aA
Kadaise vienos užsienio šalies ambasados surengtuose pietuose prašmatnaus Vilniaus viešbučio restorane svečiai buvo pavaišinti skaniu virtu kumpiu, kurį pjaustė dailiai nuaugęs virėjas. Vilkintis balta apranga, pasiraitojęs iki alkūnių rankoves, mitriai operuojantis kokybiškais įrankiais. Atviri jo rankų dilbiai buvo ištatuiruoti įmantriais piešiniais ir simboliais. Besigrūsdamas su kitais svečiais eilėje žvelgiau į tuos piešinius ir nevalingai stebėjausi, kaip toli yra pažengęs tatuiruočių menas.
© Shutterstock

Tatuiruotės pasidarė įvairiaspalvės. Tatuiruotės pasidarė netgi baltos. Tatuiruotės pasidarė reljefinės. Tatuiruotės pasidarė įmanomos rasti netgi pačiose netikėčiausiose mūsų kūnų vietose. Tačiau tatuiruotės neprarado vienos savo ypatybės – jos vis dar tebėra atgrasios.

Aš žvelgiau į tatuiruotas virėjo rankas ir negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad tos rankos yra nešvarios. Aš suvokiau, kokią didelę reikšmę turi tam žmogui anie mėlyni piešiniai ir simboliai, tačiau pjaustomo kumpio skonį taip atrodančios rankos šiek tiek gadino. Kaip gadina kiekvieno patiekalo skonį tatuiruotos bet kurio padavėjo rankos. Jos tiesiog nedera prie estetiško maisto vaizdo, kaip nederėtų prie lainerio šturvalo ir pilotas, mūvintis vienomis trumpikėmis ar apkramtyti nagai prie moters rankų, darančių mums manikiūrą (kad ir kaip patogu jiems patiems tai bebūtų).

Vertinant demokratiškai, tatuiruotės, žinoma, yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Tačiau jos tampa ir kiekvieno mūsų asmeniniu reikalu prieš mūsų pačių valią, nuolat šmėkščiodamos mums prieš akis – ant padavėjų ir oficiantų rankų, sporto salėse ir baseinuose apnuogintų kūnų, merginų nugarų ar užpakalių paplūdimiuose ar miestų gatvėse.

Mes suvokiame, kad tūkstančiams žmonių užrašai ir santrumpos kirilica (pavyzdžiui „Sever“ ar DMB), beprasmiškos datos (1974.08.15), visi tie inkarai ir undinėlės, rožės ir drakonai, pikų tūzai ir kolibriai, drugeliai ir hieroglifai turbūt turėjo ar turi jų nešiotojams didelę reikšmę, tačiau mes, netatuiruotieji esame priversti jiems jausti nevalingą užuojautą („ar tikrai tau to reikėjo?“), pašaipą („nejaugi tų hieroglifų reikšmė negalėjo būti išreikšta lietuviškais rašmenimis?“), nusistebėjimą dėl piešinio pasirinkimo („delfinas???“), gailestį („kiek kainuos to drakono pašalinimas, kai jis atsibos?“), nerimą dėl hepatito C, ir visais atvejais neišvengiamą nuojautą dėl nenumaldomai artėjančių moralinių pagirių, ištinkančių kiekvieną tatuiruotąjį.

Vardan kokio tikslo žmonės kankina savo kūnus tatuiruodami juos banaliais piešinukais? Vardan saviraiškos ir maišto, meno ir prisiminimų, – taip atsakytų bet kuris ištatuiruotasis. Retas pripažįsta, kad tai tik mados ir iracionalaus jaunatviško emocijų protrūkio reikalas. Kadaise tatuiruotės buvo estetinis žemesniųjų visuomenės klasių simbolis, tačiau sportininkai ir muzikantai, „Spice Girls“ ir Davidas Beckhamas tatuiruotes pavertė „cool“ žmonių atributu.

Prieš šimtus metų tatuiruotės buvo primityvių barbarų ženklas, pabrėžiantis priklausomybę tam tikrai genčiai ar kastai. Šiandien tatuiruotės turi visiškai priešingą paskirtį – jos neva pabrėžia jų nešiotojo individualumą. Tačiau tai slepia ir amžiną asmenybės išskirtinumo paradoksą.

Milijonai žmonių pasaulyje nešioja tą patį delfiną, rožę ir hieroglifą – juk ne jūs vienintelis išsirenkate tatuiruotę iš to paties katalogo? Visi tie maištininkai, kovojantys prieš konformizmą savo tatuiruotėmis neišvengiamai pavirsta tų pačių maištininkų masės dalimi, t.y. vėl tais pačiais konformistais. Tad, visų pirma, jei norite būti tikra asmenybe, nesidarykite tatuiruotės – ją turi kiekviena vidutinybė.

Nes būtent čia ir slypi tikrasis atsakymas, kodėl žmonėms buvo ir yra reikalingos tatuiruotės. Būtent tatuiruotė yra vienintelė galimybė vidutinybėms palikti nors kokį pėdsaką šiame gyvenime, nes kitokio palikti jie dažniausiai tiesiog neturi jokių kitų galimybių. Ką žmonės įprasmina darkydami savo kūnus? Malonias emocijas? Pasiekimus gyvenime? Savo kūno grožį? Sukurtą verslą ar meno kūrinį?

