Lina Kalinauskaitė tęsia tėvo, skulptoriaus, Juozo Kalinausko pradėtus darbus ir jau yra sukūrusi ne vieną svarbų paminklą Lietuvos valstybei ir jos kariams, taip išlaikydama Nepriklausomos valstybės ir laisvės kovų idėjos kursą bei adaptuodama jį šios dienos vertintojui ir valstybės statytojui.
„Jaučiau pareigą šią neeilinę datą įamžinti savo kūryboje, nes šios progos esmė yra stiprinti tautiškumo jausmą, pagarbą tėvynei, pilietinį orumą ir pasididžiavimą, jog per tamsius ir miglotus istorijos vingius sugebėjome išlikti bei atgauti nepriklausomybę. Ir nors šaliai dar reikia pasitempti, kad iki galo atsitiestų po visų negandų, bet, tikiu, jog ji turi potencialą – juk Lietuvoje tiek daug kūrybingų, nešančių šviesą žmonių“, – pasakoja Lina ir teigia, jog šis kolaboracijos projektas jai svarbus ne tik kaip kūrėjai, bet ir Lietuvos pilietei.
„Lietuva turi toli menančią ir itin herojišką istoriją. Tuo tarpu, šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gerbia praeitį ir suvokia, jog būtent nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi valstybės ir tautos istorijos įvykiai.
Šioje nedidelėje kolekcijoje Linos ir jos tėvo sukurtų medalių grafika suskamba naujai ir netikėtai bei papuošusi mano kurtus drabužius ne tik pasakoja Lietuvos istoriją, bet ir šalies didžiausias pergales priartina prie šiandienos. Man tai labai svarbus projektas“, – pasakoja jau ne pirmą kolaboraciją su menininkais įgyvendinęs drabužių dizaineris A. Pogrebnojus.
Paklausta, kodėl nusprendė imtis šio kolaboracinio projekto, Lina atvirauja, jog jai svarbu priartinti savo kuriamą meną prie didesnių visuomenės grupių, tam kad sukurtų medalių skleidžiamą žinutę išgirstų ir suprastų kuo daugiau žmonių: „Aleksandrą labai gerbiu. Man patinka jo kūryba ir idėja dailės kūrinius bei svarbius simbolius perkelti ant drabužių. Savotiškas dailės kūrinių vaizdų platinimas ir toks jų populiarinimas praturtina visuomenę.
Be abejo, tai nėra tik reklama – juk paveikslas nėra tiesiog atspaudžiamas ant rūbo. Jį reikia įkomponuoti, priderinti, neretai sugrupuoti su kitais vaizdiniais, koliažo būdu išgaunant naują kūrinį ar suteikiant jam naują prasmę.
Mano medalius įsigyja tik entuziastai ar kolekcionieriai, jų niekaip kitaip nepanaudosi, kaip tik išeksponavus garbingoje vietoje ar, blogiausiu atveju, tiesiog įdėjus į stalčių. O medalio vaizdas, idėja, perkeltas ant drabužio, jau gyvena papildomą gyvenimą, daug viešesnį ir platesnį“, – teigia L. Kalinauskaitė.
Visgi, tiek Lina, tiek Aleksandras nori pabrėžti, jog jų kūrybos susivienijimas nėra skirtas tik svarbios sukakties paminėjimui. Menininkai viliasi, jog ši kolaboracija bus ir paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai bei ateičiai.
