– Geriausias stiliaus patarimas, kurį esate gavusi arba girdėjusi?
– Per plati tema vienam geram patarimui. (Juokiasi.) Stilius daugiau nei apranga. Ir šiandien žymiai platesnė sąvoka nei saviraiška ir individualumas – žinojimas, kas esi ir ko sieki. Geras stilius susideda iš kalbos kultūros, elgesio kultūros, veiksmų kultūros ir galiausiai iš aprangos detalių.
Jei stiliui taikysime tik vieną reikalavimą – išskirtinumą, tuomet žmogui atimsime bet kokį norą tobulėti, nes kiekvienas iš prigimties esame išskirtinis. Stilius nėra ir tai, ką siūlo didžioji dauguma sekamiausių stiliaus influencerių Lietuvoje, neišmokusių pirmos pamokos – kalbos kultūros pagrindų. Nebūtina kasdien skaityti Šekspyrą, kalbėti poezija ar mąstyti proza. Bet gerbti save ir aplinką stilingam žmogui privalu. Patyčios iš žmogaus ar kalbos nėra labai skirtingi dalykai.
Geras stilius prasideda nuo minties. Žodžiai, kalba, veiksmas – tik atspindys mūsų minčių. Geras stilius man pirmiausia asocijuojasi su savęs lavinimu, kultūringu žmogumi, kuris prisideda prie pasaulio gerinimo. O jei internetinėje erdvėje, matant sekamiausius, susidaro priešingas įspūdis, reikia suprasti, kad miniai visada bus smagiau kartu nuo kalno, nei į kalną.
– Dizainerių kūryba ar „įkandamesni“ populiarūs prekių ženklai?
– Šiandien jaunų ir įdomių dizainerių kūriniai dažnai įkandami tiek pat, kiek populiarūs prekių ženklų gaminiai. Ir leidžia atsikvėpti nuo minios sindromo. Tačiau būti originaliu „iki detalių“, vadinasi, gyventi tuo arba tam skirti pakankamai dėmesio ir laiko, ko paprastai neturi užimti savomis profesijomis žmonės, dirbantys ne rūbų industrijoje.
Pastebėjau, mūsų visuomenėje labiausiai puošiasi pasiturinčios namų šeimininkės ir instagrameriai, nuo asmenybės mastelio stilių susiaurindami iki apdaro. Bet stilius, jau aptarėme, plati sąvoka.
Stengiuosi sau aiškiai atskirti vartojimo skatinimą must have nuo to, kas iš tiesų tinka ir reikalinga. Nesinori daug laiko leisti salonuose, siūdinantis ar parduotuvėse ieškant stilingo aksesuaro, apdaro. O gerai atrodyti mėgstu. Kažkaip laviruoju. (Juokiasi.) Turiu mėgstamus prekių ženklus, tarp jų, pirmoje vietoje lietuviškas Le SLAP.
– Jūsų nuomone stilingiausio žmogaus titulą Lietuvoje pelnytų?
– Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Stilinga aprangai nesuteikti pagrindinės ir svarbiausios pozicijos. Žavi jos asmenybė, išprusimas, moteriškumas ir mokėjimas būti šalia vyro, ne užnugaryje.
– Drabužis, be kurio neįsivaizduojate savo garderobo?
– Įsivaizduoju, kad apsieičiau be mėgstamų garderobo drabužių. Gal dėl supratimo, kad apdarai savotiško žaidimo dalis ir, esant būtinybei, visada galima paspausti mygtuką „stop“. Galima ir priešingai. (Juokiasi.)
Dostojevskis, rašydamas, jog grožis išgelbės pasaulį, neabejoju, kalbėjo mums apie žmogaus vidinius resursus, žmogaus gebėjimą kurti, be kurių visi išoriniai veiksniai neturi teisės būti būtinybe ar pirmenybe. Impulsu – taip. Pati sau ne kartą esu pastebėjusi, kad pasitempusi aplink save sukuriu daugiau teigiamos energijos. Bet taip negalvoju apie studentą ar mokslų daktarą, kurie, galbūt, šiuo metu išradinėja pasauliui vaistus nuo vėžio. Ar apie sodininką. Rūpintis savimi nėra tuštybė. Bet svarbu gyvenimo nepaversti tik išoriniu paradu, be turinio.
– Kokie atspalviai ir raštai dominuoja Jūsų spintoje?
– Vasariški, vis dar. Kasdien daug laiko praleidžiu studijoje, tapydama, esu dėkinga L.Strauss, išradusiam džinsus ir kombinezoną. (Juokiasi.) Ne retos progos, kai norisi pasipuošti, pasitempti, bet tai nesusiję su daiktų kiekiu, raštais ir atspalviais, greičiau su kokybe. Esu už etišką madą. Jau keletą metų specializuotas natūralaus kailio parduotuves apeinu ratu. Nedramatizuoju, bet baru save už tuos natūralaus kailio likučius garderobe. Juos keičia dirbtinis kailis ir eko oda.
