainer buvo vienintelis žmogus istorijoje, kuris per savo gyvenimą spėjo pabūti tiek...

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (157)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Skrandžio rūgštingumas vis dažnesnė bėda: gydytoja įspėja – negydomas refliuksas gali išprovokuoti vėžį (17)

Gydytojai gastroenterologai pastebi, kad padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kitaip refliuksas ,...

Delta atmainai keliant vis didesnį nerimą Izraelis pateikia skaičius: kiek nuo jos apsaugo „Pfizer“ vakcina (398)

Pasak Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos, „ Pfizer Inc.“ sukurtos „Covid-19“ vakcinos...

Karštis grįš jau netrukus: po malonaus savaitgalio sulauksime tvankumos (3)

Šeštadienio naktį per Lietuvą praslinko šaltasis atmosferos frontas. Kartu slinko ir debesų...

Japonijoje dėl medalio kovosianti buriuotoja Viktorija Andrulytė papasakojo, kokiomis sąlygomis gyvena: esame visiškai uždaryti (36)

Lietuvos sportininkė, olimpietė , Lietuvos jachtų buriuotoja Viktorija Andrulytė (29) šiuo...