„Kai buvau mažesnė, tėvai mums visuomet liepdavo vilkėti tas pačias pižamas... daugybę naktų iš eilės, nes jos nebūdavo purvinos. Tą patį darau ir suaugusi, – sakė ji. – Man reikia žinoti, ar, pavyzdžiui, suaugę žmonės vis dar taip elgiasi, ar pižamą tikrąja to žodžio prasme aš sutepu kiekvieną naktį?“
Atsakymas: tiek pižamų, tiek kitų drabužių atveju viskas priklauso nuo tokių asmeninių aspektų kaip prakaitavimo lygis ir gyvenimo būdas, nors daugeliui žmonių gali būti svarbūs ir kiti, abstraktesni veiksniai, sako ekspertai.
Mūsų įsitikinimai apie drabužių higieną daugiausia yra grįsti „visuomeniniais ir kultūriniais įpročiais“, teigė Memorialinio Sloano Ketteringo vėžio centro Niujorke dermatologas ir Amerikos dermatologijos akademijos narys, daktaras Anthony Rossi: „Žmonės yra linkę skalbti pernelyg dažnai ir pernelyg kruopščiai rūpintis higiena, nes, bent jau Amerikoje, mes turime prabangą tai daryti.“
Tų pačių drabužių vilkėjimas, ypač kelias dienas iš eilės, yra „susijęs su bandymais išvengti sprendimų nuovargio, nes dėvint tuos pačius drabužius rytais reikia priimti mažiau sprendimų ir patirti mažiau streso“, sakė Vestminsterio universiteto Londone medicinos mikrobiologijos vyresnysis dėstytojas Manalas Mohammedas.
Nežinojimas, kada reikėtų skalbti drabužius, gali turėti pasekmių abiejose spektro kraštuose. Skalbiant pernelyg retai, gali kilti odos problemų ar infekcijų, o skalbiant pernelyg dažnai, galima pažeisti drabužių audinius. Pastaruoju atveju taip pat pasitaiko skalbimų be reikalo ir yra eikvojami ištekliai.
Štai keletas pagrindinių principų, kurie padės nustatyti, kada drabužį galima vilktis dar kartą, o kada jau laikas mesti jį į skalbinių dėžę.
Universali taisyklė: ką privalote skalbti
Nėra griežtų taisyklių, kiek kartų galima vilkėti drabužius jų neskalbiant, tačiau ekspertai teigia, kad yra kelios rūšys drabužių, kurias privalu skalbti po kiekvieno dėvėjimo: tai apatinis trikotažas, kojinės, pėdkelnės, tamprės ir sportinė apranga. Iš karto skalbti taip pat reikėtų tuos drabužius, kurie turi dėmių ar kitų regimų nešvarumų, taip pat skleidžia prakaito ar kitą nemalonų kvapą, pažymi M. Mohammedas.
„Tokie drabužiai vilkimi ant tų kūno dalių, kuriose yra daug natūralių bakterijų, gyvenančių mūsų organizme, kaip, pavyzdžiui, mūsų mikrobioma, (mielės) ir bakterijos, – sakė A. Rossi. – Nuo kasdienės veiklos mes prakaituojame. Tai sukuria drėgną aplinką, kurioje šios bakterijos gali daugintis.“
Jis pridūrė, kad bakterijų perteklius gali sukelti infekcijas, grybelį ir kitas odos problemas.
Be prakaito bakterijų, drabužiai, dėvimi sporto salėse ar sporto aplinkoje, gali susidurti su tokiomis bakterijomis kaip auksinis stafilokokas, kuris sukelia bendruomenėje ir ligoninėse paplitusias infekcijas. Jos gali sukelti rimtų komplikacijų, jei patenka į vidinius audinius ar kraują.
Kai kurie žmonės po treniruotės sportinę aprangą tiesiog išdžiovina džiovyklėje ir mano, kad kitą dieną ją vėl galima dėvėti. Tačiau toks požiūris tik pablogina situaciją, pažymi A. Rossi.
