– Pauliau, kiek laiko fotografuojate?

– Sunku pasakyti kada ta pradžią pradžia laikyti... Ar, kai pirmasis daiktas fotoaparatu vadinamas rankose atsidūrė, ar, kuomet supratau, kad tai yra tai, ko gyvenime tiek laiko ieškojau ir tuom gyventi pradėjau. Pirmu atveju tai galėtų būti apytiksliai 7 – 8 metai, antru – geriausiu atveju 4. Bet iš esmės viskas vyksta dabar... Paskutiniai visi metai ir yra tas tikrasis gyvenimas fotografijoje ir fotografija, kuomet nuo ryto iki vakaro mintys ir planai yra tame.

– Kokius mokslus esate baigęs? Kaip fotografija atsirado jūsų gyvenime ir kodėl labiausiai susidomėjote nuogo kūno fotografija?

– Esu baigęs ir teisės studijas, ir karo akademijoje mokslus, ir keli metai atiduoti sporto sričiai. O kaip ir kodėl atsirado fotografija – sunku pasakyti. Matyt kažkas buvo kažkur užslėpta manyje. Dėl nuogo kūno fotografijos klausimą girdžiu ne pirmą kartą. Bet atsakymas tas pats: taip, tai stilius, sritis, žanras, kuris tikrai gal labiausiai pavyksta, gal labiausiai pripažintas mano fotografijoje, bet tai tikrai nėra tik tai... Vargu ar galėčiau fotografo duoną valgyti, jei tik ta „nude“ tebūtų. O kodėl... Tai man gražu, neišsemiama…

– Kodėl išvykote iš Lietuvos ir būtent į Balio salą? Ar čia fotografija yra jūsų pilnas darbas?

– Išvykau, nes pajutau kad Lietuvoje aš daugiau neturiu sąlygų ir noro kurti. Išvykau, nes tokioje mažoje šalyje nėra galimybės siekti daug daugiau. Bent jau aš tuom tikrai dabar įsitikinau. Per mažai mūsų, per maža rinka ir visko per maža. Per mažai tų, kuriems tas menas reikalingas, kurie tai mokėtų, norėtų ir galėtų deramai įvertinti (kalbu aišku ne vien apie meninę fotografiją). O tikslai dideli... Niekad to neplanavau, dar prieš gerą pusmetį net įsivaizduoti negalėjau, kad bus taip, o dabar va... Sėdžiu vos ne po palme ir atsakinėju į Jūsų klausimus. Daug iš tikrųjų tam tikrų nuoskaudų iš paskutinio laiko gyvenant Lietuvoje. Nežinau ar dėl tos pačios fotografijos, kurioje jau nelabai mačiau kaip ir kur save realizuoti, ar visgi labiau dėl pačių žmonių, kurie mane supo ir visko, ką gimtojoje šalyje mačiau.

Taip, ne į rojų patekau ir vargiai ar tokią šalį rasime pasaulyje, bet visgi... Nors esu tik mėnuo, jaučiuosi savimi, jaučiuosi tuo, kuo noriu būti. Nuo pat išsilaipinimo iš lėktuvo vaikštau išsišiepęs. Ir lygiai taip pat jaučiausi jau pirmosios kelionės į salą pavasarį. Iš tikrųjų jau tuomet ir „gavau“ tai, kas padėjo visam šiam „planui“ įgyvendinti. O kodėl Balis... Na, tiesiog draugė čia gyvenanti pasikvietė paatostogauti, kažką atrasti, patirti, kažką gražaus nufotografuoti. Kvietė ne pirmą kartą. Bet vis „laiko nėra“, „galimybių nėra“, „kažko nėra“... Visa laimė, kad atėjo tas momentas, kai atsirado ir laikas, ir viskas tam, nes daugiau laukti jau neturėjau ko.

Negalvodamas apie nieką nusipirkau bilietus ir po mėnesio išskridau. Ir tikrai nepasigailėjau nei viena buvimo saloje akimirka. Sunkiausia buvo grįžti, vėl mėginti gyventi „lietuviškai“... Ir akivaizdu, kad nepavyko. Kitaip dabar manęs čia greičiausiai ir nebūtų. Ir šį kartą išvykau jau ne 6 savaitėm. Bent jau taip suplanuota. Ir be abejo, kad visas darbas ir viskas čia visapusiškai susieta tik su fotografija.

– Kiek laiko ten planuojate būti ir kokie jūsų ateities planai?

– Bilietai atgal kitą vasarą. Bet pirkti tik todėl, kad kaina beveik nesiskyrė nuo skrydžio į vieną pusę. Na, savaime aišku, pasiilgsiu tėvų, šuns, draugų ir žinoma gimtųjų Trakų, miškų, ežerų. Daugiau nieko. Nežinau, jei atvirai, kas nutiko. Net neįsivaizduoju, ko dar galėčiau pasiilgti. Ar čia paties vidinio pasaulio kažkokie neramumai, ar kas... Bet laiko tikrai reikės, kad iš tikrųjų norėčiau grįžti ir kažko nuoširdžiai pasiilgčiau, kalbant apie gimtąją šalį. Dabar tik čia kur esu matau viską taip, kaip noriu matyti... O ateityje, sunku ir pasakyti kur dar galiu atsidurti. Ten, kur fotografija ir gyvenimas ves.

