aA
Ramunė – guvi ir protinga penktokė. Įdėmiau neįsižiūrėjęs į mergaitės rankas nė nežinotum, kad ji serga reta ir labai sunkia liga - progresuojančia ir randėjančia pūsline epidermolize. Po specialiais rūbais slepiasi pūslės, kurioms plyšus lieka randai.
Mažoji Ramunėlė
Mažoji Ramunėlė
© Asmeninio albumo nuotr.

Mergaitės mamos Juditos Virbickienės teigimu, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams dar stinga supratimo ir atjautos - minant ministerijos slenksčius jautiesi kaltas, kad kovoji su neišgydoma liga.

Sėdėjimas ant parako statinės

Ramunė su šia liga jau gimė. Vokietijoje Freiburgo medicinos genetikos universitete atlikti tyrimai tik patvirtino tėvų ir gydytojų nuogąstavimus.

„Pūslės pasirodo spontaniškai, be priežasties. Tiesiog trūksta kalogeno, kuris yra kaip jungiamasis odos pagrindas. Kadangi dukra jo praktiškai neturi, visą kūną nukloja pūslės – ant odos, akyse, stemplėje, skrandyje, išangėje. Užsigavus pūslę būna dar blogiau – praplyšta kruvinas jų vidus.

Stengiamės pūsles steriliai pradurti, išspausti skystį, tada viską sutvarstyti. Gydymas primena nudegiminį. Kovo mėnesį buvome Londone, ten vėl patvirtino – tai kol kas negydoma liga, tenka tik kovoti su jos padariniais. Tai yra „juodas“ darbas – slauga, priežiūra, maitinimas, specialūs drabužiai, avalynė, kitos medicininės priemonės“, - pasakojo J. Virbickienė.

Ramunė – ne vienintelė, Lietuvoje serganti šia liga.

„Pati žinau keletą – Panevėžyje, Plungėje, Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje. Visgi mes pasidarę genetinius tyrimus sužinojome, kad dukters atvejis – vienas iš milijono. Mutavę du genai – dominantinis ir recesyvinis. Tokios formos ligą nuspėti labai sunku. Viena kūno pusė paauglystėje gali „aprimti“, o kita – pasireikšti žaibiškai. Tai yra neprognozuojama. Sėdime kaip ant parako statinės“, - atvirai, bet ramiai dėstė moteris.

Šie metai šeimai itin sunkūs. Ligos remisijos praktiškai nėra.

„Paskutiniu metu dukra turi daug problemų su akimis, pūslės ten pasirodė. Šią savaitę Ramunė neina į mokyklą, nes su dešine akimi yra bėdų. Gydytojai aiškina, kad pūslėms dažnai atsirandant akyse, regėjimas gali labai susilpnėti.

Pūslėms susidarant stemplėje, gleivinėse, nuo bužavimo – stemplės praplėtimo – gali vystytis vėžys. Dėl negyjančių žaizdų didesnė ir odos vėžio rizika. Per 11 metų teko gydyti ir sepsį, ir auksinį stafilokoką. Vienos žaizdelės gyja randais. Lieka toks vaizdas, kaip kad atrodo paauglio oda. Kitur ant kūno lieka pigmentinės dėmės. Esmė ta, kad kūną galima paslėpti po drabužiais, o rankas mato visi. Stengiamės naudoti visokius minkštinančius kremus, kad bent kiek skatintume gijimą“, - pasakojo mergaitės mama, pridurdama esanti labai dėkinga visiems jos dukrą gydantiems profesionaliems medikams.

Du kartus per metus Ramunė vyksta į sanatarojią Palangoje. Būtina fizinė veikla, nes mažiau judant silpsta raumenys.

„Būna, kad ir dukra sėdasi į neįgaliojo vežimėlį, kai negali vaikščioti, ar lovoje praleidžia dieną. Visgi stengiamės eiti į bendro ugdymo mokyklą, gyventi įprastą gyvenimą“, - tikino moteris.

Tiesa, tą įprastą gyvenimą trikdo nuolat jaučiamas skausmas.

„Tenka vartoti nuskausminamuosius. Įsivaizduokite, kaip skauda, kai gyja žaizdos. Būna, kad verkiame abi – jai skauda, o man skaudu žiūrėti į savo vaiką. Nuolat „kiaura“ kažkur. Kartais skausmai būna stipresni nei 7 balų.

Kai vaikas pradėjo suvokti, kildavo klausimų, nors ir dabar jų yra – kodėl? Kada viskas baigsis? Mano dukra protinga. Labai daug skaito, domisi apie ligą. Dabar, kai ji vyresnė, lengviau lankytis pas gydytojus, ji gali paaiškinti, kur jai skauda, kaip ji jaučiasi“, - sakė mama.