Gyvename pasiūlos pertekliaus laikotarpyje – dėl to vis dažniau pagalvoju apie būtinybę save riboti. Juolab, turint keletą kokybiškų derinių ir fantaziją, lengva išvengti dūsavimų „neturiu kuo apsirengti“. Nors sutinku, kai moteris neturi ką apsirengti, tiesiog neturi to, kas atspindėtų jos tos dienos nuotaiką. (Juokiasi.)
– Kliaujatės savo skoniu ar stilisto nuomone?
– Stilius – ilgas savęs pažinimo procesas. Nebijau pripažinti, kad dažniausiai apie stilių negalvoju, nesistengiu į kažką lygiuotis. Geras paveikslas susikuria nesistengiant kažką imituoti, o atskleidžiant savo patirtį. Sekti aklai madą – tai lyg neturėti savo nuomonės, su instrukcija – mados tendencijomis, pagal kažkieno sugalvotą schemą...
Pati kartais jaučiuosi įtraukta į žaidimą man reikia, nors nereikia. Bet greit pagyju, kai suprantu, kad tarp žodžių mada ir kaip dauguma stovi lygybės ženklas. Vis tik, kiekvienas esame individualus, savitas. Tik kažkodėl žmogus juokingai sulipdytas – norėdamas būti nepakartojamas, kartoja.
Stiliaus profesionalo patarimų mielai išklausyčiau. Diletantai ir ne profesionalai bet kurioje srityje man kelia siaubą, nors dabar madinga rašyti knygas, piešti, tapyti neturint tam būtinų žinių.
– Suknelės vakarėliams ir renginiams – pirkti ar nuomotis?
– Balsuoju už visus variantus, puoselėjančius aplinką. Matant, kiek kokybiškų daiktų, rūbų jau pagaminta ir suvokiant, kiek pas daugelį iš mūsų nenaudojamų ar visai naujų, paliktų sąvokai „kažkada“...
Kasdien girdime kalbas apie klimato atšilimą ir ateina laikas, kai kiekvienas galime mažais darbais prisidėti prie ekologijos, atsakingo ir etiško vartojimo. Su kolegomis bendraminčiais kuriame projektą, platformą „Daiktingas“, kurioje žmonės gali parduoti, pirkti, nuomoti kokybiškus, vertingus daiktus. Kontekstas – atskirti kokybę nuo nekokybės. Geri daiktai gali tarnauti ilgai, o žmogus – naudoti resursus atsakingai, dalintis.
Sąmoningumas prasideda nuo kasdienių veiksmų ir įpročių, ir supratimo, kad šiandien elgsiuosi kitaip nei vakar. Daugelį amžių atgal Pitagoras mokė – tampame laisvi, kai išmokstame save valdyti.
– Aksesuarai, į kuriuos rekomenduojate investuoti?
– Aksesuarų investavimo taisyklių neišmanau taip gerai, kad galėčiau rekomenduoti.
Prisimenu, studijuojant tapybą, vis įsiprašydavau į menotyrininkų paskaitas. Jiems, būsimiems meno kritikams, vertintojams, dėstytojai sakydavo – „Remkitės ne tik žiniomis, lankykite parodas. Eikite į visas, tiek geras, tiek blogas, patinkančias ir nepatinkančias. Žiūrėkite visokį meną. Diena iš dienos. Metai iš metų. Persisotinkite juo. Ir tik tuomet pradėsite jausti, kas yra geras, kas yra blogas kūrinys“.
Manau, šis pamokymas labai tinka visoms sritims.
Niekada daug dėmesio neskyriau papuošalams. Jų turiu nedaug ir jais puošiuosi ne kasdien. Mylimiausi – žiedai, bet kai pažvelgiu į dažnai dažų padailintas savo rankas... (Juokiasi.)
– Kasdienė rankinė – mažesnė ar tokia, kurioje telpa visas gyvenimas?
– Atradimas, kai galiu iš namų išeiti be rankinės. Geras jausmas. Rankinė įžemina, kokia ji bebūtų – didelė ar maža.
Dizaino naujienų parodoje teko matyti rankines-robotus. Galime įsivaizduoti – moteris žingsniuoja gatve, o rankinė važiuoja šalia. Arba skrenda šalia it Karlsonas. Netolima ateitis gali būti visai linksma!
– Ko niekada, už jokius pinigus nesutiktumėte vilkėti?
– Hmm... Pasakysiu niekada ir jau rytoj teks. (Juokiasi.) Nenorėčiau būti abejinga kasdienybei. Lūžio taškai keli gyvenime, šventės trumpas reiškinys, o kasdienybė kasdien.
Šiandien, kai įvaizdis turi labai daug reikšmių, jo esmė lieka nekintanti – kai išmokstame auginti save profesijoje ir asmenines savybes, atsiranda įvaizdis.
Žmogus visoks, Faustiškas, gėrio ir blogio kova neišvengiama. Bet visada egzistuoja pasirinkimas. Nesu iš tų žmonių, kurie šauks – „esu kokia esu, priimkite mane tokią“. Tai žmonių, norinčių keisti pasaulį, bet nenorinčių keistis, filosofija. Man atrodo, jei kas ir yra teisinga, tai reikalauti iš savęs.
Norisi prisiimti nors dalį atsakomybės už galimybę būti.
Straipsnyje panaudotos fotografės Julijos Tamulevičiūtės nuotraukos.
