Užkliuvo neįprastas blyškumas
Pirmuosius ligos požymius A. Kokorevič pajuto kovo pabaigoje.
„Nesupratau, kas man darosi: nueinu iki parduotuvės ir pradeda trūkti oro, gerklėje kažkoks neaiškus skausmas. Vėliau ėjau skrandžio tirtis ir gydytoja sako: „Skrandyje nieko nėra, bet tu labai išbalusi, kažkas tikrai neaiškaus“, – kalbėdama su „Delfi“ žurnaliste prisiminė ponia Aldona.
Tas blyškumas užkliuvo ir moters draugei, ši pamanė, kad ponia Aldona tiesiog pradėjo pudruotis per šviesia pudra.
Dar prieš tai Aldona už savo pinigus atliko kraujo tyrimus, jie parodė labai žemą hemoglobino kiekį – tik 77 gramų litre, kai norma svyruoja tarp 110–160 g/l.
Skrandžio tyrimą atlikusi gydytoja pasiūlė Aldonai nuvykti išsitirti į ligoninę. Iš pradžių tyrimai parodė, kad trūksta B12 grupės vitaminų. Bet po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad vien vitaminų lašinė nepadės, – Aldoną nusiuntė pas hematologus į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę (dabar tai Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Jūrininkų ligoninės filialas).
KUL Jūrininkų ligoninės filiale A. Kororevič išgirdo, kad jai – ūminė mieloleukemija.
„Į diagnozę sureagavau labai šaltai: nei ašarų nebuvo, nei nemigos. Žinote, man jau ne 18 metų. Mane labai palaikė vyras, kuris dabar jau amžinatilsį“, – atsiduso ir pritilo pašnekovė.
Į diagnozę sureagavau labai šaltai: nei ašarų nebuvo, nei nemigos. Žinote, man jau ne 18 metų.
Pasirodo, gyvenimas šiemet jai išbandymų nepašykštėjo. Diagnozavus sunkią ligą, po kelių mėnesių netikėtai mirė ir mylimas sutuoktinis.
Ypatinga pacientė
Mėnesį po diagnozės patvirtinimo A. Kokorevič gydėsi Klaipėdoje. Deja, pacientė jautėsi vis blogiau. Ponią Aldoną gydžiusi gydytoja patarė jai vykti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
„Kai nuvažiavau į Santaros klinikas, gydytojas Andrius Žučenka perėmė mane į savo rankas ir labai greitai pagydė. Gydytojas A. Žučenka – ne tik labai geras specialistas, bet ir nuostabus žmogus. Kada atėjo žinutė, kad mirė vyras, kaip tik su juo bendravau. Gydytojas ir apkabino, ir vaistukų nulėkė“, – sujaudinta mediko gerumo prisiminė A. Kokorevič.
Po sėkmingo gydymo vaistais liepos 16 d. poniai Aldonai buvo padaryta alogeninė kaulų čiulpų transplantacija. Ji tapo vyriausia visų laikų paciente Lietuvoje, kuriai tokia transplantacija atlikta.
Dabar moteris pasiekusi visišką remisiją, be jokių potransplantacinių komplikacijų.
„Jaučiuosi sveika, gerai valgau, bet rytais, kai 7 val. išeinu su šuneliu, dar jaučiasi toks nuovargis. Tačiau turbūt ir tai praeis“, – vylėsi A. Kokorevič.
Labai agresyvi liga
VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas hematologas daktaras Andrius Žučenka portalui „Delfi“ pasakojo, kad ūminė mieloleukemija (ŪML), kuria susirgo A. Kokorevič, yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga. Ja susirgusiųjų kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais.
„Ligą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad kai kurie rizikos susirgti šia liga faktoriai yra žinomi (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML“, – paaiškino daktaras A. Žučenka.
ŪML yra reta liga. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų jos atvejų, o vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net vaikai.
