Gera naujiena yra tokia, kad kvepalų tema lieka toliau augti ir žydėti, nepaisant to, kad naujaisiais metais atsiranda nauja: kas savaitę, rašysiu dar ir apie populiariąją ir neprofesionalią psichologiją. Esu sielų gydytojas, tik be chalato ir be diplomo. Vaistų neskirsiu, bent jau receptinių; tačiau pagalvoti turėsite apie daug ką. Nes kas kitas jums patars, jei ne jūsų mėgstamas apžvalgininkas.
O dabar kvepalai, kuriuos jau seniai norėjau aprašyti, tačiau jie tokie atsilupę, keisti, nenormalūs, kad vis atidėdavau. Jų net pavadinimas yra labai ilgas.
Comme des Garçons (prancūziškai: “Kaip berniukai”) yra neįtikėtini mados namai, įkurti japono dizainerio Rei Kawakubo (川久保 玲), esantys ir Tokijuje, ir Paryžiuje, kurių parfumerinė dalis buvo ir liko drąsių eksperimentų kalvė. Jie naudojasi savo žinomumu ir resursais, kad praplėstų olfaktorinių svajonių ribas. Apie jų kūrinius ne kartą rašiau: tai ir valčių deguto kompozicija, ir japoniška senovinė pirtis, ir šventojo medžio kubilas, ir net betonas.
Šiandien - seno garažo kvapas. Taip, būtent.
Kvepalų meistrė yra Marie-Aude Coutoure, kuri yra itin neplačiai žinoma: gal vieninteliai jums matyti bus Paul Smith Extreme Men (prieskoniniai ir žolelių kvepalai), ir pigaus gamintojo Yves Rocher kvepalai, pilni medžio ir sakų: Hoggar. Nesakau, kad pigių supermarketo lentynų kvepalai yra blogai: pavyzdžiui, Yves Rocher Caractère ("Kvapas, kaip Lietuvos laisvės pradžia: flakonas už 3 mėn algą") yra įspūdingas kūrinys, o parduodamas Prancūzijoje vos ne prie tualeto gaiviklių.
Šie kvepalai, pavadinkim trumpai “Garage” nėra pigūs ir neparduodami pigiose vietose. Flakonas - kaip laboratorijos indelio.
Kvapas - aitrių aldehidų, plastiko, žibalo, acetono ir cheminio kinų sandalmedžio. Taip pat - odos.
Taip, tai tikrai kvepia tirpikliais, laidais, tepaluotais skudurais, įrankių dėžėmis. Galėčiau uostyti ir uostyti. Man labai prie širdies visokie techniniai kvapai, viskas, kas susiję su darbu: pavyzdžiui, mano jau daug sykių minėti Le Labo - Santal 33, kurie yra apie lentpjūvę, malkinę, skiedras, drožles.
Kita tema yra apie popierių, rašiklius, tušą, dažus - bet tai kitam kartui, kita potemė iš mano, menininkų vaiko, prisiminimų arsenalo.
Ar kvėpintis garažo kvapu yra iškrypimas? Nežinau, kaip kam priimtina. Man tai atrodo netradiciška, keista ir žiauriai įdomu. Linkiu ir jums kartais nueiti nuo išminto tako.
