Populiaraus tinklaraščio „howtobechic“ autorė F. Ferris daugiau nei dvidešimt metų domisi laimingo ir gražaus kasdienio gyvenimo ypatumais ir savo įžvalgomis dalijasi su tūkstančiais skaitytojų visame pasaulyje.

DELFI Stilius pristato ištrauką iš F. Ferris knygos „30 stilingo gyvenimo dienų“, kurią išleido leidykla „Vaga“.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad kiekviena moteris gali būti stilinga, jeigu tik ji pati to nori – tai tikrai nėra tik prancūzių prigimtinė teisė. Taip, pasitaiko tokių laimės kūdikių, kurioms tai pavyksta be jokių pastangų, tačiau yra ir tokių, kurios nori žinoti „kaip tai pasiekti?“, tokių, kurios dievina gražius bei stilingus dalykus ir yra pasiryžusios visą gyvenimą ieškoti savo stiliaus paslapčių... ramiai ir iš lėto, žinoma.

Kasdieniame gyvenime mes susiduriame su begale iššūkių, tačiau vis tiek norime išlikti stilingos ir elegantiškos. Yra labai daug visiškai paprastų dalykų, kuriuos taikydamos kasdien galime pakeisti savo gyvenimą.

Pradėti savo kelią stilingesnio gyvenimo link tu gali bet kada, kad ir dabar! Yra žmonių, kurie pasiryžę visam laikui persikraustyti į Prancūziją, pasinerti į kultūrinius atradimus, išmokti kalbą ir iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Na o likusiems, tokiems kaip mes, gyvenimas Paryžiuje tėra graži svajonė.

Tikėtina, kad mums patinka vieta, kurioje mes gyvename, kad norime būti šalia draugų ir artimųjų, o galbūt net dirbame mėgstamą darbą ar bent jau džiaugiamės už jį gaunamu atlyginimu. Beje, tai labai prancūziška – „dirbk, kad gyventum“, o ne „gyvenk, kad dirbtum“. Laiką po darbo mes galime skirti tokiam gyvenimui, kokio norime, kurti, tereikia trupučio įkvėpimo ir drąsos pasirinkti gyventi taip, kaip visada svajojome.

Ką tau reiškia stilius?


Bėgant laikui vis mažiau galvoju apie įsivaizduojamą idealią prancūzę ir vis daugiau laiko praleidžiu svarstydama, ką man reiškia būti stilingai. Aš vis dar daug apie tai skaitau, tačiau jau pakankamai gerai save pažįstu, kad suvokčiau, ko noriu iš gyvenimo, ir žinau, kam galiu drąsiai sakyti „taip“ ir kas man visiškai netinka.

Yra daugybė būdų susikurti savo je ne sais quoi. Išvertus iš prancūzų kalbos pažodžiui, je ne sais quoi reiškia „nežinau kas“, tačiau kalbant paprastai, tai reiškia „kažkas neapsakomo“. Wikipedia šią frazę apibūdina taip: „Neapčiuopiama savybė, kurią turintis žmogus ar daiktas yra savitas ar išskirtinis.“

Svarbiausia turėti įkvėpimo motyvuoti save gyventi stilingai, džiaugtis tuo, kad dabar jau gali daryti tuos dalykus, kuriuos anksčiau taip norėdavai daryti. Pamatysi, kuo dažniau kažką darai, tuo daugiau nori tai daryti ir galų gale taip įsibėgėji, kad pasidaro visai smagu. Žinoma, kartais po pirminio užsidegimo tas polėkis išsisklaido ir entuziazmas dingsta, tačiau reikėtų prisiminti, kodėl pasirinkome tokį kelią ir kokie rezultatai mūsų laukia.

Mąstyk kaip paryžietė


Gal aš ir negyvenu Paryžiuje (negyvenu aš ir Prancūzijoje ar net Europoje), bet aš neabejotinai atlieku visus savo kasdienius darbus lyg gyvenčiau. Kartais mūsų gyvenimas iš tikrųjų tampa šiek tiek nuobodokas, taigi smagumo dėlei kartais ryte rengiuosi lyg vėluodama į darbą ir skubėdama pasigauti metro, nors iš tikrųjų su vyru į darbą priemiesčio gatvėmis važiuojame kartu, mūsų Toyota automobiliu.

Nors esu laiminga ir patenkinta savo gyvenimu, man vis tiek labai patinka fantazuoti, kad esu ta tobula mano įsivaizduojama prancūzė, o mano gyvenimas tikrai stilingas ir elegantiškas. Galiu dirbti kompiuteriu ar stovėti eilėje banke, bet mintyse aš gyvenu Paryžiuje ir pasipuošusi aukštakulniais skubu siauromis Monmartro gatvėmis nusipirkti šilto prancūziško batono iš vietinės kepyklėlės.