„Paprastai klinikinė ŪML eiga yra ūmi, besitęsianti keletą savaičių ar mėnesių, o susirgusiųjų būklė sparčiai blogėja. Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių nepakankamumu: dusulys, galvos svaigimas, labai didelis bendras silpnumas dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo, bakterinės, grybelinės, virusinės infekcijos dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos, kraujavimai iš nosies, dantenų, savaime atsirandančios mėlynės ar netgi gyvybei pavojingi kraujavimai dėl mažo trombocitų skaičiaus“, – galimus simptomus išvardijo gydytojas.
Ligos prognozei ir gydymo taktikos pasirinkimui naudojami leukeminių ląstelių genetinių pažaidų tyrimai, kurie, anot pašnekovo, leidžia pritaikyti itin individualizuotą gydymo kelią kiekvienam pacientui.
„Standartinis gydymas, siekiant išgydyti pacientą, yra intensyvi, didelių dozių chemoterapija, o nustačius specifines genetines pažaidas leukeminėse ląstelėse kartu skiriama ir papildoma taikinių terapija.
Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, daugumai pacientų reikia atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, po kurios paciento kūne susiformuoja nauja, sveika donoro kraujodara bei imuninė sistema, kuri kovoja su likutinėmis vėžinėmis ląstelėmis.
Toks gydymas paprastai taikomas jaunesniems, geros fizinės būklės pacientams. Vyresniems, prastesnės būklės pacientams, turintiems gretutinių ligų, toks gydymas negali būti skiriamas dėl labai didelės sunkių komplikacijų rizikos. Tačiau šie pacientai taip pat turi bent kelis neintensyvius, taikinių terapija paremtus gydymo variantus, kurie dažnu atveju taip pat leidžia pasiekti trumpesnes ar ilgesnes remisijas“, – pasakojo daktaras A. Žučenka.
To Santaros klinikose dar nėra buvę
Kaip minėjo gydytojas, kaulų čiulpų transplantacija paprastai atliekama jaunesniems pacientams. Tad kaip gi nutiko, kad ji buvo atlikta A. Kokorevič, kuriai jau 77 metai?
Daktaras A. Žučenka prieš atsakydamas į klausimą nupasakojo pacientės ligos ir gydymo eigą.
„2024 metų pradžioje pacientei buvo diagnozuota ūmi mieloleukemija su specifine FLT3 geno pažaida. Svarbu pažymėti, kad 77 metų amžiaus pacientai itin retai yra tinkami intensyviam chemoterapiniam gydymui. Tačiau, nepaisant labai solidaus kalendorinio amžiaus, KUL Jūrininkų ligoninės filialo gydytojai hematologai labai teisingai įvertino pacientės bendrą būklę, organų veiklą ir biologinį amžių, kaip tinkamą intensyviam gydymui, sėkmingai paskyrė chemoterapijos ir taikinių vaisto midostaurino derinį. Toks gydymas beveik visada taikomas tik jaunesniems, geros būklės pacientams.
Pacientė gydymą toleravo labai neblogai, be gyvybei pavojingų komplikacijų, tačiau remisijos pasiekti nepavyko – kaulų čiulpuose ir kraujyje išliko didelis leukeminių ląstelių skaičius.
Žinodami, kad tokioje situacijoje tolimesnė didelių dozių chemoterapija neduotų efekto, aptarėme pacientės situaciją su kolegomis iš Klaipėdos ir Aldona atvyko gydytis į Santaros klinikas, kur jai pritaikėme itin modernų, dviem taikinių terapijos vaistais – venetoklaksu ir gilteritinibu – paremtą neintensyvų gydymą. Šis gydymas buvo labai efektyvus ir leido pasiekti visišką remisiją, o net ir patys jautriausi genetiniai tyrimai nerodė likutinių leukemijos ląstelių“, – prisiminė daktaras A. Žučenka.
Nepaisant to, anot jo, ūmi mieloleukemija yra itin klastinga liga.