Ant užpakalio ištatuiruotas drugelis nėra nei olimpinis medalis, nei poezijos tomelis, nei Nobelio premija ar apvali sumelė banko sąskaitoje. Kvaila būtų tatuiruotes laikyti išdidumo, garbės ar pasididžiavimo simboliais. Kur kas logiškiau būtų jas laikyti jaunatviško paikumo, skubotų sprendimų ir nepamatuotų ambicijų ženklais.

Didžiausia bėda yra ta, kad žmonės mano, jog tatuiruotės gali ką nors pagerinti. Ir greitai suvokia, kad pasidaryta tatuiruotė dar niekada nieko nepagražino. Ar Angelina Jolie būtų nors kiek negražesnė, jei jos kūnas nebūtų panašus į prastai besimokančio moksleivio juodraštį? Ar Davidas Beckhamas atrodytų bjauriau, jei jo kūnas neprimintų automobilių padangų raštais išmarginto grindinio? Ar žmonės mažiau mylėtų Lietuvos krepšininkus, jei jų kūnai neatrodytų tarsi buvusių kalinių, besistengiančių integruotis į padorių žmonių visuomenę?

Ar aš pradėjau labiau gerbti padavėją už tai, kad jo rankos išmargintos keistais mėlynais priešiniais? Žinoma, ne. Nes ne tatuiruotės daro žmogų gražiu. Žmogų gražiu daro jo laikysena, elgesys ir požiūris į jį supantį pasaulį.

Tekste pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė.

Giedrius Drukteinis
Giedrius Drukteinis
© DELFI / Andrius Ufartas
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
1.8000

Užkalnis: esu dygliuotas ir kvepiu, kaip kaktusas (107)

„Neskanu skaityti”, sakė man vakar viena skaitytoja, kuriai nepatiko, kad viename iš tekstų ir...

Vyrų mados ekspertas – apie šio sezono tendencijas: svarbu aklai jų nesivaikyti (6)

Spintoje – penki jau pabodę, kasdien vilkimi kostiumai, bet pirkti daugiau, tarsi, ir nėra ką?...

Užkalnis: kvapas, kurio negalėjo pagaminti sovietai (79)

Tie iš jūsų, kas dar prisimena sovietinius laikus ir tų laikų parfumeriją, o paskui prisimena,...

Užkalnis: kam legalūs kvepalai, kai yra tiek klastočių (95)

„Šitie labai brangiai kainuoja, jūs tikrai jų norite? Mes turime labai daug klastočių...

Užkalnis: už 10 eurų kvepia visa Italija (34)

Ak, kaip man patinka kartais nusileisti prie tautos, net jei tai ir ne mano tauta. Nebūtina juk visus...

Top naujienos

Netikėtas Seimo valdybos posėdis – kaip viskas vyko iš tikrųjų (76)

Seimui ketvirtadienį panirus į teisinę krizę dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, panašu,...

Bulvių viražai: saviškes išvešime, valgysime importines (40)

Nors ūkininkai vasarą sakė, kad bulvės gali neužaugti, tačiau jos užderėjo pakankamai gerai,...

Alytaus gyvenimą paralyžiavęs gaisras nebuvo toks jau netikėtas: pradeda lįsti nerimą keliančios detalės (70)

Milžinišką gaisrą patyrusioje Alytaus miesto padangų perdirbimo gamykloje „ Ekologistika “...

Po riaušių Barselonoje gyvenantis Tomas turistus ragina savaitgalį čia nevykti: buvau pakraupęs (119)

Situacija Katalonijoje artėja prie virimo temperatūros. Po nesėkmingo bandymo skelbti...

Seime visiška teisinė sumaištis dėl Pranckiečio Pranckietis: to klausimo į darbotvarkę netrauksiu (550)

Ketvirtadienį susirinkusi Seimo valdyba nutarė, kad reikalavimas balsuoti iš naujo dėl...

Aukštaitijos architektūros perlai: vienuolynų ansambliai, turistus traukiantys savo didybe ir grožiu

Vienos įspūdingiausių praėjusių šimtmečių architektūros dovanų Anykščių ir Kupiškio...

Šimašiui – nemalonus prokuratūros sprendimas: konstatavo viršijus įgaliojimus (76)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus liepdamas nuimti Jono Noreikos – Generolo...

Serbų pažadas lietuviams – pusė milijono, jei nepralaimės portugalams (1)

Skelbiama, kad Serbijos futbolo federacija pažadėjo Lietuvos futbolininkams 500 tūkst. eurų, jeigu...

Įrengę butą naujame projekte, pademonstravo, kaip atrodo išskirtinai lietuviškas interjeras (20)

Sostinės senamiestyje atgimstančiame „Paupio“ rajone dar šiemet butus pradės įsirenginėti...

Derybas su „Parma“ Saboniui perleidžiantis Maksvytis: padariau viską, kas nuo manęs priklauso (9)

„Klubas nusprendė, kad dirbti ir rinktinėje, ir klube – negaliu. Tokia klubo vadovų pozicija ir...