Žmonės dėkingai priima patarimus (viena ponia rašė: „gerai, kad pamokote, kitaip liktume visiški dundukai“), bet nori ir sužinoti teisingo elgesio paslapčių. Pavyzdžiui, kaip kvepėti, lyg turėtumėte daug pinigų ir būtumėte elito atstovas.
Šiandien apie tai ir išaiškinsiu. Patarimai čia bus ir vyrams, ir moterims.
1.Venkite kvapų, kuriais kvepia visos turtingos draugės arba tos draugės, kurios nori būti „prie elito“ (tokias nustatyti lengva: jos dažniausiai giriasi garsenybėmis, kurias pažįsta, žinomais vyrais, kurie joms rodo dėmesį, arba joms bent jau taip atrodo, o lito laikais jos girdavosi alga „niolika tūkstančių per mėnesį“ – tai reiškia, kad uždirbdavo vienuolika tūkstančių su premija, bet norėjo, kad visoi manytų, kad gauna devyniolika tūkstančių litų).
Yra viena kvapų išimtis, bet ją irgi aptarsime.
Šiuo metu tokie kvapai yra puikūs, tinkami ir moterims, ir vyrams, bet nutrinti iki mirties „Maison Francis Kurkdjian – Baccarat Rouge 540“, „Initio – Oud for Greatness“ (apžvalga čia) ir „Byredo – Bal d’Afrique“.
Be to, pirmuosius du kvapus žiauriai klastoja, gamina arabų šalyse ir Serbijoje, o paskui pardavinėja Lietuvos ubagėms garsios influencerės. Jei jūs vaikštote įsispyrusios į plastikines klumpes, jūsų telefonas sudaužytu stikliuku, o geliniai nagučiai su tigriniais piešiniais, niekas vis tiek nepatikės, kad pirkote kvepalus už tris šimtus eurų.
2.Nemažai labai turtingų ponių ir damų su geru skoniu kvepia „Frederic Malle – Portrait of a Lady“ („Jei per Valentino dieną baiminatės būti vieni, be reikalo: būsite vieni ir visas kitas dienas“). Taip, tai gryno rožių kvapo variacija, tačiau per šviesmečius nutolusi nuo mamų ir močiučių varguoliškos „Bulgarų rožės“ iš alkano sovietmečio. Prabanga tiesiog lenda per kraštus. Geras pasirinkimas.
3.Vyrams tikrai reikia vengti „Aventus – Creed“ („Brangus vidutiniškas aromatas, kurį parduoda žiopliukams“). Visų pirma, jie klastojami ir platinami jau minėtų influencerių, kurių paveiktos lengvatikės perka klastotes dovanų savo patinėliams. Antra – tas kvapas toks neišskirtinis, kad niekas nepajus tos trijų šimtų eurų kainos.
Žymiai geriau padarysite, pasirinkę, sakykim, gana retą medžio ir prieskonių lydinį „Lubin – Upper Ten“ („Kvepėkite, kad visi jums pavydėtų“). Jis labai įsimenamas, viena bėda, kad jūsų širdies dama gali jį pasiimti sau.
4.Moterys nebus laimingos, įsigijusios klasiką, pavyzdžiui, garsųjį „Chanel – No 5“. Taip, puikus kūrinys, net rusiškuose filmuose minimas (o post-sovietinei tetai tai didelis kriterijus, nes „Šuriko nuotykiai“ yra jai viso gyvenimo enciklopedija, lygiai kaip „Laimužės eilės ir mintys“ atstoja poeziją), bet per šimtmetį pasenęs morališkai. Sukurtas po Pirmojo pasaulinio karo, šis kvapas visgi dvelks nevėdintu močiutės kambariu, kuriame purškiami pasenę kvepalai, tokie, kaip „Lancome – Climat“ egiptietiška versija iš Leonido Brežnevo laikų, kuriuos naudojo daugiausia nuo kandžių. Nepadėdavo.
Jei norite to prašmatnaus, paryžietiško, labai vakarietiško aukštuomenės ponios dvelksmo, štai jums keli pasiūlymai: „Kilian – Moonlight in Heaven“ (baltos gėlės ir uogos), apie juos rašiau nekukliai: „Tegu kvepalus dažniau kuria moterys, jų uoslė geresnė“, trijų Michelin žvaigždučių čekiu kvepiantis „Maison Francis Kurkdjian – Grand Soir“ („Ar žinote, kuo kvėpinuosi po erzinimų ir provokacijų?“) arba „L’Adone – Elenya White“ („Rašau apie moteriškus kvepalus, nes vyriškus visus išragavau“), kurie kvepės tiksliai kaip 1990 Niujorko milijonierės moters kaklas, kai netyčia prie jos prisiartindavote metro traukinyje.
5.Vyrams yra keli kvapai, kurie akimirksniu praneš apie gerą skonį, kilmę, pinigus ir apie tai, kad jo diplomas ne iš Riomerio: „Chanel – Platinum Egoiste“. Citrusas ir medis, sulydyti lyg vaistinėje tiksliai į neapsakomą tobulą eliksyrą. Šių kvepalų neklastoja, nes bandė, ir nesigavo.
Nusiperkę platininį egoistą, irgi rizikuosite, kad juos pasisavins jūsų moteris, nes moterims jie lygiai taip pat puikiai tinka.
Jei užsikabinsite už šitų, patiks ir ankstesnė, žymiai konservatyvesnė formulė: „Chanel – Egoiste“ („Tobulas kvapas, kurio niekada nenukainoja“)
6.Moterys: jei norite nebrangiai prasisukti ir kvepėti neregėtai poniškai (visi klaus „iš kur čia?“, galite sakyti, kad nišiniai ir reti), jums tiks mandarinų ir bijūnų kompozicija „Christian Dior – Dune“. 1991 metais sukurti kvepalai nekainuos nė šimto eurų, bobutės jais nesikvėpina (čia ne tas „Christian Dior – Poison“, kurio saldus ir puikus, bet atsibodęs gervuogių kvapas buvo nuklojęs visą turtingesnę Lietuvą prieš trisdešimt metų), ir ji labai gaivi ir tokia paprasta, kad atrodo be galo rafinuota.
7.Vyras, jei jis kažkiek prie technikos, gamtos ir tepaluotų rankų, tačiau nori būti rafinuotas, gali drąsiai pirkti nelabai pigius, bet Lietuvoje beveik nežinomus „Hermès – Terre d'Hermès“ („Apie šį kvapą rašiau dar tada, kai buvau jaunas ir gražus“). Geriau nepasakysiu, negu sakiau anksčiau: tai dyzelinas ir apelsinai, kaip nuodėmė kaimo vietovėje su gerai nuaugusia sodiete ant priekabos, pilnos apelsinų. Kvėpinkitės atsakingai.
