– Kad ir kokiame pasaulio kampelyje gyventume, visus mus sieja vienas dalykas – norime sveikos ir gražios odos. Koks yra jos pamatas?
– Vienas iš labai svarbių veiksnių yra genetika. Kokią ją turime, tokią turime. Kitas dalykas – žarnynas. Atrodytų, kaip tai susiję su mūsų oda? Pamenu, prieš penkerius metus dėstytojai mums sake, kad tarp mitybos ir veido odos nėra jokios sąsajos. Esą galime valgyti bandeles, picas ir tai niekaip neatsilieps odai. Bet dabar yra moksliškai įrodyta, kad net ir mažiausias lėtinis uždegimas žarnyne, kuris gali atsirasti dėl nesveikos mitybos, gali pakenkti odai – prasidės tokie uždegiminiai procesai kaip aknė, rožinė, atopinis dermatitas ir kitos ligos.
Taip pat norėčiau pabrėžti labai svarbų dalyką, apie kurį dar ne visi žmonės susimąsto – tai žarnyno mikroflora. Dėl nesubalansuotos mitybos arba nepagrįsto, perdėto antibiotikų vartojimo gali prasidėti žarnyno mikrofloros disbalansas. Žarnyne pradeda vyrauti negeros bakterijos, o gerųjų bakterijų sumažėja, dėl to gali vystytis odos sutrikimai, gali atsirasti net cukrinis diabetas, nutukimas, nerimas ir depresija. Mėgstu pateikti pavyzdį: kai kurios vištos gauna antibiotikų, nes visi žino, kad tuomet sutriks žarnyno mikrofloros balansas, dėl kurio greičiau augs svoris. O tada vištą galima bus pelningiau parduoti.
Kitas dalykas – stresas. Visi kalba apie streso kontrolę, bet pandemijos metu... kontroliuok nekontroliavęs. Visiškai išvengti streso neįmanoma, bet galima atrasti malonią kasdienę veiklą, kuri išvystytų atsipalaidavimo refleksą. Organizme sumažėtų streso hormonų ir padidėtų laimės hormonų išsiskyrimas. Tai gali būti meditacija, muzikos klausymas, savimasažas ir eilė kitų dalykų. Smegenų ir odos ryšys irgi yra tikras.
Galų gale, svarbu ir tai, kaip prižiūrime odą. Svarbiausia – nepakenkti. Yra daug žmonių, kurie naudoja savo odai netinkamas priemones ir tokiu būdu ne tik nepadeda, bet ir pakenkia sau.
– Būna, ir valgai sveikai, ir žalingų įpročių atsisakai, ir pasportuoji, ir gerą kosmetiką naudoji – o veido oda vis tiek nedžiugina.
– Sakote, pasportuoji, bet labai daug moterų sportuoja su makiažu – jau klaida. Dar vienas dalykas yra tai, kad žmonės sako, jog sveikai maitinasi, o jų paklausus, ką valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei, galima atrasti daugybę klaidų.
Klasika dermatologo darbe yra ir tai, kad atėjęs pacientas sako, jog naudoja profesionalią ir brangią kosmetiką, o pažiūrėjus į tų priemonių ingredientų sąrašus tenka stipriai laikytis už kėdės, kad nenugriūčiau. Dažnai kosmetikoje būna pilna medžiagų, kurios dirgina odą ir kemša poras. Ne viskas auksas, kas auksu žiba. Kai žmogus man ateina ir sako, kad štai, darau viską teisingai, man norisi patikrinti, ar tikrai viskas ten taip žėri. Tad gydytojas dermatologas – šiek tiek ir detektyvas.
Galų gale, kalbant apie priemones, labai daug žmonių išgirsta, kad dabar populiarus retinolis, vitaminas C ir retinolis, susiperka viską ir viską naudoja vienu metu. Tai, ko gero, irgi didelė problema. Oda gali sureaguoti į per didelį kosmetinių priemonių naudojimą. Nereikėtų persistengti.
– Pakalbėkime apie svarbiausias medžiagas, kurių reikia mūsų odai – dažnai sakoma, kad tai yra kolagenas, hialuronas, ir visų mūsų mamų gerai prisimenamas kofermentas Q10. Papasakokite, kuo jie skiriasi ir kokią naudą teikia?
– Medžiagų, kurios yra kritinės mūsų odos sveikatai, sveikam odos barjerui palaikyti, yra labai nemažai. Kolagenas, kartu su elastinu, yra natūraliai organizme besigaminančios medžiagos, kurios kartu sudaro odos karkasą. Kolagenas yra atsakingas už odos stangrumą, tvirtumą. Elastino skaidulos atsakingos už tai, kad patempus odą, ji sugrįžtų į savo natūralią būseną. Hialurono rūgštis yra atsakinga už drėgmės pritraukimą ir palaikymą, kofermentas Q10 yra stiprus antioksidantas, toks pats stiprus kaip vitaminas C, E, B3 (kitaip vadinamas niacinamidu). Su laiku, deja, šių medžiagų mažėja ir iš lėto pradeda lįsti brandos procesai.
Taip pat iš papildomai naudojamų, veido odos būklei palaikyti svarbių medžiagų yra rūgštys (AHA, BHA). Taip pat bet kas iš retinoidų: žmonės dažniausiai pradeda nuo silpniausio – retinolio, kuris parduodamas be recepto.
– Sakoma, kad su amžiumi odoje mažėja tiek hialurono, tiek kolageno atsargos – kada įvyksta tas lūžis, kai senėjimo procesai ima spartėti?
