Turgaus prekeiviai – kuklūs, sunkiai besileidžiantys į kalbas, o ir leisti fotografuoti savo prekių nėra linkę. Sako, visi čia vieni kitus pažįsta, tad ir garsiai kalbėti, afišuotis ne itin norisi. Vis dėlto, pasiseka prakalbinti kelias, itin kaitrią dieną, prie +28 laipsnių Celsijaus, turguje prekiaujančias moteris.
„Suprastėjo turgus, mažai pirkėjų ir prekiautojų belikę. O kiek anksčiau būdavo žmonių! Dabar – net trečdalio nėra. Anksčiau daug vietinių lankydavosi, buvo nemažai jaunimo, ir iš aplinkinių kaimų suvažiuodavo – dabar to nebelikę, visi emigravo... Bet, matote, vienas kitas vis vien užsuka, kažką nusiperka“, – kalbėjo jau du dešimtmečius toje pačioje Biržų turgaus vietoje prekiaujanti moteris.
Ir išties, ketvirtadienį atvykus į centrinę Biržų turgavietę, pasitiktų liūdnas reginys: vienoje turgavietės dalyje, kurioje prekiaujama daugiausiai naujomis prekėmis ir kuri, iš pažiūros, primena sostinės Gariūnų turgavietę, stoviniuoja nemažai prekeivių, užtat pirkėjų – vos keli.
Už tvoros esančiame dėvėtų drabužių turgelyje taip pat ne ką geriau – dideliame plote, kuriame tilptų kone šimtas palapinių, jų tėra vos kelios dešimtys. Kas prekiauja sendaikčiai, kas – nebrangiai įkainotais dėvėtais ir naujais drabužiais.
„Mes nesame kainų sukėlę – darome taip, kad ir mums būtų gerai, ir žmonėms. Žmonės, kurie turi mažiau pinigėlio, gali ateiti ir už 10 eurų sočiai apsipirkti. Ir maikelę, ir kelnes, ir kojines įsigyti, o ir po eurą gerų rūbų sukabinta. Aš taip sakau – neapsirengę čia vaikšto tik tinginiai“, – žodžius išpyškino prekeivė.
Prekių čia būta įvairiausių, pradedant populiariais greitosios mados ženklais, tokiais kaip „Vero Moda“ ar „Jack&Jones“, baigiant prabangesniu „Ralph Lauren“. Pavyzdžiui, ilgą šio mados ženklo suknelę galima įsigyti už kiek daugiau nei 10 eurų. Tokia, nors ir senos kolekcijos, išparduotuvėje kainuotų mažiausiai šimtą eurų.
Greta palapinės – atskira kabykla rūbams po 1 Eur. Ir nors galėtumėte pagalvoti, kad tarp pigiausių prekių sukabinti skarmalai, apsižiūrėjus galima rasti išties geros kokybės medvilninių marškinių, palaidinių ilgomis rankovėmis ir net džinsų.
Ir kas gi gerą prekę po eurą atiduotų, paklaustumėte? Turgaus prekeivė sako, jei prekės pakaba savaitę, kitą, ir neiškeliauja į naujus namus, yra nukainojamos ir parduodamos pusvelčiui, kad neužimtų vietos.
O vietos reikia, mat drabužių prekeivė užperka kas antrą savaitę. Schema čia paprasta – pirmąją savaitę vyksta pinigų rinkimas – reikia surinkti pinigus, iš kurių bus sumokama už naują prekių siuntą. Antroji savaitė skirta uždarbiui. Taip, esą, ir sukasi ratu.
„Visur žmonės skirtingai perka. Anykščiuose perka vienus drabužius, Biržuose kitus, o Kėdainiuose dar kiti drabužiai eina. Ką perka biržiečiai? Šortus, maikes, yra moterų, kurios iš pat ryto ateina ieškoti suknelių. Ypač perka didesnių dydžių drabužius“, – kalbėjo prekybininkė.
Ar turguje galima rasti brangių prekių? Tikrai taip, pavyzdžiui, viena brangesnių prekių turguje yra kailiniai, kurie gali kainuoti ir šimtą europinių pinigų. O šiltąjį sezoną jų galima įsigyti geriausiomis kainomis, juk ne veltui liaudies išmintis byloja – roges ruošti reikia vasarą.
Didžiausios kainos turguje prasideda rudenį – tada ir striukėmis prekiaujame. O vasarą eina suknelės – gali ir už 50 eurų, ir už 50 centų nusipirkti, tik suknelė suknelei nelygi“, – pasakojo turgaus prekeivė.
Tiek Biržuose, tiek Anykščiuose prekiaujanti moteris sako turinti nuolatinių klientų. Tokių, kurie nebesivargina patys ieškoti ir matuotis prekių – ateina į turgų ir sako: „krauk į maišą, o aš einu toliau žiūrėt“. Pravartu, mat, žinoti pirkėjų norus ir poreikius – tai, ką į maišą įdėsi, veikiausiai, vis vien tiks ir patiks. O maišų prekeivė sako prikraunanti ne vieną, o po kelis.
Paklausta, kaip išgyveno karantino laikotarpį, prekeivė pagūžčioja pečiais – žmonės švelnėjant sąlygoms sugrįžo, apsipirkinėjo turguje, į parduotuves nesidairė, nes nebeturi tiek pinigų. O ir prekeiviams ne sviestu patepta juk buvo – visą sezoną namuose, o ne turguje, praleisti reikėjo. Vis tik, didžiausia prekyba vyksta šiltuoju laikotarpiu, tad ką uždirbsi – tiek ir turėsi likusiems metams.
„O už ką mes valgysim? Valgyt juk norisi. Jei pats neužsidirbsi, kas gi mums duos tų pinigų“, – juokėsi prekeivė.
Vaikštinėdami po turgų, sutinkame dar vieną gerai nusiteikusią prekeivę, pasiryžusią pademonstruoti parduodamus drabužius ir papasakoti, kaip gi jai sekasi turgaus prekyba. Išgirdusi, kad iš Vilniaus į Biržus atvažiavome tik dėl turgaus, ji prapliumpa juokais.
„Tai ko gi čia važiavote? Reikėjo važiuoti į Ukmergę ar Anykščius“, – juokėsi prekeivė ir pasufleravo, kad Biržų turgavietėje darbo dieną – štilis, geriau lankytis šeštadienį, kai aplink daugiau žmonių. O užvis geriausia vykti į kitų miestelių turgavietes, štai ten tai tikras veiksmas vyksta!
Prekyvietėje pirkėjų akį traukia pirmoje eilėje sukabintas „Etam“ apatinis trikotažas su etiketėmis. Liemenėlės – po 12 eurų, naktinukai – nuo 6 iki 15 Eur. Parduotuvėje už šitokią prekę tektų pakloti keturiskart daugiau.
„Žinote, kažkas parduotuvėje pasimatuoja, kokį siūlą užkabina ar pudra ištepa – po to tokių prekių nebegali toliau pardavinėti, mes superkame ir parduodame pigiau“, – pasakojo prekeivė, aiškiai suvokdama, kad parduoda žinomo prekės ženklo prekę.
Laikai, kai prekeiviai nė nesuvokė, ką parduoda, jau seniai praeityje. Dabar daugelis jų puikiai išmano, kas rinkoje „eina“ geriausiai.
Biržų turgavietės vaizdai:
