„Jau dvidešimt šešerius metus rūpinamės Lietuvos moterų spintomis, todėl kaip niekas kitas gerai žinome, ko joms reikia, ir pirmieji pastebime, jeigu moterų drabužių pasirinkimai ima keistis, – pasakoja prekės ženklo įkūrėja ir ilgametė vadovė Janina Sanikovienė. – Šįkart pokytis susijęs ne su mados tendencijomis, bet su klimato kaita, kurios neigti nebegalime – kasmet Lietuvoje darosi vis šilčiau, žiemą tokių šiltų drabužių kaip anksčiau tikrai nebeprireikia. Netrukome pastebėti, kad pirkėjos į tai reaguoja, šaltuoju metu dažniau renkasi gerokai lengvesnius rūbus.“
Išties, temperatūrų pokyčius vis akivaizdžiau pastebi ne tik gyventojai – apie stabiliai kasmet šiltėjantį klimatą praneša tarptautinės aplinkosaugos organizacijos, o pernai išleistoje žaliosios energetikos konsultavimo bendrovės „GreenMatch“ ataskaitoje Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai globalaus atšilimo paveikta valstybė. Iš 32 tyrime dalyvavusių šalių Lietuvoje ilgalaikiai klimato kaitos padariniai šiltėjimo link yra ryškiausi: labiausiai kyla jūros lygis, šyla jūros vandens temperatūra, o vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 60 metų pakilo daugiau nei du laipsnius. Kątik pasibaigė ir šilčiausia Lietuvoje žiema per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.
„Kita vertus, vis pasitaiko ir vėsių vasarų, kai taip pat neprireikia itin lengvų rūbų, kurie anksčiau, karštomis vasaromis, praversdavo kur kas dažniau. Todėl turime ieškoti aukso viduriuko – tokių pluoštų mišinių, kurie suteiktų maksimaliai komforto: vėsintų atšilus ir šildytų atvėsus. Moterys dairosi universalių, ištisus metus vienodai dažnai naudojamų drabužių. Aišku viena – gaminių iš šiltų ir storų siūlų, pavyzdžiui, grynos vilnos, angoros su laiku tik mažės, nes paprasčiausiai nebeliks tokio poreikio“, – prognozuoja J. Sanikovienė, vadovaujanti prekės ženklui, taip pat ir 1994-aisiais įkurtam mezgimo fabrikui, kuriame kuriamos ir gaminamos jo kolekcijos.
Todėl pastarojoje kolekcijoje ypač gausu naujų sudėčių pluoštų ir technologinių eksperimentų – mezginiuose atsirado daugiau lino, medvilnės, šilko, taip pat šiek tiek šildančio kašmyro, kažkiek dirbtinio pluošto, kuris puikiai pagerina natūralių pluoštų geriausias savybes. Dėvint iš tokių mišresnių pluoštų pagamintus drabužius geriau toleruojami temperatūrų skirtumai, mažesnė perkaitimo ir alerginių reakcijų gryniems pluoštams rizika.
Ne pirmus metus su „Savitas stilius“ bendradarbiaujanti dizainerė, viena sėkmingiausių Lietuvos mados kūrėjų Ugnė Martinaitytė sako, kad į klimato pokyčius tenka reaguoti ne tik fabriko mezginių technologams, bet ir dizaineriams.
„Todėl pastarosiose kolekcijose vis mažiau naudojome laisvų, plevenančių, vadinamųjų „oversized“ siluetų drabužių, kurie nėra labai universalūs – labiau tinka tropikų vasarai, nelabai tinka žiemą. Vis dažniau renkamės prie kūno kiek labiau prigludusius, dėvėjimo komfortą ir žiemą, ir vasarą suteikiančius, taip pat ir eleganciją pabrėžiančius modelius. Tokie buvo ir pačių pirkėjų pageidavimai“, – pasakoja U. Martinaitytė, prisidėjusi prie įspūdingo su prekės ženklu dirbančių ir praeityje dirbusių dizainerių sąrašo. Jame – Lilija Larionova, Egidijus Rainys, Indra Dovydėnaitė ir kiti.
U. Martinaitytės teigimu, šiandien pirkėjoms Lietuvoje svarbiausi trys dalykai – patogumas, kokybė ir estetika. „Todėl rūpindamiesi naujomis drabužių sudėtimis ir toliau palaikydami legendinę mezgimo kokybe nepamiršome ir dizaino.
Moterys nori klasikinio, ilgaamžio dizaino ir jau atsikandusios visiško minimalizmo aktyviau domisi puošnesniais, išskirtinių dizaino elementų turinčiais drabužiais. Platėjančios rankovės, tiulio detalės, permatomi pynimai – štai kaip šįkart suteikėme gaivumo klasikiniams siluetams. Neatsitiktinai kolekcijoje dominuoja ir švelnios lietuviškos gamtos spalvos – pastebėjome, kad įprotis rengtis vien tamsiai iš Lietuvos pamažu traukiasi“, – apie naujausią kolekciją pasakoja dizainerė.
2020 m. pavasario ir vasaros kolekcijos modeliai:
Dizainerė: Ugnė Martinaitytė
Fotografas: Paulius Zaborskis
Modelis: Veronika Brazinskytė
Makiažas: Alina Vaitkevičiūtė
