Daug kam kyla klausimų, kodėl jos tokios ypatingos ir kokios jų moteriškumo paslaptys. Šia tema pakalbinome 35-erių metų prancūzę Rafaelę.
– Ar tiesa, kad tikrąją prancūzų kultūrą galima pažinti tik mažuose miesteliuose ir užmiesčiuose, nes didžiuosius miestus stipriai veikia Vakarų kultūra?
– Tai netiesa. Didieji miestai yra kosmopolitai su daugybe kultūrų. Tačiau prancūzų kultūra yra paplitusi tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose, tiek kaimuose.
Mums labai pasisekė turėti tokį gyvenimo būdą, kultūrą ir tradicijas. Prancūzai myli maistą ir džiaugiasi gastronomija... Mums patinka valgyti, kalbėti apie maistą, vakarieniauti. Mums tai labai malonu ir mes norime tuo pasidalinti su kitais. Todėl tokias pačias tradicijas išvysite ir dideliuose, ir mažuose miestuose.
– Vakarietės labai žavisi prancūzėmis ir semiasi įkvėpimo iš jų stiliaus, gyvenimo būdo. O ką apie vakarietes moteris manote jūs?
– Mano manymu, jos turi idealistinį požiūrį apie prancūzes. Vakarietės man atrodo modernios, daugiakultūrės, gana sportiškos, atsipalaidavusios ir turinčios daug svajonių… Mes taip pat įkvėpimo semiamės iš užsienio moterų stiliaus, jų gyvenimo būdo.
– Papasakokite, kaip yra auklėjamos mažosios prancūzės ir kokios vertybės joms yra skiepijamos?
– Jos yra lavinamos tapti laisvomis ir nepriklausomomis moterimis. Juk vienas svarbiausių Prancūzijos simbolių yra moteris, tai – „Marianne“ simbolinė mūsų šalies figūra. Šis simbolis įkūnija Prancūzijos Respubliką ir jos vertybes esančias šūkyje: „Laisvė, lygybė, brolija“. Tai yra ir laisvės, ir demokratijos simbolis.
Pirmasis Prancūzijos konstitucijos straipsnis sako: „Vyrai (ir moterys) gimsta ir lieka laisvi ir lygūs teisėmis...“. Prancūzijos moterys tiki lygybe su vyrais ne tik namuose, bet ir darbe. Mes norime veikti ne tik šeimos schemoje.
– Kokia yra prancūzių pasaulėžiūra? Gal turite savo kredo?
– Manau, kad mums labai pasisekė gyventi Prancūzijoje, nes čia yra išsilavinusios, laisvos, prieigą prie kultūros ir teises turinčios moterys... Atrodytų akivaizdu, bet visame pasaulyje tai nėra vienoda.
Šiandien prancūzų moterys pritaria gyvenimo kartu vertybėms, teisingumui, lygybei, solidarumui, pasisako už individualius pasiekimus, tokius kaip nepriklausomybė, nuopelnai ar pinigai. Tačiau gyvenimas kartu neturėtų trukdyti laisvei, kuri yra pagrindinė prancūzų moterų vertybė. Aš pasakysiu savo kredo: „Kas jūsų nenužudys, tas jus sustiprins“.
– Ar galite pakomentuoti mintį, kad Prancūzijos moterys nebijo senti ir jos su amžiumi jaučiasi vis ypatingesnėmis?
– Aš nesu įsitikinusi, kad nebijome... Bet galbūt senėjimo baiminamės mažiau nei kiti, nes mes gerbiame ir atkreipiame dėmesį į patyrusias moteris. Manau, mes esame mažiau suinteresuotos estetinėmis operacijomis nei moterys Vakarų šalyse. Galbūt mažiau to bijome ir dėl to, nes mums yra svarbus ne tik kūnas, bet ir protas, elgesys.
Šiandien vyresnio amžiaus moteris gali atrodyti labai šiuolaikiškai ir spalvingai. Savo šalyje turime gerų pavyzdžių, kurie mums tikrai neleidžia bijoti didėjančio amžiaus. Pažvelkite į mūsų pirmąją ponią Brigitte Macron – ji atrodo labai seksuali ir moderni!
– Kaip prancūzų moterys supranta grožį? Kiek laiko praleidžiate prieš veidrodį kiekvieną rytą?
