Stilistė įsitikinusi, kad kūryba yra neatsiejama gyvenimo dalis.

„Kas paneigs, kad kepti kotletus nėra kūryba? Juk gamindamas maistą ar kurdamas savo namų jaukumą taip pat kuri“, – svarsto L. Girdvainienė.

Lygiai taip pat ir savito stiliaus paieškos turėtų būti kasdienis kūrybinis darbas. Tad kaip kūrybiškai pažvelgti į savo aprangą? Visų pirma stilistė rekomenduoja išsiaiškinti, kas mums labiausiai patinka, koks stilius mums priimtiniausias. O tai lengviausia padaryti stebint aplinką – kaip kiti žmonės rengiasi gatvėje, filmuose, socialiniuose tinkluose ar žurnaluose ir iš ten semtis idėjų, pajautimo, ką būtų galima pritaikyti kuriant savo individualų stilių.

„Drabužis, kabantis ant pakabos, suteikia nedaug informacijos. Visai kas kita matyti, kaip tas pats drabužis atrodo apsirengus, su kokiomis detalėmis jį derina stilingi žmonės“, – pataria L. Girdvainienė.

Kitas svarbus darbas – iš naujo susipažinti su savo spintos turiniu, atlikti rimtą reviziją, suvokti, ar tau patinka turimi drabužiai, aksesuarai, ar jie dera tarpusavyje. Galbūt reikia spintą šiek tiek papildyti. Jei jaučiame, kad ši užduotis patiems sunkiai įveikiama, galima pagalbos kreiptis į stilistus.

„Aš tikiu, kad stilius, kaip ir mes patys, yra kintamas reiškinys. Jei dabar vaikštome vienaip apsirengę, tai nereiškia, kad toks pat stilius mums patiks ir tiks po dvejų trejų metų. Viskas keičiasi. Kartais pakanka susirasti naują draugą ar pakeisti darbovietę ir sykiu kinta žmogaus apranga. Nori nenori, mes vieni iš kitų perimame daug dalykų.

Jei bandome konkrečiai įsisprausti į savo stiliaus suvokimo rėmus, labai save apribojame. Gal ir gerai turėti aiškią savo kryptį visais, net ir stiliaus, klausimais, bet visgi patariu visada palikti vietos ir interpretacijoms. Tad nebijokite įsileisti naujų vėjų“, – pataria stilistė.

Tam, kad jūsų įvaizdis būtų savitas, patartina daugiau dėmesio skirti detalėms ir aksesuarams. Ypač jei neturime galimybės siūtis drabužius pas dizainerius, o perkame juos tose pačiose parduotuvėse, kaip ir mūsų draugai, bendradarbiai ar kaimynai.

„Net ir iš greitosios mados parduotuvėse perkamų drabužių galima susikurti savitą stilių. Individualumą padės pabrėžti įvairūs aksesuarai. Originalesni batai, rankinės, diržai, šalikai, kepurės, pirštinės gali suteikti išskirtinumo. Net ir kuriant kasdienių drabužių komplektus. Individualų stilių padeda kurti ir tinkamai pritaikyta šukuosena, makiažas, manikiūras, net kalbos maniera“, – pasakojo stilistė.

Jei pristinga drąsos kūrybiškai į savo stilų pažvelgti kasdieną, L. Girdvainienė rekomenduoja bent jau ruošiantis šventei ar renginiui leisti sau paeksperimentuoti, panaudoti tokias detales, kurios jums neįprastos. Pavyzdžiui, įsisegti išraiškingus auskarus, užsimauti masyvų žiedą.

L. Girdvainienė šį sykį pakvietė į smagų stiliaus eksperimentą žavingąją choreografę Agniją Šeiko. Nors Agnijos stilių ir šiaip galima vadinti išskirtiniu ir kūrybišku, visgi stilistės žvilgsnis į jos spintą padėjo sukurti tokius derinius, kurie maloniai nustebino ir pačią Agniją.

„Kuo žmogus arčiau meno srities, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus drąsesnis ir rinkdamasis aprangą. Paprastai meniški žmonės neturi jokių tabu, pavyzdžiui, gali apsivilkti auksinę suknelę eidamas valgyti pusryčių...

Tokie žmonės labai laisvai kuria savo stilių. Tad ir Agnijos spintoje radome nemažai įdomių drabužių iš kurių buvo lengva ir labai įdomu sukomplektuoti išskirtinius derinius“, – kūrybos vaisiais džiaugėsi L. Girdvainienė.

Galbūt kūrybiškų moterų sukurti kasdienai ir iškilmingesnėms progoms tinkantys deriniai įkvėps ir žurnalo skaitytojus paeksperimentuoti. Kartais reikia tiek nedaug, kad mūsų dienos nušvistų ryškesnėmis spalvomis.

Agnijos Šeiko mintys apie stilių

Kaifuoju matydama įdomiai besirengiančius žmones, stilingus, žaidžiančius. Mano mama ir močiutė visą gyvenimą pačios siuvo, mezgė, keitė drabužius, tad ir mane rengdavo įdomiai (nes augau dar tarybiniais laikais, kai nieko nebuvo).

Visada buvau mokoma, jog drabužiai – visiškai laisvas pasirinkimas, žaidimas, nepaklusimas taisyklėms. Tai natūraliai tapo mano dalimi, todėl įdomiai aprangai skiriu dėmesio.

Kaip ir mano vaikai, kurie ieško įdomių derinių, savito stiliaus. Stilius, spalvos – nuolat kintantis procesas. Bet labai įdomus. Man teko laimė dirbti su įdomiais kostiumų dizaineriais, kurie tampa draugais, tad jų kurtus darbužius mielai dėviu.

Tiesa, dirbančių scenoje žmonių kasdienė apranga tikriausiai labai nuviltų daugelį (šypsosi). Treningai, marškinėliai ir dar kartą treningai. Todėl kai einame į kolegų premjeras, spektaklius ar vakarienes, norisi išlįsti iš darbinės šokio salės aprangos ir apsirengti netikėtai. Netikėtumas – tikriausiai geriausiai apibūdintų stilių.

Buvo labai įdomu dalyvauti šiame žurnalo „Vakarai“ kūrybiniame eksperimente. Stilistė Lina turi puikų skonį, jaučia žmogų, išryškina bruožus, linijas. Visi fotosesijos drabužiai buvo paimti iš mano spintos.

Liną tiesiog įleidau ten ir nesikišau į jos pasirinkimus. Buvo labai smalsu pamatyti, kaip kitas žmogus mane mato, kaip tarsi dėlionę surenka drabužių ansamblį. Pamačiau savo aprangą naujai, o tai didelis pliusas tvarumui. Ir esu tikra, kad kiekvieno spintoje yra begalė neatrastų ansamblių, kurie galėtų džiuginti.