1. Pačiupinėkite drabužį
Rinkdamiesi trikotažinius ir megztus drabužius, atkreipkite dėmesį į mezgimo tankumą ir svorį. Siuvimo technologai naudoja specialų terminą – ploto tankį, kuris parodo, kiek gramų sveria 1 kvadratinis metras audinio. Kuo šis rodiklis yra aukštesnis, tuo brangesnė medžiaga.
Jums nereikia specialių įrankių, kad išmatuotumėte audinio tankį. Paimkite drabužį į rankas ir įvertinkite medžiagos tankumą. Itin plonas ir laisvas audinys tose vietose, kur išsikiša kūnas, greitai įplyš ir išsitampys. Dar vienas būdas patikrinti audinio kokybę – apžiūrėti jį prieš šviesą. Nevienodai prasišviečiantis audinys yra ženklas, kad jis prastos kokybės.
2. Patikrinkite pamušalą
Gerai pasiūto drabužio raštas ties siūlėmis turi sutapti. Jeigu jis nesutampa, tai reiškia, kad gamintojas nusprendė pataupyti. Tai galioja ne tik išorinei pusei, bet ir pamušalui.
Kad drabužis dailiai gultų ant kūno, pamušalo audinys turi būti tankus, bet minkštas. Jei drabužis pasiūtas iš elastingo audinio, pavyzdžiui, trikotažo, gipiūro ar velveto, jo pamušalas taip pat turi būti elastingas. Ir atvirkščiai: jei drabužio audinys nesitampo, pavyzdžiui, jis yra iš vilnos ar medvilnės, jo pamušalas taip pat turi būti neelastingas.
3. Patrinkite audinį
Gumuliukai labai gadina bendrą audinio išvaizdą. Dažniausiai jie susiformuoja ant sintetinių medžiagų, audinių su trumpais pluoštais, sintetinio ir natūralaus pluošto audinių bei mezginių.
Pirmiausia patikrinkite audinio sudėtį. Kuo daugiau joje bus sintetinio pluošto (poliesterio, elastano, akrilo, poliamido ar nailono), tuo greičiau atsiras gumuliukai. Ant vilnonių audinių gumuliukai atsiranda labai greitai, bet su laiku jie išnyksta savaime. Kad sužinotumėte, ar audinys pasidengs gumuliukais, intensyviai patrinkite drabužio medžiagos fragmentus vieną į kitą – blogos kokybės audinys iš karto apsipūkuos ir pradės veltis į gumuliukus.
4. Apžiūrėkite kišenes
Prieš išsiųsdami drabužius į parduotuves, kokybės paisantys gamintojai užsiuva švarkų ir paltų kišenes. Taip daroma tam, kad drabužis neprarastų reprezentatyvios išvaizdos. Užsiūtos kišenės po daugybės matavimųsi nenutįsta ir neišsitampo. Dėl tos pačios priežasties užsiuvami ir paltų bei švarkų skeltukai nugaros pusėje. Nusipirkę drabužį, kišenes galite palikti užsiūtas, tačiau skeltukų užsiuvimo dygsnius reikėtų prakirpti.
5. Pirkdami drabužį, turėkite drėgną servetėlę
Prastai nudažyti audiniai ne tik sugadina šalia jų esančius drabužius, bet ir nuspalvina jūsų pačių odą. Tai ypač pasakytina apie džinsus. Jei tik daugiau suprakaituosite ar pateksite po lietumi, jūsų kojos gali likti mėlynos, kaip pas smurfus. Kad taip neįvyktų, pirkdami drabužį išsiaiškinkite, ar jis nedažo. Paimkite baltą drėgną servetėlę ir patrinkite ja audinį. Jei ant servetėlės liko audinio spalvos žymių, šis drabužis dažo.
