Anot profesoriaus, šiuo metu žinoma daugiau nei 40 įvairiausių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių. Vienas dažniausiai minimų rizikos veiksnių yra rūkymas. Vis tik R. Kubilius atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų rizikos veiksnį, kurį neretai pamirštame, tačiau jo žala yra ypač didelė.
Gali sukelti netgi gyvybei pavojingą būklę
„Šiandien suskaičiuojame daugiau nei 40 įvairiausių ŠKL rizikos veiksnių. Deja, jau kurį laiką vis labiau įsigali gyvensenos nulemti rizikos veiksniai, iš kurių neabejotinai vienas reikšmingiausių yra patiriamas stresas. Ne atsitiktinai kardiologų jis vis dažniau įvardijamas didžiuoju ŠKL rizikos veiksniu.
Psichologinė įtampa ir stresas yra tarsi pistoleto gaidukas, kurį nuspaudus organizme pasileidžia visa virtinė įvairiausių biocheminių grandinių, išskiriamas didelis kiekis stresinių hormonų, neigiamai veikiančių ne tik širdies kraujagysles.
Žmogui staiga patyrus didžiulį išgąstį – sužinojus apie nelaimę, organizme gali išsiskirti toks didelis streso hormonų kiekis, kad gali sukelti netgi gyvybei pavojingą būklę – streso nulemtą širdies raumens ūminį nusilpimą ar sukelti aterosklerotinės plokštelės širdies kraujagyslėje plyšimą“, – įspėjo profesorius R. Kubilius.
Anot pašnekovo, sukaupta daugybė mokslinių įrodymų, kad, pavyzdžiui, darbe ar santuokoje patiriamas stresas, išgyvenamos artimųjų netektys net 2,3–3,2 karto padidina ūminės širdinės ligos, kitaip – ūminio miokardo infarkto išsivystymo riziką.
„Šis poveikis prilygsta rūkymo žalai. Tarsi to būtų maža, ilgalaikis patiriamas stresas indikuoja nerimą, depresyvumą.
Dar praėjusio amžiaus viduryje mokslininkai jau turėjo pakankamai įrodymų, kad ištisinė nervinė įtampa sutrikdo nervinę reguliaciją, sukelia skrandžio ir dvylikapirštę opą, arterinę hipertenziją, netgi lemia alerginių ligų pasireiškimą, migreną, skydliaukės funkcijos sutrikimą ir daug kitų negalavimų“, – vardijo R. Kubilius.
Rodiklius galėjo pabloginti stresas
Profesorius mano, kad koronaviruso pandemijos metu neabejotinai dauguma mūsų neišvengėme streso, kuris paliko randus organizme. Be to, pandemijos pradžioje labai trūko ir rekomendacijų, kaip turėtume ugdyti ir lavinti savo psichinę sveikatą.
„Kita vertus, akivaizdu, kad 2020 m. COVID-19 pandemija kaip kintamasis, padarė reikšmingą įtaką ir didesniam mirtingumui nuo kraujotakos sistemos ligų, nors iki tol buvo stebimas nuoseklus kasmetinis jo mažėjimas.
Deja, nepriklausomai nuo savivaldybės dydžio – ar pacientas gyventų didmiestyje, ar miestelyje – mirčių buvo fiksuojama daugiau, palyginti su ankstesniaisiais metais ar Lietuvos vidurkiu.
Tikėtina, kad 2020 m. stebėtas ir kitų sveikatos reikšmingų rodiklių didėjimas – išaugęs išorinių mirties priežasčių skaičius, didesnius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio suvartojimas – taip pat buvo nulemtas streso“, – sakė mokslininkas.
„Baltojo chalato hipertenzija“
Paklaustas, ar stresas, didinantis ŠKL riziką, turi kokių nors simptomų, R. Kubilius atsakė: „Kiekvienas esame patyrę tuos įtampos momentus, kuomet jaučiame padažnėjusį širdies pulsą, suintensyvėjusį kvėpavimą ir prakaitavimą, sunkumą kontroliuoti mintis.
Ne atsitiktinai kardiologai dar turi terminą „baltojo chalato hipertenzija“, kuomet, bemaž kas penktam pacientui, apsilankiusiam pas gydytoją, diagnozuojama arterinė hipertenzija, o sugrįžus į savo aplinką kraujospūdis vėl esti normalus.
Ne retai, kasdienėse situacijose mes ir nepajėgiame streso kontroliuoti, o jis vis dažnesnis svečias mumyse. Pas gydytojus vis dažniau pagalbos ieško daug ir atsakingus darbus dirbantys trisdešimtmečiai, kurių pagrindinis nusiskundimas – patiriamo kasdienio streso, ar įtampos metu juntami nemalonūs pojūčiai širdyje“.
Pasak profesoriaus, žmogaus adaptacinių galimybių tyrinėtojas Hansas Selye teigė, kad adaptacinės emocinės atsargos yra baigtinės – tai yra, kiekvienam duotas tam tikros energijos kiekis, kurį išeikvojus, jo neįmanoma papildyti.
„Taigi, turime išmokti valdyti patiriamą stresą ir stengtis atsiriboti nuo jo. Deja, šiandien negalime rekomenduoti specifinio vaisto patiriamo aplinkos streso mažinimui, tačiau yra gausybė priemonių, kaip galėtume atsiriboti ir į organizmą neįsileisti šio žalojančio veiksnio. Todėl tenka prisiminti išminčių patarimą, kad vienas gramas saugos (profilaktikos) atitinka vieną kilogramą gydymo“, – priminė R. Kubilius.
