Sukūriau džemperį, žiūrėkit, aš – dizaineris! Agnė Kuzmickaitė atsakė, kas skiria tikrą kūrėją nuo šarlatano

Ar pastebėjote, kad prieš penkerius metus Lietuvoje turėjome kur kas daugiau mados renginių ir kolekcijų pristatymų? Dabar juos, deja, galima būtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ar mados kūrėjams pabodo „merkti“ pinigus į mados fiestą, kuri ne visada atsiperka? Dizainerė Agnė Kuzmickaitė, viena iš nedaugelio kūrėjų, vis dar kviečianti svečius į kasmetinį šou, turi savitą požiūrį į šį klausimą. Interviu ji papasakojo ne tik apie dizainerio duoną kasdieninę, bet ir paaiškino, kuo skiriasi tikras mados kūrėjas nuo šarlatano ir kodėl niekada neatsisakys savo skiriamojo bruožo – drugelių.

– Lietuvoje naujų kolekcijų pristatymai tapo retenybe. Jei anksčiau tradiciškai savo madų kolekcijas kūrėjai pristatydavo kartą ar dukart metuose, per pastaruosius metus šou galima suskaičiuoti ant pirštų. Jūs – viena iš kelių likusių kūrėjų, kurie vis dar kviesdavo svečius naujos kolekcijos drabužius apžvelgti savomis akimis iš pirmųjų eilių. Kaip manote, kodėl Lietuvoje beveik nebeliko kolekcijų pristatymų?

– Visų pirma, reikia suprasti, kad kolekcijos pristatymas yra daug investicijų ir darbo reikalaujantis renginys, kuris nebūtinai atsiperka. Ir tie, kas į madų šou žiūri labai pragmatiškai, matyt, nemato prasmės rizikuoti, o dažniausiai net ir neturi tam sąlygų. Juk tikrai gali atrodyti keista išleisti dešimtis tūkstančių eurų vien tik tam, kad surengtum renginį. Žvelgiant iš komercinės pusės, rūbus galima sėkmingai pardavinėti ir nedarant pristatymų.

Tačiau man kolekcijos pristatymas yra vienas džiaugsmingiausių momentų visame drabužių kūrimo procese. Man tai yra tas dalykas, dėl kurio vaikystėje užsigeidžiau tapti mados dizainere. Manau, kad būtent ant podiumo galima geriausiai perteikti savo idėją, o pati modelio, rūbo, judesio, apšvietimo dermė sukuria ypatingą energetiką.