– Tikėtina, kad senėjimo procesai prasideda nuo 25-27 metų. Jokiu būdu nereikia išsigąsti, procesai vyksta lėtai, yra begalė moksliškai įrodytų būdų, kaip galima pagerinti odos būklę. Jei žmogus saugosi nuo saulės, vartoja antioksidantus, senėjimo procesai vyksta kur kas lėčiau. Įtampoje gyventi tikrai nereikėtų.
Pirmieji senėjimo procesai gali pasireikšti nežymiomis raukšlelėmis kaktos srityje, aplink akis. Jaunesniame amžiuje žmogus dažnai sako – štai, panaudojau drėkinančią kaukę ir atsibudus ryte, tų raukšlelių nebėra. O kai senėjimo procesai pažengia į priekį, tos raukšlės išlieka net ir intensyviai drėkinant odą.
Moterys taip pat dažnai sako „atrodo, per naktį pasenau“ arba sako, kad darant akių makiažą pastebi, jog ant voko tarsi likę mažiau vietos. Iš tiesų, labai įdomus pastebėjimas.
Lygiai taip pat brandos procesus išduoda ir pigmentacija, kuri būdinga vyresniame amžiuje. Buitiškai tariant, dekoltė, kaklo srityje ir ant rankų ima atsirasti rudų dėmelių. Beje, yra viena klaida, kurią daro moterys – ypač tarpsnyje tarp 20 ir 30 metų – kad ir kokias priemones naudoja, kad ir kokias procedūras daro, viską – tik veido srityje, o į kaklą tarsi nekreipia dėmesio. Jauname amžiuje skirtumo gal ir nesimato, tačiau sukakus 50, galima pastebėti, kad kaklo ir dekoltė srities oda labai skiriasi nuo veido odos. Niekada negalima pamiršti nei kaklo, nei dekoltė, nei rankų.
– Koks jūsų požiūris į vitaminų, mineralų ir antioksidantų vartojimą? Placebo efektas tai, o galbūt jie iš tiesų gali padėti atsigauti mūsų odai?
– Manau, kad jei žmogus taisyklingai maitinasi, labai tikėtina, kad jam netrūks nei vitaminų, nei mineralų. Žinoma, jei žmogus išsitiria ir tyrimai parodo, kad kažko trūksta – atsargas tikrai galima papildyti vitaminais.
Apie mitybą galima kalbėti labai daug, bet turiu sau susidariusi auksinį standartą. Kad ir kiek skaityčiau naujausių tyrimų, nieko geriau nėra išrasta. Pirmiausia, žmogui reikia suvartoti kuo daugiau žemo glikeminio indekso angliavandenių, t.y., daržovės, pilno grūdo duona, pilno grūdo makaronai. Vengti aukšto glikeminio indekso angliavandenių: batono, bandelių, saldumynų. Verta pagalvoti ir apie alternatyvą karvės pienui – jame yra baltymų, kurie gali ilgainiui sukelti lėtinį uždegimą žarnyne. Gyvūlinį pieną reikėtų keisti augalinės kilmės pienu, pavyzdžiui, kokosų, migdolų, avižų.
Verta atkreipti dėmesį ir į kiaušinius. Jei kiaušinio trynys yra tamsiai geltonas, jis bus puikus baltymų ir Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.
Rekomenduoju valgyti daug antioksidantų turintį maistą, tai gali būti lašiša, įvairios ryškiai žalios spalvos daržovės (šparagai, brokoliai), gerti žalią arbatą, kavą, vartoti cinamoną, ciberžolę.
Grįžtant prie geros žarnyno mikrofloros, reikėtų iš maisto gauti ir prebiotikų, ir probiotikų. Prebiotikų gali būti bananuose, obuoliuose, citrinose, probiotikų – kefyre, nesaldintame jogurte, raugintuose kopūstuose, kombuča arbatoje.
Jei žmogus maitinsis sveikai, pagal rekomendacijas, labai tikėtina, kad jam vitaminų netrūks.
– O jei, vis dėlto, vitaminus esame įpratę gerti, kokius rekomenduojate kasdien vartoti toms, kurios iš tiesų nori kuo ilgiau išlaikyti sveiką veido odą?
– Žvelgiant iš dermatologinės pusės, galbūt cinko papildai nepamaišytų, nes cinkas yra puikus mikroelementas ne tik bendrai imuninei sistemai, bet ir odos regeneracijai. Dėmesio tikrai vertas ir vitaminas C, kuris yra puikus antioksidantas, o oksidacinis stresas – didelė žala mūsų organizmui.
Verta pagalvoti ir apie probiotikus, ypač, jei žmogus yra turėjęs antibiotikų kursą. Vitaminas D taip pat gerai veikia bendrą imuninę sistemą. Žmonės sako: „jei aš taip saugausi nuo saulės, iš kur man gauti tą vitaminą D?“ Žvelgiant iš mokslinės pusės, pakankamai jo galima gauti ir subalansavus savo mitybą. Bet jei mityba nesubalansuota, tikrai galima naudoti papildus.
– Kaip žvelgiate į geriamus papildus? Nežinau, kaip Vokietijoje, tačiau lietuviai, kurie anksčiau buvo įpratę tik prie įvairių multivitaminų, dabar vis pasidairo į geriamą kolageną, hialuroną. Ar tikite jų efektyvumu?
– Reikėtų orientuotis į I ir III tipo kolageną. Idealu, jei priemonė yra be saldiklių ir kvapiklių, kuo natūralesnė, tuo geriau. Su kolagenu, visgi, reikia turėti ilgus santykius, nes po pirmo mėnesio efekto gal ir nepastebėsite, reikėtų bent jau kelių mėnesių reguliaraus vartojimo. Iš savo pacientų neretai girdžiu, kad geriant kolageną pamažėjo raukšlių, pagerėjo odos būklė ir beveik visi sako, kad pagerėjo sąnarių būklė bei sumažėjo skausmai.
