Pasivaikščiojimas miške yra kur kas daugiau nei vien galimybė atsipalaiduoti. Mokslininkai rado naują paaiškinimą, kodėl klaidžiojimas po mišką teigiamai veikia širdį, imuninę sistemą ir psichiką.

Vargu ar kas nors kita gali taip gerai atpalaiduoti ir įkrauti mūsų baterijas, kaip pasivaikščiojimas miške, praneša spiegel.de. Tai išvalo galvą, nuramina širdį, leidžia pailsėti ir atgauti jėgas. Tik daugelis net neįtaria, kad pasivaikščiojimas miške mums suteikia kur kas daugiau, nei vien tik galimybę atsipalaiduoti. Tam tikra prasme, ir tai įrodyta tyrimais, tokių pasivaikščiojimų nauda mūsų sveikatai ne menkesnė nei prakaitą varančio sporto.

Daugelis žmonių neįvertina šio poveikio, mat pasivaikščiojimai nereikalauja tokių milžiniškų energijos sąnaudų. Tačiau tie, kurie pakankamai ilgai vaikštinėja, sudegina tikrai nemažai kalorijų. Pavyzdžiui, 80 kilogramų sveriantis žmogus, įveikęs keturių kilometrų distanciją, per valandą sudegina maždaug 240 kilokalorijų. Jei tą patį atstumą jis įveiks bėgdamas per pusvalandį, sudegins apie 320 kilokalorijų. Taigi, skirtumas nėra toks jau žymus.

Tai gali atrodyti paradoksaliai. Tačiau Joachimas Latschas iš Širdies ir kraujagyslių tyrimų ir sporto medicinos instituto prie Kelne esančios Vokietijos aukštosios sporto mokyklos turi tam paaiškinimą: „Einant padaroma maždaug dvigubai daugiau žingsnių nei bėgimo metu, o kiekvienu žingsniu reikia pajudinti savo masę“.

Tai skatina raumenų darbą. „Nors bėgant kiekvienas žingsnis reikalauja daugiau darbo, tačiau daug mažų žingsnelių galutiniame rezultate pareikalauja tiek pat energijos, kaip mažesnis kiekis sunkesnių“, - tikina sporto medicinos ekspertas.

Miško oras sveikesnis

Kitas vaikščiojimo privalumas – pakanka per dieną nueiti tris tūkstančius žingsnių, kad žymiai sumažintumėte aterosklerozės riziką, o tuo pačiu ir širdies priepuolio bei insulto riziką. Kad labai svarbu ir tai, kur einate pasivaikščioti, neseniai įrodė ir Korėjos mokslininkai. Atlikę tyrimą jie nustatė, kad miško oras ypač palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

Tyrimo metu 43 senyvo amžiaus moterys buvo išsiųstos valandą pasivaikščioti miške, o 19 tyrimo dalyvių – mieste. Prieš pasivaikščiojimą ir po jo medikai matavo moterų kraujo spaudimą, plaučių tūrį ir arterijų elastingumą. Po pasivaikščiojimo miške pirmosios grupės moterų kraujo spaudimas buvo žymiai mažesnis, plaučių tūris – didesnis, o arterijų elastingumas pastebimai pagerėjo. O štai pasivaikščiojimas mieste moterų kraujo spaudimo, plaučių tūrio ir arterijų elastingumo praktiškai nepakeitė.

Panašius rezultatus gavo ir Japonijos mokslininkai, kurių tyrime dalyvavo šimtai žmonių. Pasivaikščiojimas miške mažina kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, taip pat adrenalino sekreciją, todėl streso lygis yra žemesnis nei po pasivaikščiojimo mieste. Be to, Japonijos medicinos mokyklos Tokijuje mokslininkai išsiaiškino, kad ėjimas mišku galimai aktyvuoja vėžinius darinius naikinančias ląsteles ir šis poveikis juntamas dar mažiausiai septynias dienas po pasivaikščiojimo.

Iki šiol tik spėliota, tačiau mokslininkai mano, kad be kita ko čia svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir vadinamieji fitoncidai – tai augalų išskiriamos lakiosios medžiagos, apsaugančios nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Miške vaikščiojantys žmonės įkvepia fitoncidus ir galimai turi papildomą naudą iš stipresnio poveikio imuninei sistemai.

Pasigirsta daug spėlionių apie tai, kaip mūsų sveikatą veikia aktyvi veikla miške. Tačiau akivaizdu tai, kad deguonis, ramybė ir eteriniai kvapai teigiamai veikia tiek mūsų kūną, tiek sielą. Miškuose oras toks grynas, koks gali būti tik kalnuose ar prie jūros. Dulkių dalelių koncentracija ten siekia vos dešimt procentų miesto koncentracijos.

Netgi išauga savivertė

Niekas nenuginčys ir to, kad pasivaikščiojimas miške padeda atsipalaiduoti. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad poveikis juntamas vos po penkių minučių buvimo gryname ore. Be to, tyrimais nustatyta, kad pasivaikščiojimai miške netgi didina žmogaus savivertę, kelia nuotaiką ir mažina stresą. Šis poveikis dar labiau išauga, jeigu pakeliui prieinate ežerą ar upelį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)