Eiliniam pirkėjui sunku suvokti, kas yra kas tarp dizainerių. Visiems turėtų padėti trumpa instrukcija po mados labirintus.
Drabužių rinka įprastai dalinama į penkis segmentus: ekonominį segmentą, masinės prekybos segmentą, vidurinįjį segmentą, liuksą ir haute couture. Šios klasės sąlyginai dalijamos brangesnius ir pigesnius prekės ženklus. Lemiami kriterijai – kokybė, produkcijos masiškumas ir kaina. Tiesa, atkeliavę pas mus gaminiai gauna antkainį, dėl to kartais prilygsta liukso klasės drabužių kainai Europoje.
Aukštoji mada
Haute couture – aukštosios mados pasaulis – svajonių ir pasakų pasaulis. Kita vertus, šiame pasaulyje griežtai reglamentuojamas kiekvienas žingsnelis. Nuo 1868 m. veikia Aukštosios mados sindikatas. Ši organizacija ir sprendžia, kokie mados namai verti vadintis haute couture atstovais. Ji griežtai stebi tiek drabužių gamybos būdus, tiek per sezoną pasiuvamų kolekcijų kiekį, mados namų buvimo vietą (jie turi būti pristatyti Paryžiuje) ir kitus niuansus. Šiame segmente svarbiausia – išskirtinumas.
70 proc. darbo turi būti atlikta rankomis. Vienai suknelei pasiūti kartais prireikia 500 valandų. Antros tokios suknelės egzistavimas tiesiog neįmanomas. Todėl drabužiai kainuoja tiek, kiek meno kūriniai. Pvz., vakarinė „Chanel“ suknelė gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų. Haute couture kolekcijos pristatomos sausį ir liepą. Tarp žiūrovų ir nuolatinių klientų – žvaigždės, karališkosios šeimos nariai. Suknelės iš tokių kolekcijų parduotuvėse nepamatysite.
Vida Press nuotr.
Liukso klasė
Liukso klasė mums siejasi su vizualiais simboliais – monogramomis, firminiais ženkliukais, logotipais, spalvomis. Premium klasės prekės dažniausiai pardavinėjamos vieno prekės ženklo butikuose. Liukso prekės ženklai vien tuo neapsiriboja, jie siūlo daugiau – tam tikrą ritualą, gyvenimo būdą. „Fendi“, „Versace“, „Armani“ gamina ne tik drabužius, avalynę, kosmetiką, bet ir plečia savo koncepciją į dekoro, interjero elementus.
Yra netgi namų, viešbučių, apipavidalintų prekės ženklo stiliumi. Būtent todėl liukso pasaulis taip vilioja. Taip, šiais laikais prie jo prisiliesti lengviau, nei prieš 50 metų. Tegu „Hermes“ rankinė ne visiems prieinama, bet mažas kvepalu flakonėlis – jau realybė. Gatavų drabužių pret-a-porter kolekcijos – serijinė gamyba, nors ir riboto kiekio. Gaminių kaina – nuo 800 eurų už vienetą. Galima iki begalybės ginčytis, kad sportiniai bateliai už 1000 eurų niekuo nesiskiria nuo sportinių batelių už 100 eurų, tačiau yra žmonių, pasirengusių pirkti pirmuosius.
Shutterstock nuotr.
Vidurinioji klasė – ne liuksas
Vidutinis kainų segmentas, esantis viršutiniuose Europos prekybos centrų, įvairių prekės ženklų parduotuvių aukštuose. Šio segmento kokybė panaši su liukso prekės ženklu. Drabužių kaina – nuo 250 iki 1500 eurų (be nuolaidų). Pačiame segmente irgi yra kainų tradicija.
Čia – daug garsių dizainerių, kūrėjų: „Sandro Paris“, „Michael Kors“, „Coach“, „Kenzo“, „Оff-white“, „Pinko“. Prie šio kainų segmento priskiriamos ir liukso prekės ženklų linijos jaunimui: „See by Chloe“, „Red Valentino“, „Marc by Marc Jacobs“, „Just Cavalli“, „Boss“.
Kuo vidurinioji skiriasi nuo liukso klasės? Pigesni audiniai, mažiau sudėtingi drabužių siluetai, siuvimo būdai – tai suteikia galimybių pagaminti daugiau prekių, investuojant mažiau lėšų, pastangų.
Shutterstock nuotr.
Masinės gamybos segmentas
Šiame segmente nemažai painiavos. Jeigu masinė gamyba jums asocijuojasi su prieinamų kainų prekės ženklais – „Zara“, „H&M“, nustebsite sužinoję, kad „Massimo Dutti“, COS, „Gap“, „Guess“, „Lacoste“, „Calvin Klein Jeans“ ir „Tommy Hilfiger Denim“ – taip pat masinės gamybos rinka.
Kodėl šio segmento gaminiai po kelių skalbimų praranda grožį? Atsakymas – pigi gamybos technologija. Pavyzdžiui, audiniai susitraukia, nes iki gamybos nebuvo termiškai apdoroti. Tokios brangios operacijos neįtraukia į prekės kainą. Kodėl prayra siūlės? Todėl, kad susiūti plonais siūlais ir dideliais dygsniai – pigiau.
Technologija, logistika, rinkodara – kiekybė svarbiau už kokybę. Rezultatas – drabužiai, kuriuos po sezono gaila išmesti. Be abejo, yra prastesnės ir geresnės kokybės prekės ženklų, bet prisiminkite, kiek metų jūsų seniausiai turimiems džinsams.
Shutterstock nuotr.
Ekonominis segmentas
Tai – išparduotuvės, kuriose pardavinėjamos nupigintos prekės. Tai ir yra ekonominis mados industrijos segmentas. Didelės parduotuvės, sandėliai – toli nuo centrinių gatvių, dažnai net priemiesčiuose – pigesnė patalpų nuoma. Čia nėra įkyrių konsultantų, patys ieškote tinkamo dydžio, nešatės į matavimosi kabiną, paskui – į kasą, – taupoma ir samdant personalą. Jei esate pasiryžę švaistyti laiką, kantrybę, kad kažkiek sutaupytumėte, jums – čia. Išparduotuvės Europoje šiek tiek skiriasi nuo mūsiškių – europietiškose išparduodamos senos (arba labai senos) viduriniojo kainų segmento ir masinės gamybos kolekcijos.
Shutterstock nuotr.
