– Ar turėtume atskirti madą, stilių, tendencijas?

– Neabejotinai. Mada ir stilius – skirtingi dalykai. Apie madą mėgstu kalbėti labai plačiai, ne tik kaip apie drabužį, bet ir mus supančią aplinką. Viskas yra idėjos rezultatas ir tai nepaprastai susiję su laikmečio grožio samprata, tuo, kas patinka žmonėms. O tai, kas patinka žmonėms – netrukus tampa tendencija.

Tendencijos kuriasi, vystosi ir miršta. Kai tendencija atrodo pabodusi, pernelyg matyta – ji žūsta. O stilius nėra pavaldus tendencijoms, tai individuali žmogaus išraiška, kuri yra žymiai sunkiau sukuriama nei tiesiog madingas įvaizdis.

– Ar galėtume stilių pavadinti tendencijos interpretacija?

– Tai mados, stiliaus ir savęs paties išraiška per išorę. Stebuklas, jei žmogus geba surasti harmoniją tarp vidaus ir išorės – tada ir gimsta tikrasis stilius. Bet mada yra tam, kad turėtume įrankių stiliui kurti. Stilius – žavingas dalykas, bet be mados jis sunkiai pasiekiamas.

– Kaip toli bėga tendencija? Juk ne dabar pristatomos dabartinės tendencijos.

– Mados tendencijų prognozavimas – ne magija, o mokslas. Mano, kaip tendencijų prognozuotojos, karjera Lietuvoje vystosi jau šešerius metus, bet mano profesinis pristatymas vis dar mistifikuojamas. Būtent studijų metu sužinojau, kad tendencijų prognozavimas – reali profesija nuo penkiasdešimtųjų.

Madą tikrai galima numatyti, nes ji atspindi visus socialinius, politinius, ekonominius ir kultūrinius pokyčius pasauliniu mastu. O drabužis – rezultatas, kuris atspindi visą tai, kas vyksta mūsų aplinkoje. Mūsų požiūris į aprangą keičiasi priklausomai nuo to, kaip keičiasi aplinka.

Mados prognozuojamos mažiausiai dviems metams į priekį, kartais ir ilgiau – bet tai veikiau vizijos, spėjimai. Tikrosios, realios prognozės, kurios aprašomos knygose, prieinamos dizaineriams ir kūrėjams, garantuoja, kas bus madinga dviejų metų laikotarpiu. Gali būti kažkokių pokyčių, jei kalbama apie neprognozuojamus veiksnius, pavyzdžiui, karinius konfliktus.

Agnė Gilytė, Marija Palaikytė

– Paminėjai tendencijų knygas – juk tai nėra paprasti, kiekvienam vartotojui prieinami mados žurnalai.

– Taip, tai kultūrinio, ekonominio, politinio konteksto analizė, sociokultūrinis tyrimas, kuris prieinamas ne visiems. Gerai pamenu, kai grįžusi į Lietuvą pirmąsyk parašiau straipsnį apie metų spalvą. Tai atrodė kaip fantazija. Kas ją nulėmė? Kas gali turėti tą galią? Nuo 2000 m. tokią galią turi „Pantone“ institutas, kuris save vadina spalvų lyderiu pasaulyje. Spalvos yra renkamos ne šiaip sau ir ne veltui.

– Kodėl šių metų spalva – „gyvasis koralas“ (angl. living coral)?

– Ne paslaptis, kad mados industrija yra antra pasaulyje po naftos pagal taršą. Koralinių rifų žūtis yra labai vaizdingas gamtos taršos simbolis ir rezultatas, kurį sukūrė mūsų modernioji kultūra. Šių metų spalva simbolizuoja, kad einame sąmoningumo kryptimi, vis dažniau kalbame apie tvarumą, apie etišką madą – o etiška ji ne tik gamtos taršos, bet ir darbuotojų, gyvūnų atžvilgiu. Manau, kad ši spalva yra simbolis to, kad pasaulis yra pasiruošęs pokyčiams.

– Vis dar gajus mitas, kad kolekcijas ir madas diktuoja tik didieji dizaineriai. Ar tame yra tiesos?

– Vertinu kūrybinį pradą, idėjas ir kūrėjus. Neabejoju, jų indėlis yra svarbus siluetų vystymui, derinių dėliojimui, tačiau didelį svorį duodu ir vartotojui. Kiekvienas žmogus, kuris yra mados vartotojas, yra ir mados tendencijų interpretuotojas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad paprastai nesirengiame taip, kaip matome ant podiumo, nes nesusiperkame viso derinio – mišriai deriname skirtingo meto drabužius ir tokiu būdu savo aprangoje sukuriame visiškai naują tendencijos interpretaciją.

