Rugsėjį dienos šviesą išvydusio prekės ženklo kūrėja ir sumanytoja Nora Totilė DELFI Stiliui pasakojo, kad už didelės mezginių kainos slypi noras puoselėti tvarią madą ir garantuoti aukštą kokybę, bet visų svarbiausia – socialinis atsakingumas.

– Mezginių kūrėjų Lietuvoje – apstu. Kuo skiriatės nuo kitų?

– Be to, kad mūsų megztiniai yra megzti rankomis, turime ir socialinę tematiką. Didžioji dauguma mūsų megztinių yra gaminami mažesniuose miestuose – Telšiuose, Alytuje, Šiauliuose, Elektrėnuose. Juos kruopščiai mezga sunkiau besiverčiančios mamos ir vyresnio amžiaus moterys. Žinome, kad moterims paprastai yra mokama mažiau, todėl nusprendėme tai pakeisti ir suteikiame galimybę provincijoje gyvenančioms moterims prisidurti prie algos, o kai kurioms – prie pensijos. Moterims mokame tik oficialiai ir tą pareiškiame atsakingai.

Knoto prekės ženklas
Ant mezginio etiketės – mezgėjos vardas, laikas, kurį ji užtruko megzdama ir, be abejo, kaina.

– Kaip surandate tas auksarankes moteris?

– Dedame skelbimus į internetą ir ieškome, kas norėtų, galėtų ir būtų pajėgios užsiimti mūsų mezginiais. Būna moterų, kurios gali megztinį numegzti per mėnesį, nes dirba įprastą darbą ir mezga po keletą valandų po darbo.

Dauguma mums mezgančių moterų yra vyresnės – nuo 50 iki 60 metų, turime ir 70-metę senjorę. Esant tokio amžiaus, darbą provincijoje susirasti labai sudėtinga. Apsilankiau pas kai kurias namuose ir galiu pasakyti, kad jų gyvenimo sąlygos išties sudėtingos... Labai džiaugiuosi, kad galime suteikti galimybę joms užsidirbti.

Norime, kad moterys jaustųsi įvertintos, motyvuotos ir uždirbtų tiek, kiek yra iš tiesų vertos. Mūsų mezgėjos vis paskambina, paklausia, kaip sekasi parodoje, ar kas nors matavosi jų megztuką, ar kam nors patiko. Mane tai labai džiugina.

Nora Totilė

– Papasakokite, ką siūlote pirkėjams.

– Mūsų megztiniai – iš natūralių medžiagų, tokių kaip alpakos vilna, mohera ir šilkas. Turime dvi linijas: pirmoji, iš moheros, yra prabangesnė, o antroji, megzta iš alpakos vilnos ir moheros siūlų, – jaunatviškesnė, angliškai dar vadinama „chunky knit“. Gaminiuose nenaudojame sintetikos.

Galvojame apie ekologiją ir kuriame tvarią madą, norime, kad žmonės kuo mažiau vartotų, kuo mažiau išmestų. Jei žmogus mūsų megztinį ir išmestų – jis tiesiog suirtų. Ne taip, kaip plastmasė. Juk viskas aplink mus užteršta – gamta, vandenynai, ir mes patys, matyt, esame tos plastmasės nemažai prisivalgę.

Stengiamės plastmasės išvengti visais įmanomais būdais. Na, nebent reikia supakuoti didesnę siuntą į užsienį. Bet įprastai pakuotėms naudojame tik perdirbtą popierių ir natūralias medžiagas.

– Kaip manote, kiek galėtų tarnauti jūsų gaminiai?

– Esant tinkamai priežiūrai, jie gali tarnauti iki senatvės. Pavyzdžiui, alpakos ir moheros vilna turi vieną gerą savybę – tai natūralūs audiniai, kurie „kvėpuoja“ ir, jei nėra dėmių, jų skalbti visai nebūtina.

Esu atradusi gudrybę – megztinį galima įdėti į šaldiklį ir per pusvalandį efektyviai „ištraukiami“ visi kvapai. Taip pat megztinį galima pakabinti balkone ir vėdinti. Atsirado dėmė? Galima jai uždžiuvus pavalyti su šepetėliu ir neliks nė žymės.

Nora Totilė

– Ar per pirmąją mugės dieną sulaukėte susidomėjimo?

– Žmonės tikrai nusiteikę pozityviai. Nepasakyčiau, kad mūsų prekes graibsto kaip karštas bandeles, bet matome, kad šioje rinkoje tikrai yra galimybių.

Vis dėlto, orientuojamės į užsienį. Mugėje jau sutikome keletą tiekėjų iš Vokietijos, Švedijos. Jie labai susidomėjo mūsų kūryba. Užsieniečiai turi mažai rankų darbo kūrinių, o tie, kurie yra – be proto brangūs. Tad jiems mūsų prekė yra pakankamai pigi.

– Megztinių kaina statistinį lietuvį atbaidytų...

– Tikrai sulaukiu komentarų dėl kainų ir pritariu, kad yra brangu. Ypač, kai lygini su minimaliu ar vidutiniu uždarbiu. Bet orientuojamės į premium klasės segmentą.

Visuomet žmonių klausiu – kiek sumokėtumėte žmogui už 7 dienas darbo? Viena mūsų mezgėjų sako: „Gal nepardavinėkite šių megztinių, juos numegzti užtrunka labai ilgai, reikia įdėti daug sunkaus darbo“. Būtent todėl kainų tikrai nenumušinėsime, leisime toms moterims uždirbti tiek, kiek jos yra vertos. Nenorime nusižengti savo vertybėms – mums tai svarbiau nei verslas.

Vis dėlto, jei žmogus nevertina rankų darbo, jis mūsų gaminio ir nepirks. Nenorime būti greitąja mada, kur viskas pigiau ir greičiau, o darbuotojas – paskutinėje vietoje.

„Fashion Bazaar“ paroda vyksta spalio 18-20 dienomis, sostinės „Litexpo“ parodų rūmuose. Įėjimas nemokamas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (292)