„Devold“ – aukštos kokybės vilnonius termo rūbus kuriantis prekės ženklas. Nuo 1853 m. veikianti norvegų kapitalo įmonė 2015 m. atidarė savo gamyklą Panevėžyje. Didžioji dalis prekės ženklo produkcijos yra pagaminama būtent Panevėžio LEZ (laisvojoje ekonominėje zonoje – DELFI).
„Ne paslaptis, kad lietuviškos kilmės prekės gaminamos eksporto rinkoms, o etiketę „Made in Lithuania“ galima rasti prabangiausiuose pasaulio butikuose ir interjero salonuose, bet retai – Lietuvoje. Vien lietuviški gaminiai tekstilės ir aprangos sektoriuje yra eksportuojami į daugiau nei 50 pasaulio valstybių už daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Lietuvos gamintojai suprasdami esamą situaciją, jungiasi į bendrą iniciatyvą ir siūlo šiuos kokybiškus eksportui skirtus gaminius už ženkliai mažesnę kainą“, – tokį prisistatymą potencialiems pirkėjams galima rasti „Lietuviški gaminiai“ internetiniame puslapyje.
Vis dėlto, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Po lietuvių internetinę parduotuvę panaršęs skaitytojas pastebėjo net kelis įtartinus kainų neatitikimus.
95 eurus su nuolaida kainuojantis moteriškas baltos spalvos džemperis viliojo solidžia 60 proc. nuolaida. Tiesa, pradinė kaina privertė net išsižioti – prekė buvo įkainota 237,50 Eur.
„Aš, kaip žmogus, 5 metus perkantis šio prekės ženklo produkciją, galiu pasakyti – nėra tokių kainų“, – užtikrintai teigė skaitytojas.
DELFI Stilius patikrino pradinę to paties džemperio kainą oficialioje norvegų parduotuvėje. 1 tūkst. 699 norvegiškų kronų, t.y., 174,58 Eur – tokia kaina nurodoma „Devold“ puslapyje. Pradinių kainų skirtumas lietuviškoje ir norvegiškoje parduotuvėje perkopia 60 eurų.
Kainų neatitikimas taip pat buvo pastebėtas dar vienam gaminiui: moteriška merino vilnos termo palaidinė, kurios pradinė kaina lietuviškame puslapyje buvo nurodyta 90,50 Eur, oficialiame puslapyje buvo įkainota beveik dvigubai pigiau – 499 Norvegijos kronas konvertavę į eurus gavome 51,22 Eur.
Lietuvių įmonės atstovai: tikslas nėra klaidinti pirkėją
Dėl kainų neatitikimo DELFI Stilius kreipėsi į lietuviškos el. parduotuvės vadovybę.
„Kadangi svetainė visiškai nauja, vyksta korekcijos darbai, kartais tam tikri koeficientai nusimuša, jie paskui yra atstatomi.
Tai tikrai nėra tikslas klaidinti pirkėją, tikslas pasiūlyti kaip įmanoma mažesnę kainą galutiniam pirkėjui. Bet kuriuo atveju, mažmeninė kaina lieka stabili“, – teigė įmonės „Nord Deco“, valdančios el. parduotuvę „Lietuviški gaminiai“, atstovai.
Įmonė atsiprašė pirkėjų, kuriems kainų neatitikimo klaida sukėlė neigiamų emocijų, taip pat pridūrė, kad kainų neatitikimas artimiausiu metu bus pašalintas.
DELFI Stilius pastebi, kad po mažiau nei valandos pradinės prekių kainos iš tiesų buvo sumažintos, o nuolaidos – perskaičiuotos.
Marketingo specialistas išskiria du galimus scenarijus
Rinkodaros ir pardavimų ekspertas Rytis Buračas teigia, kad perpardavinėtojai dažniausiai nėra įpareigojami laikytis numatytos kainodaros ir prekėms gali taikyti maksimalią kainą, jei tikima pardavimo sėkme.
Prekybininkui nėra draudžiama prekę įkainoti maksimalia kaina, kuria, tikima, daiktas bus sėkmingai parduotas. Taip pat nėra draudžiama pateikti maksimalią nuolaidą, jei tikima, kad nuolaidos dydis skatins pardavimus.
„Niekas neįpareigoja perpardavinėtojų laikytis kainodaros. Jei Kinijoje nusipirkote bambukines lazdeles už 1 centą ir Lietuvoje jas parduodate už 5 eurus, gali atrodyti, kad tai labai didelė marža ir yra nesąžininga. Bet jei tas lazdeles iš jūsų perka, puiku, esate geras verslininkas.
Skirtingi perpardavėjai taiko skirtingus antkainius ir žmogus turi įvertinti, kur jam labiausiai apsimoka pirkti prekes“, – teigė R. Buračas.
Vis dėlto, anot eksperto, galimas ir kitas scenarijus – prekybininkams pasinaudojant laiko patikrinta marketingo gudrybe.
„Visai kas kita, kai tokia situacija įvyksta manipuliuojant akcijomis. Pavyzdžiui, kai planuojamas išpardavimas ir prieš jį reguliari prekės kaina yra pakeliama. Tokiu atveju prekybininkas specialiai pakelia kainas ir nuo jų suteikia nuolaidą. Tai – nesąžiningi pardavimai ir manipuliacija.
„Prieš dešimtį metų net didieji prekybos centrai mėgdavo taip daryti – prieš išpardavimus padidindavo pradinę kainą, suteikdavo pirkėjui didelę nuolaidą, bet tuo pačiu sumažindavo įmonei pinigų praradimą. Mažesni gamintojai tokią praktiką taiko ir dabar, nesąžiningai pakeldami pradinę kainą. Tai, visų pirma, yra moralinis aspektas“, – kalbėjo R. Buračas.
Anot R. Buračo, tai du skirtingi atvejai ir juos vertinti taip pat reikėtų skirtingai.
