– Gabriele, kas Tau yra gražus žmogus?

– Pastebėjau, kad bėgant laikui keičiasi mano suvokimas, tad dabar – gražus žmogus pirmiausia yra tas, kuris darniai gyvena su savimi. Dažniausiai tą darną pasiekia jau kiek vyresni žmonės – patyrę ir šilto, ir šalto, nebegyvenantys su vienaragiais ir socialinių tinklų burbuluose (šypsosi). Gražu tai, kas tikra, kas gyva, nesuvaidinta ir nesumeluota. Kuo toliau, tuo rečiau priimu žmogų pagal jo išvaizdą, nes po visu tuo slepiasi kur kas daugiau.

– O kada Tu pati sau jautiesi gražiausia?

– Galbūt tuomet, kai negalvoju, kaip atrodau. Tai įdomi būsena, kurią pradėjau pastebėti ir vertinti pastaruoju metu. Kai šypsaisi, kai nuoširdžiai juokiesi, jauti laimę ir vidinę ramybę, kai nė nesusimąstai, ar lūpdažio ant lūpų dar likę, o gal krapas į dantį įstrigęs (juokiasi). Tas vidinis švytėjimas yra svarbiausias ir gražiausias kiekvienai moteriai. Nereikia galvoti, kad kažkas kažką turi padaryti už mus ar suteikti vienokį ar kitokį jausmą – mes pačios save pamilkime ir rūpinkimės ne mažiau nei kitais.

– Ar buvo laikotarpis, kai pati sau nepatikai?

– Ilgą laiką gyvenau su įsivaizdavimu, kad ir ką daryčiau, kad ir kaip atrodyčiau – visada bus negana, kad esu nepakankamai gera, protinga, išvaizdi ir t.t. Tikra pasaka be galo! Bet atėjo diena, kai pripažinau, kad pati sau esu didžiausiu budeliu, tai aš save plaku ir kritikuoju. Pamažu mokausi nustoti tai daryti. Bandau sakyti sau komplimentus, pastebėjau, kad pradėjau dažniau sakyti juos ir kitiems. Nenutylėkime gerų, malonių minčių ir žodžių net nepažįstamiems žmonėms – jie tikrai daro stebuklus.

– O koks Tavo požiūris į makiažą? Jis paslepia ar paryškina moterį? Kokia Gabrielė yra kasdienybėje? Su kruopščiai atliktu makiažu ar visiškai be jo?

– Makiažas labai susijęs su mano darbu, tad neretai sėdžiu vizažisto kėdėje, nors kasdienybėje viskas kitaip – temoku kelis pagrindinius dalykus, kuriais galiu šį bei tą paslėpti. Visoms juk kartais ne vietoje ir ne laiku koks vienas kitas spuogas išdygsta(juokiasi).

Kalbant rimtai, manau, kad saikingas makiažas tikrai paryškina gražiausius moters bruožus, suteikia jai pasitikėjimo savimi, šiek tiek paslapties bei intrigos (šypsosi). Geriausia, žinoma, pasitarti su profesionalu, kuris padėtų išsirinkti tinkamiausias priemones ir pasidalytų patarimais. Makiažo priemonių pasirinkimas dabar toks platus, kad itin lengva nuklysti į pievas.

– Esi tituluota gražuolė, modelis ir apskritai viena žaviausių Lietuvos moterų, ar esi kada nors jautusi kitų moterų pavydą ir konkurenciją?

– Pirmoji mintis buvo sakyti – oi ne, tikrai ne. Bet būtų nesąžininga (šypsosi). Esu jautusi viską. Ir pati, ir iš kitų moterų. Ar moterys, ar vyrai, kiekvienas jaučiame įvairias emocijas – ir taip, mes pavydime, konkuruojame, lyginame save su kitais. Bet pavydas ir konkurencija kyla iš vidaus, iš netikėjimo savimi, kompleksų, baimių, blogų patyrimų. Kai randi darną su savimi – sugebi viską matyti kitomis akimis ir gebėti džiaugtis kitų sėkme, rasti įkvėpimą kitų žmonių pasiekimuose ar talentuose. Bet toje darnoje, manau, reikia ir nemeluoti sau – jei visgi kyla pavydas, reikia leisti jam pabūti ir stengtis suprasti, kokia tikroji jo priežastis, o ne bandyti tai neigti, nuslėpti ir dar apsisukus šypsotis tam žmogui.

– O ar yra tekę susidurti su požiūriu „graži, vadinasi, kvaila“?

– Toks požiūris tikrai egzistuoja, bet negi nėra pakankamai gražių ir protingų, kad taip nebesakytumėme? (Šypsosi.) Aišku, yra!

– Kaip manai, ar grožis – privilegija, atverianti visus kelius?

– Išvaizda nėra privilegija, atverianti VISUS kelius. Galbūt trumpoje distancijoje ji ir gali daryti įtaką, bet ilgoms reikia kur kas daugiau nei simpatiškų bruožų.

– Kaip manai, kaip keičiasi (jei keičiasi?) grožio standartai? Kas tam turi daugiausia įtakos?

– Grožio standartai keitėsi visuomet, kiekvienas dešimtmetis turėjo savų tendencijų ir stiliaus pokyčių. Šiuo metu taip pat turime visai kitokį, nei turėjo mūsų mamos ar močiutės (šypsosi). Spėčiau, kad dabar daugiausia įtakos daro socialiniai tinklai ir juose publikuojamos nuotraukos. Ir man atrodo, kad šis standartas yra ydingas. Ypač jaunoms merginoms! Jame realybės pernelyg mažai. Tai kaip miražas, kuris lyg ir svaigina, bet priartėjęs arčiau supranti, kad nieko tikro nėra ir nebuvo.

– Kaip manai, kokios yra didžiausios grožio pasaulio „bėdos“ (anoreksija, bulimija, plastinės operacijos ir pan.)?

– Taip, visos šios išvardytos bėdos yra didelės ir be galo skausmingos – psichologinis, emocinis ir fizinis savęs žalojimas siekiant „geresnio“ rezultato veidrodyje. Nieko nėra svarbesnio už sveiką ir visavertį gyvenimą. Laimė juk tikrai – ne centimetrai ar dydžiai!

– Ką manai apie merginas ir moteris, kurios ryžtasi drastiškiems išvaizdos pokyčiams skalpeliais ar invazinėmis procedūromis?

– Man visuomet atrodo, kad ryžtas tokiems pokyčiams kyla iš kompleksų, galbūt kadaise išgirstų užgaulių žodžių ir patyčių. Mes juk niekada nepamirštame tokių dalykų. Esu tikra, kad daugybę kartų šios procedūros padėjo moterims jaustis geriau ir labiau savimi pasitikėti, bet kartais taip apmaudu, kai nuostabiausiai atrodžiusios tampa nebeatpažįstamos.

– Ko palinkėtum toms, kurios nesijaučia gražios ir savęs nemyli? Kaip atrasti vidinio pasitikėjimo ir nugalėti kompleksus?

– Pati einu šiuo keliu – pasitikėjimo ir atsisveikinimo su kompleksais link, tad gal nuoširdžiausia pasakyti – tu ne viena ir eikime kartu! Kaip pavyksta, taip – mažesniais ar didesniais žingsneliais, bet svarbiausia pirmyn. Pasakykite komplimentą sau, pakvieskite save į pasimatymą, nusipirkite tą gražią suknelę, apie kurią svajojate jau mėnesį! Juk jūs to verta!

Šaltinis
Temos
L'Officiel Lithuania