Šaltas bendravimas ir biurokratinis abejingumas

Mergaitė labai nori lankyti mokyklą. Dabar, kai dėl ligos jau porą savaičių tenka būti namie, ji stebisi, kaip gali taip būti, kad vaikas nori į mokyklą, o mama neleidžia.

„Dabar ji penktokė. Užsirašė į floristikos būrelį. Norėtų dar daugiau – piešti, jodinėti. Nuo pustrečių metų svajoja tapti veterinarė – ją visad žavi kačiukai, šuniukai, kai būnam svečiuose pas gimines – karvės. Tiesiog turime stebėti, kad ji neužsigautų, nepargriūtų, kai su vaikais kieme žaidžia. Čia tik man nuolatinė baimė, kad traumų nebūtų“, - pripažįsta Ramunės mama.

Pirmi metai mokykloje mergaitei buvo sunkūs. Vaikai nelabai suprato, kas Ramunei vyksta, tad ir bendravimas buvo šaltas.

„Ir dabar dar būna įvairiausių nuoskaudų, kai, pavyzdžiui, ji negali eiti į mokyklą, o jos klasiokai ruošiasi Kalėdoms, repetuota pasirodymus, tad ji negalės prisijungti“, - atsiduso J. Virbickienė.

Moteris tikino, kad nepaisant visų sunkumų, nemaloniai nuteikė ir valdinininkų požiūris.

„Tik buvęs ministras V. P. Andriukaitis sugebėjo pasirūpinti, kad kartą per metus gautume tvarsčių, taip pat ir kremų. Bandžiau minti ministerijos slenksčius. Yra vilties, kad gal kitąmet gausime pagrindinius vaistus. Dėl kitų reikalingų kremų man buvo pasakyta – tai ne vaistas, o slaugos priemonė, o ši Lietuvoje nekompensuojama. Nepavyksta gauti net nedarbingumo, vykstant į sanatoriją, neturiu galimybės vykti. Būtina, kad liga būtų įtraukta į sunkių ligų sąrašą. Buvai ir pas J. Poželą, J. Oleką, kai šis pavadavo, ir pas R. Šalaševičiūtę – nieko nepasiekta. Buvo leista suprasti, kad kam gydyti, jei liga nepagydoma. Kam čia investuoti. Toks reglamentavimas kenkia ne tik mano dukrai, bet ir kitoms šeimoms, susiduriančioms su šia liga“, - pabrėžė pašnekovė.

Kadangi Ramunės šeima patiria tikrai daug išlaidų, daugelis dalykų nėra kompensuojami, galintys finansiškai paremti šeimą, daugiau informacijos, kaip tai padaryti, rasite čia.

Skausminga liga su begale komplikacijų

Kauno klinikų Retų odos ligų centro vadovė, gydytoja dermatovenerologė, docentė Vesta Kučinskienė patvirtino, kad šiuo metu nėra ligą įveikiančio priežastinio gydymo.

„Pūslinė epidermolizė yra įvairių rūšių. Paprastoji yra lengvesnė, augant ligos simptomai palengvėja. Distrofinė, randėjanti pūslinė epidermolizė – daug sunkesnė, o simptomai pacientą vargina jau nuo pat kūdikystės bei tęsiasi visą gyvenimą“, - aiškino specialistė.

Paprašyta paaiškinti, kaip ši liga veikia pacientą, V. Kučinskienė teigė, kad viskas prasideda nuo geno mutacijos, kuri koduoja tam tikro baltymo – kolageno – gamybą. Baltymas arba nesigamina išvis, arba gaminasi nepilnavertis. O jis reikalingas sujungti epidermio ląsteles, kad oda būtų tvirta ir nesiformuotų pūslės. Kadangi baltymo nėra, atsiranda plyšiai tarp ląstelių – keratinocitų ir pamatinės membraninės, o tada – pūslės. Jos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.

„Pūslės dangtelis ilgai neužsilaiko, jis sutrūkinėja ir atsiveria žaizdos, erozijos. Pastarosioms šlapiuojant, netenkama daug skysčių ir elektrolitų – kalio, natrio. Pacientų gyvenimą labai sunkina ir pūsles lydintis skausmas – ir vaikštant, ir paprasčiausiai judant“, - pasakojo Retų odos ligų centro vadovė.

Erozijos gyja randais. Dar daugiau - kintant ląstelėms iš lėtinių opų gali formuotis vėžys - plokščialąstelinė karcinoma. Todėl gydytojų uždavinys stebėti lėtines, skausmingas žaizdas, pro akis nepraleidžiant onkologinių susirgimų.

„Kartais formuojasi ir ponaginės pūslės, pažeidimai, dėl kurių pakinta nagai – jie tampa trupantys, neišsivystę, distrofiniai. Gali formuotis sąaugos tarp pirštų, tad plaštakose, pėdose prireikia chirurginių intervencijų.

Erozijos gali susidaryti ir virškinamajame trakte, pavyzdžiui, stemplėje. Ilgainiui gyjant erozijos formuoja randus, o šie sumažina organo spindį. Jei liga prasideda anksti, vaikystėje, prireikia net bužuoti stemplę, o tai vaikams ypač skausminga. Tai sukelia skausmą ryjant arba kelia nuolatinį burnos diskomfortą. Galiausiai, liga sukelia ir odontologinių problemų – dantys būna neišsivystę, maži, juos dažnai užpuola ėduonis“, - nemalonius ligos padarinius vardijo gydytoja.

Pacientų gijimas po procedūrų – sudėtingesnis.

Vieniems liga gali būti genetiškai paveldėta, o kitiems – prasidėti naujai.

„Mūsų universitetinėje ligoninėje kasmet gimsta 1-2 naujagimiai, sergantys šia liga. Tiesa, neretai liga gali maskuotis – ją gali imituoti ir daugelis kitų susirgimų. Galima skaičiuoti, kad Lietuvoje apie 30 žmonių galėtų sirgti šia liga (nebūtinai distrofine forma), o sunkiausia jos forma – iki 10 asmenų“, - reziumavo V. Kučinskienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jaunus žmones užklumpanti klastinga liga: simptomus priskiria pervargimui darbe

Kasmet paskutinę gegužės savaitę minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną visų dėmesys...

Odos vėžį aptiko atsitiktinai: į ką atkreipti dėmesį, kad gydytojai dar spėtų padėti (40)

„Jei nebūčiau netyčia užkliudęs apgamo, tai ir toliau vaikščiočiau, o liga progresuotų –...

Koronavirusas smogia širdžiai: Lietuvoje ženkliai išaugs mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų (28)

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį....

Insultas neaplenkia net ir jaunų žmonių, neurologas prašo saugotis: vadovaukitės bent 5 principais (26)

Koronavirusas , sukeliantis COVID-19 , yra nepaprastai klastingas ir pateikė mokslininkams...

Psichologė pabrėžia: su astma nereikia kovoti, reikia ją priimti ir gydyti (1)

Tyrimai rodo, kad sunkia astma sergantys žmonės susiduria ne tik su ligos sukeltomis sveikatos...

Top naujienos

Skvernelis: yra dvi priežastys, kodėl reikalingas karantinas (47)

Ministrų kabinetas trečiadienį karantiną šalyje pratęsė iki birželio 16 dienos. Premjeras...

Europos Komisija: Lietuva gali pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš ES atsigavimo fondo (12)

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos...

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems Lietuvos vaikams (281)

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti...

Nuo vasaros karantino sąlygos jau bus kitos: ateina ilgai laukti pokyčiai (77)

Vyriausybė trečiadienį patvirtino dar vieną karantino švelninimo etapą, kartu pratęsė ir...

Vyriausybė paskelbė kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atšaukti karantiną (19)

Vyriausybė trečiadienį protokoliniu sprendimu patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM )...

Šparagai: aprūpina energija ir padeda išsaugoti jaunystę + šparagų pyrago receptas

Nuo seno mūsų močiučių darželiuose augintos gėlės iš tiesų yra visai ne gėlės, o pačios...

Socialdemokratų sąrašo nauji veidai – Lazutka, Čaplinskas, Kaluginas papildyta Lazutkos, Čaplinsko komentarais (201)

Kartu su Lietuvos socialdemokratų partija į Seimo rinkimus einančių žymių asmenų sąrašą...

Lietuvos futbolas sugrįžta Delfi TV eteryje (1)

Futbolo gerbėjai Lietuvoje pirmieji galėjo džiaugtis, kad jų mėgiamoms komandoms vėl leidžiama...

Skvernelis: bus atnaujinta daugiau tarptautinių skrydžių, keisis izoliacijos tvarka bus skelbiamas šalių sąrašas  (232)

Trečiadienį, visai prieš Vyriausybės posėdį Saulius Skvernelis pranešė, kad netrukus bus...

|Maža didelių žinių kaina