Užkalnis uosto moteriškus kvepalus: taip kvepėjo elito mamos ir močiutės

Kodėl elito? Todėl, kad šie kvepalai, sukurti 1966 metais, tai yra, beveik prieš šešis dešimtmečius, nuostabiais mados, polėkio ir jaunimo laikais, nebuvo prieinami už geležinės uždangos niekam, išskyrus tuos, kas galėjo apsipirkti dolerinėse parduotuvėse (o dolerių turėjo tik labai aukštas elitas, arba tie, pas ką atvažiuodavo giminės iš Amerikos, ir juos galima buvo apskabyti).

Prancūziški kvepalai, kuriais šiek tiek prekiavo sovietyne, buvo tik Climat iš Lancome, bet kadangi jų galima buvo nusipirkti (dažniausiai Egipte pagamintą versiją, papigintą Egipto rinkai), tai jie prestižo savyje neturėjo.

Tačiau kvepalai Fidji (taip prancūziškai rašoma Fidži) buvo tokia siekiamybė, kad šakės. Juos reklamavo ano meto grožio ikonos ir jie atspindėjo tų nekaltų ir naivių laikų supratimą apie egzotines atostogas prancūziškoje Polinezijoje. Ten ir dabar brangu nuvykti, o anais laikais tai buvo visiškos turtuomenės retas malomumas.