Pravers kiekvienai damai: pagrindinės aukštakulnių avėjimo taisyklės

Aukšti kulniukai – moteriškumo, seksualumo simbolis bei pasitikėjimo savimi šaltinis. Jie prailgina kūno liniją, taigi atrodome lieknesnės. Yra tik vienas blogas dalykas: ilgiau pavaikščiojus aukštakulniais bateliais net užkietėjusioms jų gerbėjoms pėdos ima mausti, kojos pavargsta, kartais net ima laužti nugarą. Ir visos esame patyrusios, kaip jaučiamasi po smagaus vakarėlio, praleisto pakilus kelis centimetrus nuo žemės.

Štai ir kyla esminis klausimas: ar išvis įmanoma avėti aukštakulnius nepatiriant skausmo ir diskomforto?

Reikia, nes noriu, noriu – nes gražu!

Dailiai vaikščioti avint aukštakulnius, be jokios abejonės, menas. Tačiau visoms pasiekiamas. Tereikia truputėlį pasimokyti: tiek praktikos, tiek ir teorijos.

Pirmiausia, prieš išsirinkdamos batelius (didelė tikimybė, kad, artėjant kalėdinių ir naujamečių vakarėlių maratonui, kaip tik tuo ir užsiimate), pasvarstykite, kam išvis jums tie aukštakulniai? Jeigu normaliai vaikščioti jais sudėtinga, ne visuomet patogu ir, kaip tvirtina gydytojai ortopedai, nelabai sveika?

Išvada paprastai būna viena ir ta pati visoms moterims: todėl, kad eisena avint aukštakulnius kardinaliai skiriasi nuo tos, kai skutame kur nors įsispyrusius į sportbačius arba patogiai numintus kasdienius aulinius.

Taisyklinga eisena avint batus su kulniukais būna lengvesnė, grakštesnė – tarsi sklęstumėte. Bet tai dar ne viskas! Pasikeičia visa moters figūra: sėdmenys tampa stangresni, pilvas – plokštesnis, kojos – vizualiai plonesnės ir ilgesnės.

Taip, aukštakulniai gali pakenkti stuburui, juosmens raumenis, bet tik tuo atveju, jeigu tokia avalyne piktnaudžiaujame. Arba jeigu nemokame tinkamai jos avėti – svirduliuodamos ar klapsėdamos visa pėda tikrai gadiname sau sveikatą.

Bet jei nesiaunate batų aukšta pakulne visais gyvenimo atvejais ir kiekvieną mielą dieną, baimintis, jog jie jums pakenks, tikrai neverta.

Pegės Bandi metodas

Labai dažnai nedailios eisenos, kūprinimosi priežastis būna mūsų nepasitikėjimas savimi. Ištaisyti šį trūkumą – technikos reikalas. Tereikia turėti noro. Ir įsiklausyti į kelias taisykles.

Pagrindų pagrindas – prieš išeidamos bet kokiais batais į viešumą pirmiausia panešiokite juos namuose. Pavaikštinėkite apsiavusios kelias valandas, kad iš tiesų pajustumėte, kiek jie patogūs.

Antra taisyklė: net ir vaikštant aukštakulniais pirmiausia ant žemės reikia statyti kulną. Nugara ir pečiai einant privalo būti tiesūs. Daugelis moterų, apsiavusios aukštakulnius, nesąmoningai palinksta į priekį, ypač jai tenka pažingsniuoti šiek tiek greičiau. Todėl pasistenkite sąmoningai ištiesinti nugarą ir lengvai mosuoti rankomis – tai padės išlaikyti pusiausvyrą.

Mokantis taisyklingai vaikščioti aukštakulniais labai svarbu atminti, kad pirmiausia į priekį juda koja, o tik paskui visas korpusas, jokiu būdu ne atvirkščiai. Antraip jūsų eisena, užuot buvusi didinga, ori, rami, atrodys trūkčiojanti.

Dar viena galima klaida – lengvas šokčiojimas žingsniuojant. Taisyklingo moteriško žingsnelio dydis turi prilygti jūsų neapautos pėdos ilgiui. Bijote, kad tuomet bidzensite kaip Pegė Bandi iš „Vedęs ir turi vaikų“? Nieko panašaus! Tereikia tik pabandyti, ir įsitikinsite, jog taip vaikščioti ne tik gražu, bet ir be galo patogu. Platesnis žingsnis gal ir atrodo ryžtingesnis, labiau pasitikintis. Bet tik ne su aukštakulniais, kai kūnas nespėja paskui pėdą, taigi trūkčiodamas metasi į priekį, o galva, priešingai – atsilošia atgal.

Atskiros praktikos reikalauja laipiojimas laiptais. Kopdamos aukštyn, pasistenkite statyti ant laiptelio vidurio visą pėdą – ir kulniuką, ir padą, o leisdamosi žemyn remkitės daugiausia padu – tegul kulniukas lieka kiek pakeltas. Ir nesidrovėkite naudotis turėklais!

Taupyti neapsimoka

Galiausiai ne mažiau svarbios taisyklės galioja renkantis tinkamus batelius.

Pirkite tik aukštos kokybės avalynę, su kuria stabiliai stovėsite ant žemės, ir tik savo dydžio. Bateliai neturi trinti, spausti nei pirštų, nei kulno. Taigi negailėkite jiems pinigų, nes nuo jų priklauso jūsų sveikata.

Naujokėms patariama nepasiduoti pagundai ir nepulti pirkti pirmų akį patraukusių „dangoraižių“. Prie pakulnės aukščio reikia pratintis, taigi pradėti geriausia nuo 5–7 cm kulniuko – ir ne paties ploniausio!