Mano pajamos nedidelės, tačiau dekoruoju namus lyg gyvenčiau elegantiškame prancūziškame būste. Kai renkuosi, ką nusipirkti vakarienei, aš įsivaizduoju, kad esu prancūziškame supermarché, o ne vietinėje maisto produktų parduotuvėje. Aš peržvelgiu ant pakabų sukabintus savo drabužius lyg vaikščiodama po St-Germain-des-Pres firminių drabužių parduotuvę.

Žiupsnelis prancūziškų fantazijų atliekant kasdienius darbus dažniausiai padeda man priimti teisingus sprendimus. Laimei, tas geras jausmas išlieka, nes nėra jokios sąžinės graužaties, kaip kartais būna su kitais, mažiau naudingais „gerai nuteikiančiais“ dalykais, pavyzdžiui, šokolado valgymu.

Jeigu visiškai neturiu polėkio rinkdamasi produktus vakarienei, aš klausiu savęs: „Ką gaminčiau, jeigu gyvenčiau savo svajonių bute Paryžiuje?“, „Ką dabar darytų prancūziškoji aš?“ arba „Kaip šioje situacijoje elgčiausi, jeigu būčiau paryžietė?“.

Tiesiog klausiant savęs tokių paprastų klausimų į galvą šauna puikių minčių, o tai reiškia, kad pakreipti savo mąstymą norima linkme yra visai nesudėtinga. Pakanka įsivaizduoti, kad aš esu stilinga svajonių prancūzė ir vėl viskas stoja į savo vėžes.

Taip, sutinku, tai apsimetinėjimas, tačiau aš tai vertinu kaip nežymų krypties pakeitimą, be to, dar ir visai malonų, kuris grąžina mane į doros kelią, tą mielą akmenimis grįstą gatvelę su abiejose pusėse nusidriekusiomis kavinukėmis ir restoranais.

Įsivaizduok


Turbūt esi girdėjusi žymųjį patarimą: „Renkis lyg eitum į darbą, kurio nori, o ne į tą, kurį turi“? Taigi, šis pavyzdys puikiai iliustruoja tai, ką aš noriu pasakyti. Įsivaizdavimas, kad esi toks žmogus, kokiu nori būti, iš tikrųjų tau padeda tokiam tapti.

Žinau, kad mano prasimanyta paryžietė galbūt iš viso neegzistuoja, bet ne tai yra esmė, nes svarbiausia, kad mane tai įkvepia. Aš tikrai pripažįstu, kad mano prancūzė yra visiškai išsigalvota ir man jos reikia tik tam, kad įkvėptų mane būti geriausia mano pačios versija. Aš išsirenku mėgstamiausius įsivaizduojamo paryžietiško gyvenimo elementus ir pritaikau juos taip, kad tenkintų mano poreikius. Kodėl nepasigerinus savo kasdienio gyvenimo apie kažką svajojant, o galiausiai tai ir padarant? Tada aš galiu būti šiek tiek stilingesnė ir elegantiškesnė, net ir darydama kasdienius darbus.

Aš nesistengiu savęs motyvuoti kažką daryti, man daug paprasčiau įkvėpti save daryti tuos pačius dalykus, o pozityvus ir stilingas mąstymas tam labai padeda. Kai įsivaizduoju, kad esu į darbą besiruošianti rafinuota prancūzė, tai mane įkvepia išsilyginti palaidinę, o ne pasirinkti greitai išdžiūstantį ir lyginimo nereikalaujantį drabužį.

Įsivaizduok, kad savo miniatiūriniame minimalistiniu stiliumi dekoruotame bute Paryžiuje ruošiesi valgyti vakarienę: ar trauktum iš orkaitės skardą greitai paruošiamų bulvyčių ir kepsnelių gausiai apipiltų pomidorų padažu, o galiausiai viską užsigertum dietine kola?

Galbūt būtų smagiau pačiai pasisukioti savo virtuvėje, pagaminti karštai rūkytos lašišos kepsnį, paruošti šviežių daržovių salotų su šlakeliu aromatinio acto ir riekuele prancūziško batono, o šalia pasistatyti taurę gazuoto mineralinio vandens?

Įsivaizduok, kad susitinki su savo mylimuoju nedidelėje kavinukėje 8-tojoje Paryžiaus zonoje. Net neabejoju, kad pasirinktum gardžias ir sveikas salotas su ant grotelių kepta vištiena, o ne didžiulę lėkštę kukurūzų traškučių su riebia jautiena ir pupelėmis bei viską vainikuojančiu didžiuliu kiekiu grietinės ir lydyto sūrio padažo ant viršaus. Juk per pasimatymą tu nori būti seksuali ir patraukli, o ne atrodyti kaip ėdrus viską iš eilės valgantis paršiukas. Net jeigu vakarieniautum viena, juk vis tiek norėtum jaustis grakšti ir lengva.

