Šiuo metu čia galima rasti tokių žinomų prekių ženklų kaip „Geox“, „Triumph“, „Massimo Dutti“, „Rains“, „Tom Tailor“, „Pierre Cardin“. Vis dėlto, žvilgtelėjus į drabužius, akis užkliūna už vienos keistos detalės – beveik visos etiketės yra perkirptos pusiau arba negrabiai nukirptos. Įmonės vadovė Julija tikina tokias prekes jau atsivežanti į Lietuvą, tad negalinti tiksliai atsakyti, kodėl drabužių etiketės išdarkytos.
Daugiausia Jasinskio g. įsikūrusioje išparduotuvėje yra moteriškų prekių, tačiau nemaža ir vyriškų, vaikiškų prekių pasiūla.
„Mūsų klientės – moterys. Vyrų nedaug užeina, ne visų dydžių drabužių turime... Labai retai turime didesnių dydžių, pavyzdžiui, XL. Daugiausia čia S ir M dydžių“, – sako išparduotuvės vadovė.
Prekiaujama šilkinėmis ir medvilninėmis palaidinėmis, moheros megztiniais, vilnoniais paltais ir pūkinėmis striukėmis. Nemažas kelnių, apatinio trikotažo ir aksesuarų pasirinkimas.
„Jei apsilankote išpardavimo metu, galite įsigyti daiktų ir už kelis eurus. Vis dėlto, daugiausia prekių nuo 20 iki 40 eurų“, – sako vadovė.
Vilnonių paltų ir pūkinių striukių kainos čia gali kilti iki 100 eurų. Viskas, anot įmonės vadovės, priklauso nuo to, kokia kaina jie įsigija prekes užsienių šalių bazėse. Lietuvos sandėliuose, sako, tokių prekių nė su žiburiu nerasi.
„Turėjome „Guess by Marciano“ paltuką, kuris kainavo 120 eurų ir tai buvo brangiausia mūsų prekė“, – pasakojo įmonės vadovė.
Vis dėlto, labiausiai akį traukia švediško „COS“ prekės ženklo drabužiai, kurių įsigyti lietuviai kol kas gali tik internetu, o senesnių kolekcijų – ir išparduotuvių taškuose.
Štai, pavyzdžiui, „Cos“ sukneles galima įsigyti už 39 Eur, marškinius – už 23-26 Eur, paltų kainos kiek didesnės, apie 90 Eur.
Prekes išparduotuvėje stengiamasi atnaujinti kiekvieną savaitę, tačiau užsukus nereikėtų tikėtis pilnai atnaujinto asortimento – lentynose kabės nuo 20 iki 50 naujų prekių.
Piko metas išparduotuvėje – per pietus arba vakarop, kai netoliese dirbančios įvairių įstaigų ponios baigia darbus. Ryte, kaip juokais sako parduotuvės vadovė, yra tikra mirties zona.
„Būna, per visą dieną apsilanko vos trys žmonės. Ir tai tik užeina ir išeina, nieko neperka. O būna dienų, kai vien per pietus užsuka 30 žmonių. Stengiamės išgyventi, nupirkti kokį naują drabužį į parduotuvę, išmokėti atlyginimus, bet nepasakytume, kad labai gerai sekasi“, – nuogąstavo vadovė.
Kokių prekių ir už kokią kainą galima rasti šioje parduotuvėlėje:
Žinomas lietuvių dizaineris turi atsakymą į klausimą dėl nukarpytų etikečių
Išsiaiškinti, kodėl į Lietuvą importuojamų drabužių etiketės būna perkirptos pusiau arba negrabiai nukirptos, buvo nelengva užduotis.
DELFI Stilius kreipėsi į Lietuvos aprangos ir Tekstilės įmonių asociaciją, drabužius eksportui siuvančias gamyklas, prekybininkus ir nepriklausomus ekspertus.
Vis dėlto, aiškaus atsakymo, kokiu pagrindu vyksta etikečių karpymas, nesulaukėme nei iš gamybininkų, nei iš prekybininkų.
Situaciją pakomentavo ir savo įžvalgomis dėl etikečių pasidalijo Didžiosios Britanijos mados industrijoje vietą pelnęs lietuvių dizaineris Vitalijus Autukas. DELFI Stilius interviu su dizaineriu skaitykite čia.
„Perkirptos etiketės gali nurodyti kelis dalykus. Pirma, tai gali būti brokuotos ir pardavimui netinkamos prekės žymėjimas. Tokią prekė gamintojui yra gėdinga parduoti.
Antra, dažnai žinomi prekių ženklai turi optimistiškų lūkesčių ir pagamina per daug prekių. Likučiai ir senesnės kolekcijos yra parduodamos platintojams. Platintojai iš žinomų prekių ženklų superka seną asortimentą, jį perparduoda pigiau, kartais – urmu. Tai nereiškia, kad gaminys yra, kurį platintojai parduoda, yra blogas – tai reiškia, kad į parduotuvę jis atkeliavo kitokiu nei įprasta keliu.
Trečia, tai gali būti pavyzdiniai modeliai. Visi prekių ženklai prieš gaminant drabužius, daro pavyzdinius modelius. Ir tų pavyzdžių neretai būna labai daug. Kur juos dėti po to? Tam, kad neišmestų, pavyzdžiai yra parduodami kaip prekės su defektu, nors iš tiesų jos – puikios kokybės. Ant tokių prekių dažnai nebūna ir gaminio priežiūros etikečių vien todėl, kad jos nebuvo išvystytos iki tolesnės gamybos stadijos“, –pasakojo V. Autukas.
Dizaineris įsitikinęs – joks žinomas prekių ženklas nenorėtų, kad jų gaminiai būtų parduodami turguose, užkampiuose įsikūrusiuose butikuose ar neoficialiose išparduotuvėse. Būtent todėl etiketės ir yra nukerpamos.
Tiesa, kaip pastebi V. Autukas, gamintojai turėtų pilnai nuardyti etiketes ir tik tuomet parduoti prekes platintojams, tačiau laiko taupymo sumetimais etiketės dažnai yra perkirpamos, o kartais net nukirptos negrabiai.