Paulius Stefanovičius

– Kaip manote, ar Lietuvoje yra vertinama mados fotografija, menas?

– Labai norėčiau šį klausimą praleisti, bet kažką turiu atsakyti... Lietuviai, kaip ir bet kurie kiti turi tokias pat rankas, galvas, supratimą, skonį ir viską, o kartais ir dar geriau, ir daugiau. Va, tik dėl minėtų dalykų, t.y. egzistavimo mini šalelėje, dauguma ir lieka užslėpti.

Mados fotografija... Mano fotografijos mokytojas kažkada sakė: „Juk va, gražiausius aktus („nude”) fotografuoji, kodėl negali tų modelių aprengti?”. Lygiai taip pat abu sutikome, kad aprengti gal ir galima, ir lygiai taip pat gražiai kurti. Tik prasmė to kokia? 300 km skersmens šalyje gali būti kažkokia mados pramonė? Net nežinau kaip ir įvardinti deramai. Tai taip su ta mados fotografija... Idėjinė nebent... Ką iš esmės didžioji dauguma save vadinančių „mados fotografų” ir daro... Žinoma, yra talentingų žmonių ir tikrai maloniai stebinančių tiek toje madoje, tiek mados fotografijoje. Bet kiek gi čia jų... Daugiau matomi tie, kurie „garsiais” patapo vakarėliuose šalia tokių pat „garsių žvaigždžių”. Tiesa, tiek vieni, tiek kiti vasarą vaiko vestuvininkus, nes be to vargiai ar iš viso išgyventų bent vienas. Aišku, aš hiperbolizuoju, bet mintis, manau, aiški. Tai gal dėl to man maloniau „iš idėjos” SAVO meną kurti...

– Kaip jus Balyje atranda klientai?

– Šiais laikais paprasta: yra „Instagram“, „Facebook“ ir viskas vyksta momentaliai. Jau praeitos kelionės metu fotografavau, ne tik grožėjausi viskuom aplink. Pradėjau ten kelti nuotraukas ir tiek. Jei darai, kas patinka kitiems, tave pastebi greitai... Jau tada gavau pasiūlymų iš vietinės modelių agentūros ir panašiai. Tik dar labai rimtai nežiūrėjau, nes nežinojau, kad grįšiu... O būnant Lietuvoje jau gavau užklausų iš tiesioginių klientų. O dėl socialinių tinklų, kaip minėjau, tiek šiame, tiek, manau, plačiajame pasaulyje „Instagram“ yra kur kas patogesnis ir daug populiaresnis nei „Facebook“. Ir tai tikrai pagrindinis būdas save pateikti. Na, bent jau Balio saloje tai vienareikšmiškai.

– Ar ten yra didelis susidomėjimas jūsų kūryba, ar jaučiasi stipri konkurencija?

– Na, argi taip optimistiškai dabar kalbėčiau, jei būtų kitaip. Jau kitą diena po skrydžio lėkiau į fotosesiją.. O, jei rimtai, tai... laikas parodys kiek čia ir kokio to susidomėjimo. Tiksliau, viskas priklauso tik nuo manęs. O dėl konkurencijos – žinoma taip... Juk ne vienas čia aš fotografas ir ne vienas, kuris norėtų tokioje vietoje įsitvirtinti. Kita vertus, mano nuomone, vis tiek „vakariečiai“ kitaip mato ir jaučia tą meną. Čia savaime aišku, netrūksta tiek vietinių, tiek atvažiavusių, bet visgi jaučiasi, kad pastarieji nusileidžia savo matymu... Tiesa, išimčių kaip ir viskame, visad bus.

– Papasakokite apie klientų norus Balyje ir Lietuvoje?

– Čia atvažiavus maloniausiai ir stebina žmonės, šiuo atveju klientai, su kuriais jau gavau susitikti susidurti. Čia klientas yra tas, kuris ne tik NORI, bet kuris kartu su fotografu, kartu su modeliu, kartu su komanda padeda ir prisideda... O ne tiesiog NORI! Ir dar dažnu atveju pats nelabai suvokia ko. Tokių man užteko Lietuvoje... Kai ateini į studiją, „klientas” tau pastato modelį, aprengia savo sukniomis ir pasako, kad reikia nufotografuoti ant balto fono. O tada jau verkia, kad kažkas nepatinka... O, kas turi patikti, kai pats ir nufotografavo iš esmės tik fotografo rankomis? Vėlgi, tikiu kad tikrai yra ir kitokių žmonių, bet greičiausiai likimas su tokiais mūsų šalyje aplenkė.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad dabar priartėjau prie savo laimės labai dideliu žingsniu, kuriam žengti iš tikrųjų reikėjo daug laiko ir drąsos. Ir ne dėl to, kad kažką jau čia padariau nežinia ką. Toli iki to. Ne, čia tiesiog dėl pačio fakto, kad tam ryžausi. Kad ir kaip kažkurie momentai išsakyti, daug kam gali pasirodyti neigiamai – taip nėra. Tiesiog toks jau tas kelias. Vienam lengvesnis, kitam – nevisai. Aš tikrai ne prie tų pirmųjų. Akivaizdi žinoma tiesa: nebijok gyventi! Juk gyveni tik kartą.

Pašnekovo prašymu interviu atsakymų kalba netaisyta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (54)