„Manau, šį kartą susilaikysiu nuo antrojo pusfinalio dalyvių įvaizdžių komentavimo, bet ne dėl to, kad daugumoje pasirodymų dalyvių kostiumai buvo prasto skonio ir stiliaus nešėjai Europai, o todėl, kad įdomiau ir svarbiau panagrinėti, ko trūko mūsų atstovui.
Labai gaila, kad Jurijus nepateko į finalą, bet aš galvoju, kad minimalistinio stiliaus pasirinkimas ir buvo esminė klaida. Kaip minimum turi būti Bono iš grupės „U2“, kad galėtum žiūrovus sužavėti tokiu stiliumi.
Ne visada tai, kas tinka namų scenai, tinka ir didžiajai „Eurovizijai“. Juolab, geografiniu principu už Lietuvą beveik niekas nebalsuoja, todėl turime išsiskirti iš pilkos masės, kad mus pastebėtų.
Jau po generalinės repeticijos, kai Jurijaus komanda pamatė kitų dalyvių įvaizdžius, reikėjo skubiai keisti pasirodymo stilių – galbūt net kontrasto principu. Pavyzdžiui, apsivilkti smokingą, kuris dar labiau paryškintų atlikėjo grožį ir dainai suteiktų naujų atspalvių. Taip pat manau, kad pasirodymui būtų padėjusi efektinga vaizdo projekcija.
Na, bet tragedija juk neįvyko – kada nors ir mes laimėsime. Nereikia būti gobšiems – negali juk viena šalis laimėti ir Venecijos bienalėje, ir dar „Eurovizijos“ laurus nuskinti. Kaip visada, atsidėkime kitiems metams.“