6. Patikrinkite drabužio užtrauktukus ir užsegimus
Pigūs užtrauktukai ir kitos kietosios detalės yra dar vienas gamintojo būdas sumažinti drabužio savikainą. Plastikinės ar metalo spalvos sagos, plastikiniai užtrauktukai ar atspurę siūlai išduoda, kad drabužis nebus kokybiškas. Kokybiško gaminio užtrauktukas parduotuvėje turi būti užtrauktas. Maža to, suknelėse, kelnėse ar sijonuose jis turi būti uždengtas ar pridengtas audinio krašteliais, saugančiais jo dantukus. Sagų kilpos, savo ruožtu, turi būti prakirptos ir tvirtai apsiūtos, o prie drabužio turi būti pridedama atsarginė sagutė.
Jei vis tiek ketinate pirkti drabužį su plastikinėmis sagomis, pirmiausia patikrinkite, ar jos nėra pernelyg plonos. Antra, pažiūrėkite, ar jų spalva atitinka drabužio spalvą.
7. Pauostykite
Ar pastebėjote, kad kai kurios masinės rinkos parduotuvės, ypač padėvėtų drabužių, turi specifinį kvapą? Jį skleidžia formaldehidas. Tai organinės dujos, turinčios aštrų ir nemalonų kvapą. Šiomis dujomis parduotuvės dezinfekuoja drabužius, kad apsaugotų juos nuo pelėsio. Dideli kiekiai formaldehido yra pavojingi ir gali sukelti alergiją. Tačiau nepanikuokite – po kelių skalbimų šių dujų likučiai išsiplauna.
Tai reiškia, kad pirkdami drabužį turite jį ne tik pačiupinėti ir pasimatuoti, bet ir pauostyti. Aukštos kokybės drabužis neturi turėti aštraus kvapo. Paprastai jie būna bekvapiai ar lengvai dvelkia kvepalų aromatu.
8. Patikrinkite siūles
Kai patrynėte medžiagą, apžiūrėjote ją prieš šviesą ir pauostėte, atėjo metas drabužį pasimatuoti. Jei kelnių ar džinsų klešnės yra persisukusios arba siūlė žemiau kelio yra nelygi, tai ženklas, kad turite reikalų su defektuotu gaminiu. Taip nutiko arba dėl blogo sukirpimo, arba blogai sudėjus detales. Tai ne tik kelia diskomfortą, bet ir vizualiai iškreipia kojas ir prideda joms apimties. Patyręs siuvėjas paprastai gali ištaisyti šį defektą.
9. Padeginkite medžiagą
Kartais drabužių gamintojai slepia audinio sudėtį ir pirkėjas vietoje 100 proc. medvilnės įsigyja medvilnės ir poliesterio mišinį. Kad išsiaiškintumėte tikrąją audinio sudėtį, jums nereikia kreiptis į specialią laboratoriją. Ją galite sužinoti ir namie.
Paimkite drabužį, kuris turi atskirą gabaliuką audinio su papildoma saga, arba atsargiai išraukite iš drabužio audinio vieną giją – ir palaikykite ją virš liepsnelės.
• Linas ir medvilnė degs vienodai. Šiuose audiniuose yra daug celiuliozės, o tai reiškia, kad degantis audinys kvepės panašiai, kaip degantis popierius. Lino ir medvilnės pluoštas dega ryškiai ir greitai ir išskiria nedaug baltų dūmų.
• Viskozė yra pagaminta iš natūralios medienos, naudojant cheminius metodus. Ji dega greitai, skleidžia degančio popieriaus kvapą ir virsta pilkais dūmais bei pelenais.
• Deganti vilna ir šilkas skleidžia degančių plaukų arba plunksnų kvapą. Šie audiniai dega lėtai, jų gijos susiraito ir liepsna greitai užgęsta.
• Akrilinis audinys dega ryškia, geltona liepsna su mažais žybsniais. Atvėsęs jis suformuoja kamuolį.
• Acetatiniai audiniai (sintetika) dega geltona liepsna ir skleidžia į actą panašų kvapą.
• Dirbtinis lavsano audinys dega blausia, geltona šviesa ir virsta juodais suodžiais. Sudegęs susiriečia į kamuolį.
Šį eksperimentą rekomenduojame atlikti tik namuose.