– Man grožis reiškia sveiką kūną ir sveiką protą. Svarbu jaustis gerai ir pasitikėti savimi. Mano mama visada man sako: „Šypsokis ir tvirtai laikykis“. Išvaizdoje man yra svarbu plaukai, keletas papuošalų, graži oda ir kuklus makiažas. Manau, kad yra svarbiau rūpintis savo kūnu nei slėpti trūkumus. Jauskitės gražiai ir stiprios!
Aš nepraleidžiu daug laiko ryte prieš veidrodį, nes turiu eiti dirbti, todėl užtrunku galbūt 15 minučių ir turiu kasdienę rutiną. Kiekvieną dieną naudoju veido kremą, blakstienų tušą ir, žinoma, kvepalus. O, kai kažkur einu vakare, pasiryškinu akis su kontūru ir naudoju lūpų dažus. Vakaro įvaizdžiui įdedu šiek tiek daugiau pastangų!
– O kokius kvapus renkatės?
– Aš esu ypač jautri kvapams. Jie labai priklauso nuo progos. Eidama į darbą labai nestipriai pasipurškiu tualetiniu vandeniu, o kartais pasitepu kūną tik kvapniu losjonu. O štai vakare mėgstu kvepintis stipriais ir aštresniais kvepalais. Be to, aš taip pat atkreipiu dėmesį ir į plaukų šampūno kvapą. Man svarbu, kad jo kvapas būtų geras ir produktas taip pat minkštintų plaukus.
– Koks drabužių stilius jums labiausiai patinka?
– Dažniausiai dėviu laisvalaikio drabužius, su kuriais jaučiuosi patogiai. Bet patogumas nereiškia, kad tavęs niekas nepastebi. Aš stengiuosi nuosekliai rinktis drabužius ir derinti spalvas, formas. Dažniausiai aš nešioju džinsus ar kelnes, tačiau man patinka ir suknelės, sijonai, aukštakulniai – tada atrodau ypač moteriškai. Mano pasirinkimas labai priklauso nuo nuotaikos.
– Prancūzija yra tiesiog neatsiejama nuo subtilumo. Ar galite paaiškinti, ką prancūzėms jis reiškia?
– Man subtilumas reiškia veikimą savo nuožiūra – minčių išraiškingumas, kalbėjimo manieros ir, žinoma, rafinuotumo suvokimas. Labai moteriška, kai galime kontroliuoti situacijas ir būti intelektualios emociškai – tai paprastas būdas suprasti kitus ir tinkamai elgtis.
– Taip pat kaip ir subtilumas – elegantiškas, gracingas elgesys jūsų šalyje yra tiesiog įgimtas. Kokios yra jūsų elegancijos paslaptys?
– Elegancijos paslaptis – visuomet būti mandagiai, jaustis viliojančiai ir gražiai. Prancūzės elgiasi subtiliai, pagarbiai ir šypsosi visose situacijose, jos visada yra dėkingos ir nori padėti kitiems! Be to, kai mes nepažįstami žmonių, visada į juos kreipiamės „Jūs“ – tai yra pagarba.
Mes visuomet laikomės stalo etiketo. Pavyzdžiui, labai svarbu taisyklingai išdėlioti stalo įrankius, nededame alkūnių ant stalo, visada palaukiame, kol maistas ir gėrimai bus patiekti visiems susirinkusiems ir tik tada pradedame valgyti, gerti.
Prancūzijos galantiškas elgesys yra vienas iš nacionalinių pasididžiavimų, daugiausiai susijęs su vyrų ir moterų santykiais. Jei sugrįžtume į viduramžių papročius, pamatytume daug paradoksų: moterys tada kentėdavo nuo žemesnio pilietinės visuomenės statuso ir dominuodavo vyrai, tačiau šiandien vyrai labai gerbia moteris. Galantiški vyrai moteriai visada atidarys duris, kad ji galėtų įeiti pirma, jis rūpinsis moters sunkiu lagaminu ar krepšiu, visada šiek tiek trauktelės restorane kėdę, kad pakviestų moterį atsisėsti…
– Papasakokite apie žymųjį prancūzišką flirtą.
– Tai labai subtilu. Flirtas gali būti derinys iš šypsenos, anekdotų ir žvilgsnio. Lygiai taip pat svarbu ir gestai, tokie kaip sukryžiuotos kojos, plaukų lietimas, lūpų kramtymas. Gali būti naudojami ir rūpestingumą parodantys gestai: apkabinimas, bučinys. Čia viliojimo menas yra naudojamas visur!
