– Rūta, pristatei asmeninę parodą, kur savo darbuose nagrinėji kūno pozityvumo temą ir sieki paneigti visuomenėje vyraujančius tobulo kūno standartus. Kas įkvėpė imtis šios temos?
– Parodoje „Savimi“ eksponuojamos mano kurtos apatinių kolekcijos susijusios su pačios išgyvenimais ir patirtimis.
Viskas prasidėjo magistro studijų metu Vilniaus dailės akademijoje. Dviejų metų laikotarpyje, atlikus gilią analizę buvo sukurta pirmoji mano apatinių kolekcija „Real look“ (liet. būti tikru). Ši kolekcija kalba apie rasinę lygybę ir žmogaus ypatingumą, pasireiškiantį per tatuiruotes, gyvūnų raštus ir odos išskirtinumus – baltmę, strazdanas, apgamus, pigmentines dėmes. Suradusi septynias moteris ir išanalizavusi jų psichologinius išgyvenimus supratau, kad žmonės, turintys tam tikrus odos, kūno išskirtinumus bijo savęs ir patiria skaudžius išgyvenimus. Taigi šia kolekcija norėjau padėti jį dėvinčiam žmogui jaustis komfortiškai ir priimti savo išskirtinumą paverčiant jį privalumu, o ne trūkumu, pamilti save ir būti savitu, ypatingu.
Supratau, kad ši tema yra aktuali ir tuo metu ji dar nebuvo taip stipriai plėtojama kaip dabar. Taigi per pastaruosius trejetą metų sukūriau dar dvi kolekcijas susijusias su kūno pozityvumo tematika. Norėdama pažindinti visuomenę su moters kūno išskirtinumais. Vis dažniau pastebiu, kad kūno pozityvumo tema tampa populiaresnė ir nebėra toks didelis tabu kalbėti šia tema. Vis dažniau mados pasaulyje matome nestandartinio kūno sudėjimo, odos ypatybių žmones. Taip visuomenė yra pažindinama su nestandartinę išvaizdą turinčiais žmonėmis. Manau, kad tai yra nuostabu, nes visi žmonės turi turėti galimybę jaustis savimi, būti išskirtiniais ir nebijoti savęs.
– Parodoje eksponuojami tavo penkerių metų laikotarpyje sukurtos apatinių drabužių kolekcijos. Kaip per tą laiką kito moterų apatinių mados ir tavo pačios suvokimas į intymiausią moters drabužį?
– Mano nuomone, apatinis trikotažas atspindi jį dėvintį žmogų, tai yra antroji „oda“. Pati kurdama apatinį trikotažą visada mąstau, kas jį dėvės. Niekada nesivaikau tendencijų, manau, kad tai, kas madinga, ne visada tinka kiekvienam. Todėl kurdama apatinius visada noriu pažinoti tą moterį, kuri juos dėvės. Pažinodama moterį, jos charakterį, matydama figūros ypatumus, odos subtilumus, bruožus galiu sukurti apatinį, skirtą būtent jai. Aišku, svarbu nepamiršti patogumo, juk apatinis trikotažas yra arčiausiai mūsų odos.
O moterų apatinių tendencijos kinta taip pat kaip ir viršutinių drabužių. Dabar matau išaugusį seksualių apatinių kultą. Apatinis trikotažas labiau pateikiamas kaip priemonė suvilioti, dažnu atveju nebėra kreipiama dėmesio į patogumą. Na, o čia jau jį dėvinčio asmens pasirinkimas – kokios savybės, ypatybės jam yra svarbiausios.
– Pristatei naują apatinių kolekciją, kurioje pagrindinis motyvas – gyvūnų raštas. Kodėl pasirinktas būtent jis?
– Kadangi kolekcijoje „Womanhood“ (liet. moteriškumas) kvestionuojama, ką reiškia moteriai peržengti 30-ies metų ribą simboliškai buvo pasirinktas gyvūnų raštas. Manau, jis suteikia pasitikėjimo savimi.
Gyvūnų raštai – tai galios, išskirtinumo, seksualumo simbolis, pasakojantis apie gaivališką žmogaus prigimties dalį. Moteris, dėvėdama drabužius, išmargintus šiuo raštu, jaučiasi labiau pasitikinti savimi. Atrodo, tai tarsi antra oda – nevaldoma, laukinė, leidžianti nepamiršti savosios prigimties, o svarbiausia – padedanti pasitikėti savimi.
– Kokio amžiaus moterims skirta ši apatinių kolekcija?
– Paskutinioji kolekcija dedikuojama trisdešimtmetėms, bet tai tikrai nenustato ribų, kokio amžiaus moteris gali dėvėti mano kuriamus apatinius. Manau, kad mano kuriamus apatinius renkasi moterys, kurios pasitiki savimi ir nori pabrėžti savo grožį bei nebijo išsiskirti.
– Jau ne vienerius metus kuri apatinį trikotažą. Ar su tavo pačios amžiumi keitėsi ir tavo kuriamų apatinių modeliai, spalvos, raštai?
– Visada buvau minimalizmo mėgėja ir atstovė. Manau, kad mano kuriamų apatinių stilistika išlieka panaši. Labiausiai keičiasi marginimai, kuriuos visada pasirenku išsigryninus kolekcijos nešamą žinią, jie padeda perteikti ir pabrėžti kolekcijos idėją. Nemanau, kad keičiantis amžiui kinta mano kuriami modeliai.
– Moters kūnas kinta su jos susijusiais išgyvenimais. Nėštumas – vienas iš faktorių, kuris keičia moters kūną. Pasakyki iš patirties, ko gero, moterys po gimdymo nori uždaresnių apatinių? Kiek laiko praėjus jos vėl drąsios dėvėti atvirus apatinius, ar toks noras jau niekada nebesugrįžta?
– Tai priklauso nuo pačios moters, manau, kad visoms yra skirtingai. Dažnu atveju nėštumo metu ar po gimdymo moterys renkasi patogius ar atliekančius tam tikras funkcijas apatinius (kaip pavyzdžiui liemenėlė, skirta žindymui), todėl jie būna uždaresni. Tačiau tai tikrai nėra tendencija, kuria reikėtų remtis. Tiek besilaukiančios moterys, tiek pagimdžiusios nori atrodyti savitai ir žinodamos tuo metu joms reikalingas apatinių savybes jos ir pasirenka apatinį trikotažą.
– Kiek laiko lankytojai galės išvysti šią parodą Kaune? Ar vėliau ji bus rodoma ir kitur?
– Paroda „SAVIMI“ eksponuojama Kaune „Ars et Mundus“ galerijoje, įsikūrusioje A. Mapų g. 20. Ji veiks iki lapkričio 11 dienos. Kol kas eksponuoti jos kitur neplanuoju. Ateityje norėčiau parodą pristatyti Vilniuje.
Kolekcijas „Chastity“ ir „Womanhood“ bei parodą „Savimi“ finansavo Lietuvos kultūros taryba.
