Eksperimentas vyko Vilniaus prekybos centre „Ozas“, kur laikinai įrengtame prekybos paviljone žmonėms buvo siūloma įsigyti garsių prekių ženklų gaminių: kvepalų, papuošalų, avalynės, aksesuarų, padirbinių. Iš 101-o prie stendo priėjusio parduotuvės lankytojo 17 susidomėjo siūlomomis prekėmis ir norėjo jų įsigyti, tačiau didžioji dalis apsigalvojo sužinoję, jog tai klastotės. Tuo tarpu klastočių faktas nesutrikdė vos 3-ų eksperimento dalyvių, rašoma pranešime spaudai.
„Eksperimentu norėjome išsiaiškinti, ar žmonės sugeba atskirti klastotes nuo originalių prekių, ir ar sužinoję, kad prekė yra suklastota, atsisako ją pirkti. Rezultatai džiuginantys – 23, arba beveik ketvirtadalis eksperimento dalyvių patys suprato, kad jiems siūloma įsigyti klastočių, ir tik 3 žmonės vis tiek jas norėjo pirkti“, – komentuoja Lukas Valentukevičius, l. e. Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėjo pareigas.
Nemažai žmonių atkreipė dėmesį į tai, kad eksperimente naudotos klastotės savo išvaizda ir kokybe nedaug skiriasi nuo originalių prekių, tačiau daugeliui įtarimų sukėlė kur kas mažesnės nei įprasta tokių prekių kainos. Pavyzdžiui, „Moschino“ kvepalus buvo siūloma įsigyti už 15 Eur, ir tai yra vidutiniškai 6 kartus mažiau nei perkant firminėje šio prekių ženklo parduotuvėje.
Paklausti, ką apskritai mano apie suklastotas prekes, eksperimento dalyviai sakė, kad vertina tai neigiamai, laiko vagyste ir nepateisina žmonių, kurie sąmoningai renkasi klastotes.
Eksperimente buvo naudojami įvežant į Lietuvą muitinės sulaikyti ir intelektinės teisės turėtojų klastotėmis pripažinti gaminiai. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė mano, kad sumažinti klastočių kiekius gali padėti mažėjanti žmonių tolerancija joms, o tam reikia nuolat kelti visuomenės sąmoningumą ir aiškinti apie klastočių žalą.
„Reikėtų kuo platesnio žinios skleidimo, kas yra klastotė, kodėl ir kam daro žalą intelektinės nuosavybės vagystės. Taip didėtų suvokimas, kad pirkdami klastotes iš esmės vagiame iš savęs – už klastotę nėra mokami mokesčiai, vadinasi, vienaip ar kitaip kenčia kiekvienas visuomenės pilietis“, – teigia L. Laurinaitytė-Grigienė.
Šis eksperimentas yra kampanijos #RinkisKasTikra dalis. Kampanija siekiama didinti visuomenės suvokimą apie klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus, edukuoti visuomenę, kaip atpažinti klastotes.
Pasak L. Valentukevičiaus, suklastoti gaminiai ne tik reiškia nesumokėtus mokesčius, žalą verslui ir jo reputacijai bei prarandamas darbo vietas, bet ir gali būti nesaugūs, net kelti grėsmę žmonių gyvybei, nes nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir iš kokių medžiagų yra pagaminti.
„Negalima pamiršti ir to, kad už prekių ženklų padirbinėjimo stovi darbas kartais nepakeliamomis sąlygomis, suaugusiųjų ir ypač vaikų išnaudojimas trečiojo pasaulio šalyse, nusikalstamų grupuočių ir terorizmo finansavimas“, – sako pašnekovas.
Toks socialinis eksperimentas, kurio metu gyventojams siūloma įsigyti klastočių, siekiant sužinoti, kiek gajus visuomenės noras pirkti padirbtą prekę žinant, kad ji padirbta, Valstybinio patentų biuro atliekamas antrą kartą. 2020 m. vykdyto panašaus eksperimento metu iš maždaug 100 gatvėje pakalbintų žmonių tik vienas rimtai susidomėjo padirbtais kvepalais ir rankine, likusieji klastotėmis nesidomėjo, o viena praeivė net pamokė „pardavėjas“, kad prekiauti padirbtais prekių ženklais negražu.
2022 m. rugsėjo-spalio mėnesiais Valstybinio patentų biuro užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus neigiamai vertina 62 proc. šalies gyventojų, teigiamai – 8 proc., o šiuo klausimu neturi nuomonės 30 proc.