„Net pasiekus puikių gydymo rezultatų, šiose klinikinėse situacijose ir esant tokiai ligos genetinei sandarai, leukemija visais atvejais sugrįžta ir tada pacientų išgyvenamumas skaičiuojamas jau nebe mėnesiais, o savaitėmis. Vienintelis būdas pasveikti – atlikti alogeninę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, po kurios naujas donorinis imunitetas kovoja su likutine leukemija (kuri neretai neaptinkama net ir jautriausiais tyrimais) bei neleidžia įvykti atkryčiui.
Įvertinus pacientės gerą būklę, motyvaciją, šeimos palaikymą, reikšmingų gretutinių ligų nebuvimą bei itin kruopštaus prieštransplantacinio ištyrimo gerus rezultatus, nenustatėme jokių priežasčių, kodėl pacientė, nepaisant jos 77 metų amžiaus, būtų netinkama alogeninei kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijai, be kurios tikimybės pasveikti nėra, o leukemija neabejotinai sugrįžtų.
Todėl radę pacientės imuninius žymenis atitinkantį negiminingą donorą užsienyje, atlikome transplantaciją, kuri praėjo sklandžiai, kamieninės ląstelės laiku prigijo, sunkių komplikacijų po transplantacijos pavyko išvengti, ir pacientė jau po 4 savaičių nuo hospitalizacijos pradžios išvyko į namus“, – pasakojo daktaras A. Žučenka.
Gydytojas pasidžiaugė, kad net ir praėjus beveik 5 mėnesiams po transplantacijos, pacientės būklė ir savijauta yra gera, leukemija yra pilnoje remisijoje, o siekiant dar labiau sumažinti ligos atkryčio tikimybę skiriamas palaikomasis gydymas taikinių terapijos vaistais.
Aldona yra mūsų rekordininkė – per visą 25 metus trunkančią transplantacijų erą mūsų centre tai vyriausia pacientė, kuriai atlikome alogeninę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją.
„Aldona yra mūsų rekordininkė – per visą 25 metus trunkančią transplantacijų erą mūsų centre tai yra vyriausia pacientė, kuriai atlikome alogeninę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją“, – kuo ši pacientė ypatinga, papasakojo gydytojas.
Alogeninė kaulų čiulpų transplantacija – kas tai?
Kaip paaiškino daktaras A. Žučenka, alogeninė kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija yra vienas pagrindinių ūmios mieloleukemijos gydymo etapų.
„Kadangi standartinėmis gydymo priemonėmis visų leukeminių ląstelių sunaikinti dažniausiai neįmanoma, pasitelkiami kito, sveiko žmogaus kraujodara ir imunitetas – donorinės imuninės ląstelės naikina tas likutines vėžines ląsteles ir veikia tarsi signalizacija, kuri stengiasi neleisti įvykti leukemijos atkryčiui.
Reikia suprasti, kad tai yra viena iš pačių sudėtingiausių medicininių procedūrų, kuri siejama su didele įvairių komplikacijų rizika. Nepaisant to, ilgametė mūsų komandos patirtis, didelis atliktų transplantacijų skaičius ir naujoviškas komplikacijų gydymas leidžia pasiekti vis geresnių rezultatų gelbėjant sunkiausiai sergančius, o pacientės Aldonos atvejis yra puikus to pavyzdys.
Per 2023 metus atlikome rekordinį alogeninių kaulų čiulpų transplantacijų skaičių – 74, o 2024 metais, panašu, kad viršysime 100 – tai milžiniškas skaičius, leidžiantis Lietuvai lyderiauti Europoje pagal transplantacinį aktyvumą. Esame be galo dėkingi donorams, kurie sutinka padovanoti savo kamieninių kraujodaros ląstelių, ir kartu kviečiu visus pasidomėti galimybe užsiregistruoti į Lietuvos kaulų čiulpų donorų registrą (www.bukgeras.lt)“, – paragino daktaras A. Žučenka.
