Šiandien rašysiu apie kvepalus, kurių (turbūt) beveik niekas nežino, nes gal labiau susidūrė su kosmetika, kaip ir aš, o jau paskui susidomėjau kvapu. Collistar Uomo yra itališkas prekės ženklas, žinomas ir suprantamas, kaip toks per viduriuką, nei brangus, nei pigus, ir aš su juo susipažinau per skutimosi kremą, kurį užsisakiau į Nidos paštomatą per mūsų ilgą ilgą karantininę žiemą Kuršių nerijoje. Nežinojau, kuo kvepės: pamačiau, kad gana brangus, tai, manau, gerai. Reikia gi kažkur pinigus leisti.
Ir būtent dėl to nusipirkau kvepalus: Collistar Uomo Acqua Attiva (Acqua Attiva reiškia aktyvus vanduo, arba, turbūt, aktyvaus žmogaus kvepalai, arba kažkokia tokia panaši nesąmonė), kad galėčiau praplatnti kolekciją ir jums kai ką parašyti. Tiesą sakant, jie ne tokie ir pigūs: už tokį paprastą bevardį aromatą maniau sumokėsiąs dvidešimt eurų ir dar gavęs grąžos, bet jie kainavo apie penkiasdešimt, kas gal ir nėra dideli pinigai tokiam prabangiam kankorėžiui, kaip aš (aš penkiasdešimt eurų moku už kavos puoduką, jūs gi žinote), tačiau už tokius pinigus norėtųsi ko nors tokio, apie ką galėčiau parašyti apžvalgą.
Acqua Attiva yra, jei galiu taip pasakyti, generinis Vakarų kvapas, ir tai nėra blogi žodžiai. Tame skystyje yra viskas, ko nesugeba pasiekti sovietinė (arba rytų lagerio, arba Varšuvos pakto) parfumerija, ir ta bendrybė, neapibrėžtas Vakarų dvelksmas, yra sulyginamas su Abercrombie & Fitch - Fierce, apie kuriuos rašiau čia.
Kvapo kūrėjas yra nerealiai, pasakiškai produktyvus Alberto Morillas, parfumeris iš Ispanijos, kurio nuopelnuose yra originalusis Tommy (Tommy Hillfigher) - apie juos niekada neprisiruošiu parašyti, Bulgari Blu pour Homme, Givenchy pour Homme (2002), arba Bulgari Man Extreme (apie kuriuos rašiau čia, šaipydamasis ir tyčiodamasis iš jūsų nesugebėjimo tarti itališkai, lyg tas sugebėjimas turėtų būti jums įgimtas, kaip ir man.
Arba Ermenegildo Zegna Uomo, kuris, kaip rašiau kadaise, yra apie gerą gyvenimą ir oro uostus. Visa tai sukūrė darbštusis ispanas - šiuos kvepalus, ir dar dešimtis kitų.
Šiame aromate, Acqua Attiva, yra neeilinis vakarietiškumas, kurį sunku paaiškinti nesuprantančiam ir dar sunkiau aprašyti. Tai kilniųjų medžių ir jūrinės, muskusinės, sūrumos taurus derinys. Taip kvepia greta jūsų besipliuškenantis šlapias, švarus ir draugiškas delfinas. Manau, kad taip kvepėjo žvejui Kastyčiui nuogos jūrų deivės, gerai nuaugusios Jūratės, jausmingai pašiurpusi oda. Jūratė iš poemos, kaip žinoma, buvo pusiau švedė, pusiau norvegė, buvo iš geros šeimos, ir todėl prausėsi ir kvepėjo skaniai, o ne kaip kokia kūtvela. Taip, kaip šis odekolonas, gali kvepėti šlapias pajūryje rastas akmenukas arba sauja jūržolių. Tai kompozicija, kuri yra “nieko ypatingo”, bet visgi negalėjo būti sukurta jokioje socialistinėje šalyje.
Acqua Attiva atsiveria greipfurtais, bergamote ir citrinų žiedais (tiems iš jūsų, kas žino, kuo kvepia citrinų žiedai). Nudžiūva į kardamoną ir eukaliptą, ir tada yra muskuso (o jis labai gerai juntamas, ir jis yra tas vakarietiškumo pagrindas, taip, jis sintetinis, bet nuo to ne blogesnis), vetiverio (tai muilo ir švaros kvapas) ir kerpių (samanų) lydinį. Nieko gudraus, nieko revoliucinio, bet kokia svaiginanti kombinacija, koks paprasto, bet labai gero gyvenimo kvapo triumfas.
Tai nėra nei revoliucinis, nei kažkoks neįprastas kvapas. Taip dvelkia švara, Vakarai, geras brangus viešbutis, švari patalynė, skystis po skutimosi. Tačiau tame kvape yra begalinis civilizacijos gylis, pasitikėjimas savimi ir puikūs istorijos klodai: čia visa Vakarų civilizavija. Nežinau, kaip jūs, o aš negaliu šiuo kvapu nesižavėti.
