Niujorkas, Čelsio kaimynystė Manhatane. Būtent čia, tuose pačiuose apartamentuose, daugiau nei dvidešimt penkerius metus gyvena mados ikona, beveik septyniasdešimt dvejų metų L. Rodin ir jos gyvenimo meilė – misteris Winky. Winky – tai cemento spalvos pudelis, be kurio Linda neįsivaizduoja savo kasdienybės. Jis sėdi šalimais net tuomet, kai ji kiekvieną vakarą maudosi vonioje… Niujorkietė labiausiai kokia tik gali būti, kiekvieną rytą išeinanti pasivaikščioti su savo draugužiu Winky ir besimėgaujanti kapučino su avižų pienu.
– Mados leidiniuose ir knygose dažniausiai esate pristatoma kaip mados ikona, stilistė ar kūrybos vadovė. Tačiau man įdomu, kaip prisistatote nepažįstamiems žmonėms? Na, įsivaizduokite, jei susitiktume bibliotekoje ir netikėtai pradėtume šnekučiuotis…
– Sakyčiau „labas, aš esu Linda Rodin, malonu susipažinti“. Jei paklaustum manęs, ką veikiu gyvenime, atsakyčiau, kad šiuo metu esu „tarp veiklų ir dalykų“, keliauju ir skiriu daug laiko sau.
– Mados srityje esate visą savo gyvenimą. O ar turite kokių kitų, su industrija nesusijusių pomėgių?
– Dievinu keliones, apžiūrinėti naujas vietas, išbandyti naujas „virtuves“. Dievinu meną. Muziką. Skaitymą.
Soraya Silchenstedt nuotr.
– Įsimintiniausi momentai jūsų karjeroje?
– Dirbu stiliste keturiasdešimt metų, per tuos metus nutiko daugybė nuostabių dalykų, tačiau, jei reikėtų išskirti, sakyčiau, kad tai buvo bendradarbiavimas su Cher ir Bobu Dylanu.
– O ar yra dar likęs koks svajonių projektas?
– Tikriausiai norėčiau bendradarbiauti su dizaino projektais. Arba įkurti akinių liniją.
– Viename interviu skaičiau, kad visą savo gyvenimą dirbate iš namų?
– Tikrai taip. Ir tikriausiai nustebsi sužinojusi, kad niekada neturėjau darbo stalo, ką jau kalbėti apie darbo kambarį. Visuomet sėdžiu ant sofos, Winks – pašonėje, visur išdėliota daugybė knygų ir popierių. Jokios struktūros ir tvarkos.
– Tai tikriausiai ir profesinė rutina Jūsų gyvenime neegzistuoja?
Jokios rutinos. Neturiu fiksuoto darbo tvarkaraščio, kiekviena diena – skirtinga. Vienomis dienomis dirbu namie, kitomis einu į darbo susitikimus mieste.
– Kas jus kūryboje veda į priekį?
– Daugybė dalykų, mane inspiruoja viskas. Knygos, menas, gamta. Net eidamas paprasčiausia gatve gali pamatyti kažką, kas paskatins kilti naują idėją. Viskas, ką matau aplink, man gali sukelti įdomių minčių.
– Mada… kas tai per pasaulis?
– Jis gali būti labai kūrybingas ir gana varginantis. Stilizavimas reikalauja daug darbo, reikia įdėti daug pastangų kuriant stilių televizijos reklamoms ar komercinėms fotosesijoms. Šis procesas yra alinantis, bet verta stengtis dėl kūrybos pasitenkinimo.
Jenna Saraco nuotr.
– O ar po šitiek patirties mados industrijoje jus dar stebina drabužiai ir mados prekės?
– Retai. Tiesą sakant, pasigendu šviežių idėjų. Jei kalbėtume apie mano pačios stilių, aš turiu tiek daug drabužių, kuriuos dievinu ir kuriuos noriu vilkėti vėl ir vėl. Nesivaikau naujausių tendencijų, daug įdomiau atrasti naujus derinius su drabužiais, kuriuos jau turiu.
– Kokia yra unikali ir tipinė Lindos Rodin uniforma?
– Džinsus pradėjau mūvėti būdama penkerių. Dievinu vintažinius Levis, turiu daugybę porų. Dėviu ir kitų prekių ženklų denimo rūbus, pavyzdžiui, Junya Watanabe, Chloe, Comme does Garçons. Dabar visi gamina iš džinso. Renkuosi paprastas palaidines – baltus marškinėlius, džinsinius marškinius, nukirptus megztinius. Rengiuosi paprastai, o patogumas man – svarbiausia.
– O kas jums yra moteriškumas?
– Aš moteriškiausia jaučiuosi tuomet, kai gerai jaučiuosi savo odoje.
– Kokia jūsų grožio rutina?
– Odos valymas ir drėkinimas. Visuomet – lūpų dažai.
– Ar turite kasdienių ritualų?
– Keliuosi apie 9 val. ryto ir vedu Winks pasivaikščioti, o pakeliui nusiperku kapučino su avižų pienu. Taip vaikščiojame apie 40 minučių, o tuomet grįžtu namo ir pradedu dirbti.
Winnie Au nuotr.
– Jei galėtumėte praleisti idealų savaitgalį, koks jis būtų?
– Priklausytų nuo sezono. Vasaros, žinoma, neįsivaizduoju be paplūdimio. Vėsesniu oru lankau savo bičiulius, kurie gyvena išsibarstę po visą šalį. O jei esu mieste, einu į ūkininkų turgų ar susitinku su draugais papietauti. Viskas turi vykti paprastai ir lengvai.
– Merginų naktis jūsų namuose, ką gaminsite?
– Nelabai gaminu, bet dievinu kokybiškus užkandžius. Tad tai būtų puikus sūris, alyvuogės, skani duona ir geras vynas.
– Saldžios nuodėmės?
– Naminiai bulvių traškučiai. Sūrūs, traškūs ir sukeliantys priklausomybę.
– Kurioms šalims negailite susižavėjimo?
– Mane visada traukia Italija. Gyvenau ten nuo aštuoniolikos iki dvidešimt vienų. Moku kalbą ir dievinu jų kultūrą. Dievinu itališką maistą. Istoriją. Žmones ir jų dvasią. Ir puikų jų humoro bei ironijos jausmą.
– Jums 71 metai, ar turite kokių pamąstymų apie amžių?
– Tiesą sakant, man jau beveik 72-eji. Su amžiumi tik sąmoningėju. Dabar save matau aiškiai. Ir vertinu visą savo gyvenimo kelionę. Gyvenimas yra įdomus, nors, žinoma, senti nėra lengva dėl kiekvienam žinomų priežasčių.
Soraya Silchenstedt nuotr.
– Kokia jūsų gyvenimo filosofija?
– Rūpintis savimi ir stengtis.
– Lindos mėgstamiausi:
– Kvepalai: „Le De Givenchy“
Mados ženklai: Colville, Junya Watanabe, Molly Goddard.
Muzika: V. A. Mozartas, Duke’as Ellingtonas, Django Rheinhardtas, „The Beatles“, „Rolling Stones“, Frankas Sinatra, Bachas, Gino Paoli.
Knygos: „The Magic Mountain, „My Antonia“, „Mysteries“.
Poezija: Waltas Thitmanas, Emily Dickenson.
– Pabaikite mano sakinius:
– Soho… per daug pergrūstas. Čia buvo nuostabu vėlyvuoju 8-uoju dešimtmečiu. Dabar tai vienas didelis prekybos centras.
Nostalgija… – mano vaikystė.
La Ligne nuotr.