Yra labai įdomi tendencijų kūrimo, vystymosi ir žlugimo statistika, kuri apskaičiuota iš mokslinės pusės – bet kokioje žmonių grupėje yra maždaug 2,5 proc. tendencijų kūrėjų. Jie kažką padaro kitaip, naujai, nematytai. Pirmasis ratas, apie 13 proc. žmonių, juos pamato ir pabando tas tendencijas pritaikyti sau arba papasakoja apie jas kitam. Taip tendencija ir pradeda sklisti. Visada reikia kūrybinio prado – tai gali būti dizaineris, o gali būti žmogus, kuris laisviau vertina madą ir išdrįsta ją interpretuoti savo drabužinėje.

– Bet tai patvirtina mano nuolat kalamą mintį – į gatvę bet kaip apsirengęs neišeisi, nes turi jausti atsakomybės jausmą.

– Žmonių, įnirtingai sakančių, kad nesidomi mada, statistiškai yra maždaug 16 proc. Bet toks požiūris yra klaidingas. Kam investuoti į savo žinias, į savo vidinį pasaulį, keliones, asmenybės puoselėjimą, o tada tą nuostabią asmenybę įvilkti į labai prastą išorę? Jūsų išorė turi tiesiogiai papildyti jūsų vidų.

Žmonės praranda galimybes atsiskleisti vien dėl to, kad aplinkiniai juos iš anksto nuvertina dėl nesėkmingos išvaizdos. Absoliučiai visi mes galime atrodyti geriau, gražiau ir labiau pasitikėti savimi pasitelkiant madą.

Pastebiu, kad viena pagrindinių problemų Lietuvoje – mados baimė ir diskreditavimas. Žmonės madą nurašo it kokią tuštybių mugę, bet mada neišvengiamai yra mūsų visų kasdienybės dalis.

Marija Palaikytė

– Kiek mados tendencijų kūrimui, stūmimui į priekį svarbūs influenceriai?

– Labai svarbūs. Didžiuliai prekių ženklai išdalina savo gaminius, kuriuos nori paversti geidžiamais, reikiamiems žmonėms. Reikiami žmonės rodosi su tais gaminiais pasakodami, kad jie jiems nuostabiai patinka. Net ir suvokdami, kad tai – užsakyta reklama, mes vis vien norime to statuso simbolio. Ta rankinė ar aksesuaras tampa mūsų tiltu būti panašiu į sekamą influencerį.

Taip ir nutinka, kad žmonės pradeda keliauti ir gyventi tuose pačiuose viešbučiuose, kaip influenceriai. Nesvarbu, kad mažesniame ir kuklesniame kambaryje, svarbiausia – gyventi tame pačiame viešbutyje, fotografuotis tame pačiame baseine. Net prieš influencerius mada suprato, kad reikia pasiekti žmones, kurie neturi galimybių būti prekinio ženklo vartotojais.

Kodėl prekiniai ženklai išplečia savo spektrą, kurdami savo vardo restoranus, viešbučius? Nes yra žmonių, kurie nori nuo galvos iki kojų apsirengti „Gucci“, valgyti „Gucci“ kavinėje, automobilį įsirengti pagal „Gucci“. Bet yra žmonių, kurie negali sau leisti įpirkti net pigiausios „Gucci“ rankinės, užtat gali išgerti kavos „Gucci“ kavinėje Florencijoje. Tai – tarsi tiltas, pritraukiantis madą prie paprasto vartotojo.

– Kokios tendencijos vyrauja šį sezoną?

– Dabar mada nori švaros. Šiemet akcentuojamas baltos, smėlinių atspalvių grįžimas tiek vyrų, tiek moterų madoje. Neatsisakome ryškių spalvų – jokiais būdais – tačiau joms atsiranda atsvara. Išpopuliarėjusi neoninė spalva bus laikina tendencija. Tokios įkyrios tendencijos trumpai gyvuoja, nes žmonės nuo jų greitai pavargsta.

Kurį laiką gyvenome egzotinių raštų pasaulyje, šiais metais atsisakome leopardo, mėgaujamės gyvate ar zebru. Jeigu reikėtų investuoti, siūlyčiau rinktis tik gyvatės raštą – tai klasikinis, labiau pritaikomas variantas. Zebras – tik šio sezono vinis.

Šį sezoną madinga nešiotis dvi rankinės – vieną funkcinę, kitą dekoratyvinę. Aš vaikštau su dviem rankinėm jau seniai. Žmonės stebėdavosi, kad nešioju ir didelę rankinę, kurioje laikau kompiuterį, ir mažąją, kuri labiau primena dekoro elementą.

Negaliu nepaminėti, kad vyrų mada išgyvena nuostabų renesansą. Nusitrina taisyklės, atsiranda vis daugiau laisvės. Keletas detalių ir nauji deriniai gali vis kitaip suskambėti, pavyzdžiui, pasinaudokite šaliku – plonu ar storesnio audinio – jis gali tapti įvaizdžio akcentu.

Visą pokalbį išgirsite DELFI Stilius konferencijos vaizdo įraše.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt