aA
45-erių metų kinologas iš Plungės rajono Raimondas Aponkus prieš keliolika metų ties raktikauliu pastebėjo nedidelį guzelį – padidėjusį limfmazgį. Dėl to kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuri išsiuntė pacientą išsitirti į Klaipėdos jūrininkų polikliniką. Ten ir paaiškėjo, kad Raimondui viena iš kraujo vėžio formų – lėtinė limfoleukemija.
Raimondas Aponkus
Raimondas Aponkus
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kodėl jį užklupo ši liga, vyras atsakymo neturi. Šeimoje daugiau niekas panašia liga nesirgo, o ir pats Raimondas gyveno gana aktyviai, sveikata nesiskundė.

„Kai Klaipėdos Jūrininkų poliklinikoje diagnozavo ligą, paliko stebėjimui. Gydytojai nusprendė, kaip supratau, palaukti, kad auglys pakankamai paaugtų ir galėtų taikyti gydymą chemoterapija“, – prisiminė R. Aponkus.

Nors po chemoterapijos buvo pasiekta remisija, po kelerių metų liga sugrįžo.

„Vėl padidėjo limfmazgiai, pradėjo kamuoti nuovargis, prakaitavimas“, – pasakojo „Delfi“ pašnekovas.

Raimondas Aponkus
Raimondas Aponkus
© DELFI / Josvydas Elinskas

Atsinaujinus ligai, taikytas gydymas gydymas chemoterapija ir taikinių terapija ibrutinibu. Deja, po remisijos lėtinė limfoleukemija ir vėl sugrįžo. Ligos sustabdyti nepadėjo ir taikytas kitas modernus taikinių gydymas venetoklaksu.

Kai atrodė, kad jau visos gydymo galimybės išsemtos, vyrui sužibo nauja viltis – Lietuvoje pradėtas taikyti inovatyvus CAR-T (Chimerinių antigeno receptorių T ląstelių) terapijos gydymas. Raimondas buvo vienas iš penkių šiam gydymui atrinktų pacientų, o jau pirmieji rezultatai yra daug žadantys.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius paklaustas, kaip R. Aponkus buvo atrinktas tokiam gydymui, pasakojo: „Pacientas kraujo liga serga daugelį metų. Jam buvo taikyti įvairiausi gydymo metodai: chemoterapija, taikinių terapija. Nepaisant to, liga progresavo, o progresuodama galėjo pacientą pražudyti. Taigi reikėjo gydymo, kuris turi kitokį veikimo mechanizmą. Taip pacientas buvo atrinktas gydymui CAR-T metodu“.

Profesorius paaiškino: CAR-T gydymo metodo tikslas yra genetiškai pakeisti paciento imunines ląsteles taip, kad jos pačios pradėtų kovoti su kraujo vėžiu.

Laimonas Griškevičius
Laimonas Griškevičius
© Santaros klinikos

„Metodas susideda iš kelių etapų. Visų pirma iš paciento kraujo specialia aparatūra surenkamos ląstelės. Vėliau laboratorijoje imuninės ląstelės išgryninamos ir genetiškai paveikiamos. Tokiu būdu jos pradeda gaminti receptorius – tam tikras struktūras, kurios atsiranda ant imuninės ląstelės paviršiaus. Tuo pačiu laboratorijoje imuninės ląstelės padauginamos. Šis procesas trunka nepilnas dvi savaites.

Tuo pat metu, kai ląstelės apdorojamos ir auginamos laboratorijoje, pacientas ruošiamas gydymui jomis. Pacientui skiriama chemoterapija, kurios tikslas yra susilpninti imuninę sistemą, kad ji neatmestų pakeistų ląstelių.

Paruošus pacientą, išauginus ir genetiškai pakeitus imunines ląsteles, jos sulašinamos pacientui į veną. Sulašintos pasklinda po visus organus, netgi patenka į nervų sistemą, kur sunku patekti daugeliui priešvėžinių vaistų, bet šios modifikuotos ląstelės ten patenka.

Pasklidusios po visą organizmą jos sutinka paciento vėžines – limfomos ar leukemijos – ląsteles. Jos turi savo paviršiuje tam tikrus žymenis, prieš kuriuos ir nukreiptos imuninių ląstelių naujosios struktūros. Kai aptinka vėžines ląsteles, imuninės ląstelės aktyvuojasi, toliau stipriai dauginasi ir naikina limfomos bei leukemijos ląsteles“, – vaizdžiai nupasakojo profesorius L. Griškevičius.

CAR T
CAR T
© Santaros klinikos

R. Aponkus, paprašytas prisiminti gydymą, kuris jam taikytas liepą, sakė, kad Santaros klinikose praleido apie tris savaites. Per tą laiką dvi dienas jam taikyta chemoterapija, vėliau per tris dienas sulašintos CAR-T ląstelės.

„Nemaloniausia buvo apie savaitę – laikėsi aukšta apie 40 laipsnių sunkiai numušama vaistais temperatūra. Iš viso atsistatymas truko apie 3 savaites“, – pasakojo Raimondas, pasidžiaugęs, kad dabar jaučiasi gerai ir tik kartkartėmis nuvyksta į Santaros klinikas apžiūrai.

Profesorius L. Griškevičius taip pat džiaugėsi, kad pirminiai gydymo rezultatai yra geri.

„Visų pirma matome, kad paciento kraujyje sulašinti CAR-T limfocitai labai pasidaugino ir aktyvavosi.

Be to, stebime ankstyvą atsaką: liga sparčiai nyksta, kraujo rezultatai smarkiai pagerėjo ir dabar yra beveik normalūs. Tai rodo, kad ankstyvas gydymo rezultatas yra geras. Tikimės, kad pacientas pasieks pilną remisiją, tai reiškia, kad visiškai pasveiks“, – vylėsi profesorius.

Anot jo, jeigu šis gydymas nebūtų taikytas, o kiti gydymo metodai neveiktų, liga progresuotų, vystytųsi kraujo gamybos nepakankamumas, būtų pažeidžiami daugelis organų ir žmogus mirtų.

Profesorius L. Griškevičius pridūrė, kad sunaikinę vėžines ląsteles CAR-T limfocitai dar kelias savaites, mėnesius ar net kelerius metus toliau cirkuliuoja organizme.

„Taip cirkuliuodamos jos nuolatos „prižiūri“, kad kraujo vėžys neatsigautų. Vos jis bando atsigauti, kiekvieną kartą vėl jį aptinka, aktyvuojasi ir vėl sunaikina“, – sakė medikas.

Raimondas Aponkus
Raimondas Aponkus
© DELFI / Josvydas Elinskas

Taigi, kuo šis gydymo metodas geresnis už kitus?

„Visi gydymo metodai geri, jeigu veikia, bet šis metodas gali padėti net tada, kai joks kitas gydymas neveikia. Šis metodas sistemiškai taikomas JAV nuo 2017 metų, bet klinikiniai tyrimai prasidėjo dar prieš 10 metų. Taigi yra pacientų, kurie jau daugiau nei 10 metų yra taip gydyti ir pasveikę.

Labai tikimės, kad ir mūsų pacientai, kuriems taikėme šį gydymą ir kuriems stebimas ankstyvas gydymo atsakas, galiausiai pasieks pilną remisiją, tai yra pilną ligos atsitraukimą, ir galiausiai pasveiks“, – vylėsi profesorius L. Griškevičius, pridūręs, kad visiems penkiems pacientams, kuriems Santaros klinikose taikyta CAR-T terapija, stebimas ankstyvas gydymo atsakas.

Šiuo metu yra pateikta paraiška CAR-T gydymui kompensuoti. Pagal reglamentą sprendimas, ar nuo kitų metų gydymas bus kompensuojamas ir prieinamas Lietuvos pacientams, bus priimtas iki naujų metų. Minėtą gydymo metodą jau kompensuoja ne viena Vakarų ir Centrinės Europos šalis, tarp jų Vokietija, Austrija, Prancūzija, Ispanija, Slovakija, Čekija ir kitos.

Asociacijos „Kraujas“, vienijančios kraujo vėžiu ir kitomis retomis vėžio formomis sirgusius, sergančius ligonius, jų artimuosius bei gydytojus, vadovė Ieva Drėgvienė pasakojo, kad CAR-T terapija Lietuvoje pradėta taikyti Santaros klinikų medikų dėka.

Ieva Drėgvienė
Ieva Drėgvienė
© J. Kunigiškytės nuotr.

„Santaros klinikų gydytojai intensyviai seka kraujo vėžio naujienas tarptautiniuose renginiuose ir leidiniuose. Ne išimtis ir CAR-T ląstelių terapija. CAR-T terapija JAV pradėta taikyti 2017 metais, Vakarų Europoje – 2018 metų pabaigoje, o VUL Santaros klinikose – 2022 metų viduryje“, – sakė I. Drėgvienė.

Ji pasidžiaugė, kad pacientai, kurių liga – B ląstelių leukemija ar limfoma – vis atsinaujina ar yra atspari kitiems taikytiems gydymams, dabar turės dar vieną gydymo galimybę.

„Tai gali būti vienintelė galimybė įveikti ligą, kai jokių alternatyvių gydymo būdų nebėra. Svarbiausia, kad pacientams atsiranda dar viena gydymo galimybė, ypač tiems, kurių liga atsinaujino ar buvo atspari taikytam gydymui. Lietuvoje tai – vienintelis pažangios terapijos gydymo metodas skiriamas kraujo vėžio (B ląstelių leukemija ir limfoma) gydymui“, – aiškino pašnekovė.

Tokį kraujo vėžio gydymo metodą pažangumu, anot I. Drėgvienės, galima būtų prilyginti prieš daug metų pradėtoms atlikti širdies transplantacijoms.