„Šiluma skatina bakterijas daugintis. Karštis nebūna pakankamai didelis, kad jas sterilizuotų, – teigė jis. – Iš tikrųjų drabužius reikia skalbti su muilu ir vandeniu – karštu vandeniu, nes būtent jis padeda atpalaiduoti nešvarumus bei sebumą ir atsikratyti bakterijomis.“
Kodėl nereikėtų dar kartą mūvėti jau dėvėtų kojinių?
„Pėdų ir kojų pirštų grybelinės infekcijos tiesiog šėlsta, – sakė Schweigerio dermatologijos grupės direktorius medicinai ir Sinajaus kalno ligoninės Niujorke dermatologas, daktaras Jeremy Fentonas. – Mūsų batų vidus yra puiki terpė grybeliui veistis. Ten šilta, drėgna ir tamsu.“
Dėl šios priežasties batus ar bent jų vidpadžius bent kartą per mėnesį reikėtų išskalbti skalbimo mašinoje, sakė A. Rossi.
Drabužiai, kuriuos galima dėvėti kelis kartus iš eilės
Kiek kartų neskalbiant galima dėvėti pižamas, viršutinius drabužius, džinsus ir kitus rūbus, grindžiama tais pačiais principais, kaip ir apatinių drabužių ar sporto aprangos atveju.
„Kalbant apie kelnes ir marškinius, manau, kad viskas priklauso nuo komforto lygio ir nuo to, kiek jūs prakaituojate, – sakė A. Rossi. – Daugybė žmonių po drabužiais dėvi apatinius marškinėlius. Juos reikėtų skalbti, o viršutinius marškinius ar palaidines – nebūtina.“
Jei nedėvite apatinio trikotažo, ant nuogo kūno vilkėtus drabužius reikia išskalbti, nes jie turėjo sąlytį su jūsų genitalijų oda, įspėjo A. Rossi.
Jei paprastai prieš miegą prausiatės po dušu, vilkite apatinį trikotažą, o miegodami prakaituojate mažai arba visai neprakaituojate, tuomet pižamą neskalbdami galite dėvėti visą savaitę, sakė ekspertai. Tačiau jei šių dalykų nedarote, jas skalbti reikėtų kiekvieną dieną.
Viršutinių drabužių, pavyzdžiui, paltų ar striukių, paprastai nereikia skalbti dažniau nei kartą per mėnesį, nes jie nesiliečia su jūsų oda, teigė A. Rossi. „Tačiau jei nešiojate juos kasdien, tikriausiai reikėtų skalbti juos kas dvi savaites“, – svarstė jis.
Daug ką domina klausimas, ar reikia ir kaip dažnai reikia skalbti džinsus, nes daugelis žmonių nori išsaugoti audinio, kuris paprastai būna standesnis ir patvaresnis nei kiti, vientisumą.
„Jei džinsai nėra prakaituoti, purvini ar dėmėti, jų nereikia dažnai skalbti, – mano A. Rossi. – Aš asmeniškai džinsų neskalbiu.“
M. Mohammedas rekomendavo džinsus skalbti kas mėnesį, tačiau pripažino, kad tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos.
„Jei kas nors man pasakytų, kad džinsus nešiojo kelis mėnesius, jų neskalbė ir neturėjo jokių odos ar kvapo problemų, nematyčiau jokios problemos“, – sakė J. Fentonas.
Ekspertai teigia, kad svarbiausi klausimai, kuriuos reikėtų sau užduoti svarstant, ar vilktis dar kartą neskalbtą daiktą, yra šie: ar jis neturi blogo kvapo? Ar manęs nekamuoja kokios nors odos problemos, pavyzdžiui, egzema, bėrimai ar odos pakitimai? Ar rūbas nėra akivaizdžiai purvinas? Ar jis nedvokia prakaitu? Ar po juo vilkiu apatinius drabužius?
„Esmė ta, kad galutiniai atsakymai bus labai įvairūs“, – sakė J. Fentonas.