Kai prieš penkiolika metų pirmą kartą buvau Paryžiuje, pietavau Eliziejaus laukuose esančioje kavinėje, kuri nors man ir nepasirodė kaip visiška turistams skirta skylė, tačiau turbūt iš tikrųjų tokia ir buvo. Pamenu, kad pietums užsisakiau omletą ir kapučino kavos, nes man tai atrodė labai paryžietiška. Aš iki šiol tuos pietus prisimenu su didele šiluma, turbūt būtent jie padėjo pamatus mano prancūziškam mąstymui.

Kiti būdai įsivaizduoti


Kad išmoktum pastovėti už save, elkis taip, lyg pasitikėtum savimi labiau, negu pasitiki iš tikrųjų. Tada pasitikėjimas savimi ateis savaime, nes sprendimus priimsi jau kaip pasitikintis savimi žmogus.

Jeigu nori numesti svorio, elkis taip lyg jau būtum liekna, rinkis tokį maistą, kokį rinktųsi plonas žmogus, bandyk susitapatinti su lieknais žmonėmis ir nepriskirk savęs antsvorį turinčių žmonių kategorijai. Nueik į savo virtuvę ir apsidairyk joje kaip svečias, o tada paklausk savęs, koks žmogus čia gyvena? Ar liekna mergina laikytų tai savo šaldytuve ar spintelėje?

Jeigu esi apsikrovusi krūva įsipareigojimų, kuriuos turi įvykdyti, elkis taip, lyg būtum labiausiai organizuotas bei žaviausias žmogus pasaulyje ir atlik viską noriai ir lengvai.

Jeigu po darbo grįžti pavargusi ir irzli, tenori įsipilti vyno ir atsipalaiduoti, įsivaizduok, kad esi motyvuota ir stilinga. Pamiršk visas negandas, kurias parsinešei iš darbo, susitvarkyk namus, apsirenk laisvalaikio drabužius, pradėk ruošti vakarienę ir įsipilk taurę gazuoto mineralinio vandens.

Ryte per daug tingi išsilyginti medvilninius marškinukus, nors žinai, kaip gerai atrodai juos vilkėdama? Įsivaizduok, kad esi idealioji prancūzė, ir lengva ranka lygini marškinius savo bute Paryžiuje (pro metalinius langus jauti iš kiemo atslenkantį lengvą levandų dvelksmą), tuoj juos apsirengsi ir lėksi iš namų, kad spėtum pasigauti metro į darbą.

Į prekybos centrą nusipirkti produktų vakarienei geriau eik pėsčiomis, o ne važiuok automobiliu, nes galiausiai prisipirksi pilną bagažinę maisto. Pamėgink išsirinkti kitokio maisto nei dažniausiai renkiesi, įsivaizduok, kad apsiperki Paryžiuje, ką gamintum vakarienei, jeigu būtum ta ideali tavo įsivaizduojama prancūzė?

Pasimėgauk taure gazuoto mineralinio vandens ir nedideliu alyvuogių užkandžiu, vietoje bulvių traškučių ir saldaus gaiviojo gėrimo. Atsipalaiduok ir mėgaukis ta poilsio valandėle prieš vakarienę.

Pradėk ruoštis miegoti anksčiau nei visada, kad galėtum neskubėdama nusivalyti makiažą ir turėtum šiek tiek laiko paskaityti. Jeigu miegamajame turi kompaktinių plokštelių ar kitokį grotuvą, pasileisk lengvos atpalaiduojančios muzikos (tokiu metu labiausiai tinka tokia, kokią girdi SPA salone ar grožio procedūrų metu). Kol skaitai, užsidėk veido kaukę, o kai ją nusiplausi, iš lėto įmasažuok naktinį veido kremą. Nepatikėsi, kokia atsipalaidavusi nueisi miegoti.

Jeigu manai, kad tai įmanoma, išjunk savo telefoną, nešiojamąjį kompiuterį ir planšetę dar prieš vakarienę ir neįjunk jų iki pat kitos dienos. Aš nedarau to kiekvieną vakarą, bet kai darau, jaučiu didžiulį skirtumą – jaučiuosi ramesnė ir labiau atsipalaidavusi, be to, dar ir geriau miegu.

Eidama gatve tyliai niūniuok sau La Vie en Rose ir apsimesk, kad klaidžioji siauromis Paryžiaus gatvėmis, tai padeda nusiteikti būti stilingai ir rūpintis savimi. Niekas neturi to žinoti, žmonės tiesiog galvos: „Tik pažiūrėk, kokia laiminga atrodo ta moteris“, kai tu palengva juos aplenksi patenkinta ir puse lūpų šypsodamasi.

„Trisdešimt stilingo gyvenimo dienų“– paprasto, bet žavingo prancūziško gyvenimo būdo įkvėpta knyga, dosniai žerianti patarimus, kaip susikurti pakylėtą kasdienybę, dailiai atrodyti, turiningai leisti laisvalaikį, puoselėti kūną ir sielą, neišleidžiant daug pinigų.

„30 stilingo gyvenimo dienų“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)