„Tačiau yra ir daugiau inovatyvių kraujo vėžio gydymo būdų, kurie nėra prieinami Lietuvos pacientams. Nuo 2020 metų Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino net 22 kraujo vėžio ligoms gydyti vaistinius preparatus ir nė vienas iš jų nėra prieinamas mūsų pacientams.

Paminėtina, kad pirmas CAR-T ląstelių preparatas registruotas EVA buvo dar 2018 m. rugpjūčio mėn. ūminei limfoblastinei leukemijai ir limfomai gydyti, tačiau mūsų pacientų tuomet taip ir nepasiekė.

Daugiausia inovatyvių gydymo būdų registruotų EVA skirta dauginiai mielomai gydyti jų net 10, ūminėms leukemijos – 9 inovatyvūs vaistai. Tačiau visų šių inovacijų Lietuvos pacientams reikės laukti ne vienus metus ir, deja, bet sergantys pacientai kurie laukia ar tikisi sulaukti šių inovatyvių gydymo būdų, greičiausiai jų nesulauks, jie bus galimai taikomi ateities pacientams.

Taip yra dėl daugelio priežasčių, turbūt esminė, su kuria šiandien susiduriame, tai vangiai o tiksliau beveik nevykstantis inovatyvių vaistų vertinimas, kuris trunka mažiausiai 1,5 metų“, – konstatavo I. Drėgvienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(75 žmonės įvertino)
4.8267

Algimantę užklupo net dvi onkologinės ligos: jos gydytojas neabejoja – tai ypatinga pacientė (3)

Algimantei Daugėlaitei dar tik 23-eji. Nepaisant to, mergina jau sirgo net dviem onkologinėmis ligomis.

VVKT: ar visi nauji vaistai yra inovatyvūs?

Paskutiniuoju metu viešoje erdvėje galima neretai išgirsti, jog Lietuvos pacientai, skirtingai nei...

Sunkiai susirgę tinkamo vaisto galite ir nesulaukti: nurodė esminę kliūtį (6)

Ligos aukų nesirenka – sunkiai susirgti bet kuriuo momentu galime visi, nepriklausomai nuo...

Investicijos milžiniškos, tačiau Lietuvos pacientai vis dar nesulaukia moderniausio gydymo

Inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje 2015–2021 m. viršijo 190 mln. eurų, vien...

Vėžį sveikai gyvenusi gydytoja pastebėjo netikėtai: tai, kas padėjo įveikti sunkią ligą, atrodo kaip stebuklas

Trijų vaikų mama laboratorinės medicinos gydytoja Raminta Vilkevičienė nuo mažens domėjosi...

Top naujienos

Ekspertas: jei ne pinigai, „Financial Times“ nebūtų rašęs apie Lietuvą taip, kaip parašė (3)

Britų portalo „ Financial Times “ publikacijos apie Lietuvą nėra žurnalistika, tai – reklama...

Nauja apklausa išryškino aiškų kandidatų į Vilniaus merus trejetuką – įvertinti ir skirtingi II turo scenarijai (13)

Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) užsakymu...

EK pirmininkės pasisakymas ištrintas, sureagavo ir Ukraina (2)

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sureagavo į Europos Komisijos (EK) pirmininkės...

Gyventojai dalijasi, kiek dabar tenka mokėti už būsto paskolą: sumos gąsdina ne visus  kokių palūkanų tikėtis toliau (3)

Europos Centriniam Bankui ( ECB ) didinant bazinių palūkanų normas, gyventojai skaičiuoja, kiek,...

Rusija kreipėsi į Indiją: pagalbos reikia nedelsiant (10)

Nuo sankcijų kenčianti Maskva paprašė Indijos parduoti jai mažiausiai 500 skirtingų produktų,...

Patarė, kam žiemą kelionių į šiltus kraštus verčiau nesirinkti: šokas organizmui gali būti per didelis

Atrodytų, kas galėtų būti nuostabiau už atostogas šiltuose kraštuose, kai Lietuvoje už lango...

Linda Rozenbacha, delfi.lv

Trumpa kelionė į Andalūziją: patarimai, ką čia pamatyti ir kaip sutaupyti

Rudenį dar galima spėti pasimėgauti saule Pietų Europoje. Dirbu nuotoliniu būdu, tad...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba apie Rusijos sprendimą: Kremlius bijo Ukraina: mūsų kariuomenė tapo dar galingesnė (7)

Ukraina pranešė iš Prancūzijos gavusi daugkartinę raketų paleidimo sistemą, kuri papildė...

Vyriausybė pritarė naujai išmokų gimus vaikui mokėjimo tvarkai

Vyriausybė pritarė naujai tvarkai, pagal kurią nuo kitų metų tėvams būtų mokamos išmokos...

Linas Kojala. Ypatingo Macrono sutikimo Vašingtone geopolitika

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradeda apsilankymą Vašingtone. Ir ne bet kokį, o...