Amžius pase – dar ne viskas
Deja, ne visi vyresnio amžiaus pacientai yra tokie laimingi, kaip p. Aldona, kad jiems būtų galima atlikti transplantaciją. Vis tik tai nereiškia, kad tokiems žmonėms nelieka jokios vilties gyventi ilgiau.
„Ūmia mieloleukemija dažniausiai serga vyresni žmonės, tad itin svarbu, kad šiuo metu Lietuvoje jau turime galimybę gydyti mūsų vyriausius pacientus inovatyviais vaistais, kurie yra reikšmingai geriau toleruojami nei chemoterapija ir leidžia laimėti kur kas ilgesnių remisijų ir daugiau kokybiško gyvenimo laiko.
Nors tokie rezultatai buvo sunkiai įsivaizduojami dar prieš 4–5 metus, svarbu pabrėžti, kad daugumai pacientų leukemija vis tiek sugrįžta.
Tačiau kai kuriais atvejais pacientų kalendorinis amžius neatitinka biologinio. Nepaisant garbaus skaičiaus pase, mes matome, kad dalies senjorų biologinis amžius yra reikšmingai mažesnis, remiantis objektyviai įrodyta gera organų veikla, gretutinių ligų nebuvimu, aktyviu ir sveiku gyvenimo būdu, gera bendra fizine būkle ir kognityvinėmis funkcijomis. Būtent dėl to šiems pacientams mes galime taikyti intensyvesnius, geresnius pasveikimo šansus suteikiančius gydymo metodus – tokius kaip alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija“, – teigė daktaras A. Žučenka.
Kai kuriais atvejais pacientų kalendorinis amžius neatitinka biologinio. Nepaisant garbaus skaičiaus pase, mes matome, kad dalies senjorų biologinis amžius reikšmingai mažesnis, remiantis objektyviai įrodyta gera organų veikla, gretutinių ligų nebuvimu, aktyviu ir sveiku gyvenimo būdu, gera bendra fizine būkle ir kognityvinėmis funkcijomis.
Pasak mediko, ne vien Lietuvoje, bet ir vakarų Europoje vis dažniau vyresniems nei 70 metų pacientams yra atliekamos transplantacijos.
„Tai lemia ne vien gerėjanti senjorų sveikata, bei ir vis tobulėjančios gydymo galimybės, leidžiančios saugiai taikyti gydymus, kurie anksčiau nė nebūtų svarstomi tokiame amžiuje. Tačiau vieni iš svarbiausių kriterijų senjorų gydyme yra pačio paciento motyvacija bei šeimos ir artimųjų palaikymas bei pagalba.
Tinkamas pacientų būklės įvertinimas, inovatyvūs vaistai, bendras paciento ir jo artimųjų įsitraukimas leidžia mums sėkmingai individualizuoti gydymą, jį taikyti net vyriausiems mūsų pacientams, sergantiems mirtinomis kraujo ligomis, o tokiais išskirtiniais atvejais kaip Aldonos – net tikėtis ir pilnų pasveikimų“, – sakė daktaras A. Žučenka.
Pašnekovo teigimu, hematologija yra nepaprastai greitai tobulėjanti medicinos sritis.
„Pacientės Aldonos atvejis itin gerai iliustruoja, kaip moderni taikinių terapija gelbėja gyvybes, leidžia atlikti kaulų čiulpų transplantacijas ir kokių gerų rezultatų mes galime pasiekti, jeigu pacientai, sergantys net ir pačiomis agresyviausiomis kraujo vėžio rūšimis, gauna inovatyvų gydymą.
Mūsų centras turi visą moderniausią diagnostiką, reikalingą nustatyti taikinines genetines pažaidas, o jas nustačius galime individualiai parinkti pačius efektyviausius taikinių terapijos vaistus“, – neabejojo gydytojas hematologas.
