Anglija buvo pernelyg kompleksuota, pernelyg savimi abejojanti, mikčiojanti ir pasiruošusi tenkintis pusiniais dalykais. Išmokau juos suprasti, nors ir ne žavėtis jais. Anglijos pavyzdys man buvo žmones, kantriai stovintys eilėje geležinkelio stotyje prie kasų pirmadienio rytą. Yra dešimt kasų, dirba dvi, normali situacija. Išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai yra ypatingas lankytojų antplūdis ir dirba viena kasa. Visi kantriai laukia. Amerikoje taip nebūtų.
Taip ir šie kvepalai iš angliškos parfumerinės kompanijos Thameen, iš Londono. Jie santūrūs, neišsišokantys, nors tema (agarmedis) yra daugelio interpretuota garsiai ir rėksmingai. Apie Thameen gaminamus kvepalus jau esu rašęs („Sušalęs Užkalnis: kuo kvepia 5000 EUR už litrą“).
Bendrovės įkūrėjas yra Basel Binjabr, iš Saudo Arabijos, dirbęs Bin Laden šeimos įmonių grupėje (taip, iš tos pačios šeimos buvo vienas veikėjas, turėjęs pasaulyje nelabai džiaugsmingą reputaciją, tačiau šeima nebuvo jo dideli draugai ir gynėjai). Basel Binjabr kalbėjo apie tai, kad jam kvepalai visada daug reiškė, nes dar tėvas jį vesdavosi pas kvapniųjų aliejų pardavėjus ir rožių aliejus vadino brangakmeniais. Man visada didelį įspūdį daro tie žmonės, kurie parfumerija užsiima ne iš noro užsidirbti (nes ir taip turi daug pinigų), o todėl, kad jiems taip liepia jų širdis.
Aš juk irgi apie kvepalus ir maistą rašau ne todėl, kad uždirbčiau daug pinigų. Tiesiog turiu daug pinigų iš savo verslų ir genialaus rašymo ir todėl galiu rašyti apie kvepalus ir maistą. Žinoma, rašydamas uždirbu dar daugiau pinigų, todėl čia yra tam tikra likimo ironija.
Kvepalai, kuriuos šiandien aprašau, vadinasi Carved Oud – raižytas agarmedis, arba ūdas. Šiais laikais ūdo kvepalų yra gyvas velnias, visi juos daro, kas tik netingi: mano mėgstamiausi yra Oud for Greatness, tačiau esu aprašęs ir agarmedžio kompoziciją iš Halės turgaus („Užkalnis pasiekė dugną ir perka kvepalus iš turgaus“) – jų begalės.
Tiesios ūdas, kilnusis egzotinio medžio šerdies puvinys, naudotas smilkalams, yra toks prabangus, toks nepamirštamas ir nesupainiojamas su niekuo, kad kvepalų pasauliui jis yra tarsi dovana, kuri pati prašyte prašosi naudojama: olfaktoriniame pasaulyje jis yra lyg pornografinis siužetas, lyg nuogo kūno atvaizdas, kuris negali netraukti akies.
Žinoma, šiais laikais ūdas dažniausiai yra sintetinis, nes natūraliojo kaina labai jau absurdiška. Sintetinis kvapas tikrai ne prastesnis.
Carved Oud kompozicija yra nelabai sudėtinga, kreminė ir gana švelni, neišsišokanti – balansas geras, bet žinutė neryški, tiesiog kažkiek praneša apie save fone, ir tiek. Kvapas, sukurtas gana seniai (2013 metais) gali pasirodyti pakartojimu, derivatyvu, tačiau teisingiau būtų pasakyti, kad čia kiti kvepalai, nuo to laiko sukurti, jį atkartoja.
Šiame kvape nėra jokio bažnytiškumo: ūdas supintas su atlasiniu kedru, yra daug saldumo, arabiško cukraus ir sirupo, o gal ir medaus, svaigulio, kuris nėra tačiau lipnus ir užgožiantis. Ten yra ir gvajakų aliejus iš Pietų Amerikos (arba Jamaikos) – augalas vadinasi paragvajinis tvaras, aliejaus kvapas yra saldokas ir kartokas kartu, o praeityje šis augalas buvo naudojamas, be didelės sėkmės, sifiliui gydyti ir menstruacijoms skatinti. Buvo tokie laikai, kai žmonės buvo dar tamsesni už šių dienų antivakserius ir kitus laukinius šeimų maršo kanopinius.
Dar kvepalų aromate yra pačiulis, turintis tą rūkomos nelegalios žolytės kvapą, ir šiek tiek gyvulinio muskuso: labai nedaug, greičiau tik dėl pagrindinio aromato fiksavimo.
Carved Wood nėra labai įsimintinas, greičiau bus fiksuotas, kaip prisiminimas apie visuotinio agarmedžio garbinimo laikus, tačiau galima gėrėtis geru balansu ir išsilaikymu. Kilnieji smilkalai čia kvepia ne bažnyčia, o greičiau geru viešbučiu kur nors Dubajuje, restoranais, spa salonais ir parduotuvėmis su auksu ir arabiška prabanga - tik gana subtilia ir angliškai pritildyta.