Įkvepiantis pavyzdys
„Ponios Aldonos istorija – tai įkvepiantis pavyzdys, kuris parodo, kad net ir garbaus amžiaus žmogus, susirgęs itin agresyvia onkohematologine liga, šiandien turi realių galimybių pasveikti. Džiugu matyti, kad Lietuvoje turime tvirtus pamatus – aukštos kvalifikacijos onkohematologus, pažangią diagnostiką ir pakankamai gerą apmokėjimą už paslaugas.
Tačiau negalime užmerkti akių prieš rimtus iššūkius – vis dar stokojame vieningo, koordinuoto darbo tarp sveikatos politikos formuotojų ir įgyvendintojų. Ypač opia problema išlieka inovatyvių vaistų prieinamumas. Šiandien Lietuvos pacientas turi tris kartus mažesnę galimybę gydytis gyvybę gelbstinčiais inovatyviais vaistais ir jų laukia dvigubai ilgiau nei vidutinis europietis. Už šių statistinių duomenų slepiasi realūs žmonių likimai“. – komentavo kraujo ligomis sergančius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
„Delfi“ pašnekovė pabrėžė, kad vyresnio amžiaus pacientai yra tokie patys pilnaverčiai visuomenės nariai, kaip ir kiti.
„Matome, kad dirbančių pensinio amžiaus žmonių skaičius nuolat auga, jie aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime. Todėl yra nepriimtina, kai sprendžiant, kam skirti inovatyvų gydymą, pacientai yra diskriminuojami dėl amžiaus. Sveikatos politikos formuotojai privalo užtikrinti vienodas galimybes visiems pacientams gauti efektyviausią įmanomą gydymą.
Ponios Aldonos atvejis įrodo, kad kalendorinis amžius neturėtų būti kliūtimi gauti pažangiausią gydymą. Tai turėtų tapti postūmiu sisteminiams pokyčiams, užtikrinant, kad kiekvienas pacientas, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų galimybę gauti geriausią įmanomą gydymą laiku. Tik taip galėsime didžiuotis ne pavieniais sėkmės atvejais, o sistemingai geromis gydymo išeitimis visiems Lietuvos pacientams“, – sakė I. Drėgvienė.
Ponios Aldonos atvejis įrodo, kad kalendorinis amžius neturėtų būti kliūtimi gauti pažangiausią gydymą.
Anot pašnekovės, ypatingą nerimą kelia onkohematologinių ligų naštos vertinimas sveikatos technologijų vertinimo procese.
„Pavyzdžiui, vertinant mielominės ligos ar mielodisplazinio sindromo naštą Lietuvoje, ji dažnai prilyginama lėtinėms gyvenimo kokybę bloginančioms, bet tiesiogiai gyvybei negrėsmingoms ligoms (kaip artritas ar psoriazė). O Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Prancūzija ar Skandinavijos valstybės, šioms ligoms priskiriama gerokai didesnė naštos vertė, kas lemia greitesnį inovatyvių vaistų įtraukimą į kompensavimo sistemas.
Šis dirbtinai žemas ligos naštos vertinimas tampa rimtu barjeru vaistų prieinamumui Lietuvoje. Pavyzdžiui, naujos kartos vaistai nuo mielominės ligos Skandinavijos šalyse kompensuojami vidutiniškai per 180 dienų nuo registracijos Europoje, o Lietuvoje šis procesas užtrunka 2–3 kartus ilgiau, kartais vaistai taip ir lieka neprieinami dėl per žemai įvertintos ligos naštos.
Sveikatos politikos formuotojai privalo peržiūrėti ir atnaujinti ligos naštos vertinimo metodiką, suderinant ją su Europos praktika. Negalime taikstytis su situacija, kai dėl netobulų vertinimo sistemų kenčia realūs žmonės, prarasdami galimybę gauti efektyvų gydymą. Tik taip galėsime didžiuotis ne pavieniais sėkmės atvejais, o sistemingai geromis gydymo išeitimis visiems Lietuvos pacientams“, – teigė I. Drėgvienė.