Išvaizda yra svarbi žmogaus saviraiškos dalis bet kokiame amžiuje. Bėgant metams mūsų atvaizdas veidrodyje keičiasi, o tai, pasak psichoanalitikės Agnės Kirvaitienės, yra vienas iš veiksnių, mažinančių žmogaus savivertę bei galinčių pastūmėti link depresijos. Jai antrina ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugilė Bitautaitė, kuri dirbdama su senjorais pastebi – svarbu jiems pagelbėti ne tik buityje, bet ir padėti atrasti meilę sau.

Nebelieka prasmės stengtis

Išvaizda yra labai svarbi žmogaus saviraiškos dalis, atspindinti savivertę, savęs pajutimą, kūrybiškumą bei pasitikėjimą savimi – pasakoja psichoanalitikė A. Kirvaitienė. Taip pat, anot jos, išvaizda yra labai jautrus emocinės savijautos indikatorius, rašoma pranešime spaudai.

„Su amžiumi išvaizda keičiasi. Bėgant metams mes nuolat kažką prarandame. Netenkame artimųjų, vaikai pradeda savarankišką gyvenimą, baigiasi profesinė veikla. Tuo tarpu įvaizdžio prasme mes prarandame kūno jaunystę bei pajėgumą, neretai ir sveikatą. Šie praradimo jausmai vyresniame amžiuje neišvengiamai sukelia vienokio ar kitokio sunkumo depresinius išgyvenimus“, – teigia psichoanalitikė.

Ji pasakoja, kad senjorai, ypač moterys, neretai kenčia nuo depresijos vyresniame amžiuje.

„Byrant asmenybės fasadui, žmonės jaučiasi smarkiai pažeidžiami, nepasitikintys savimi, neretai – sugniuždyti. Depresija sukelia menkavertiškumo, liūdesio, apatijos jausmus. Žmogui ima atrodyti, kad viskas „vis vien“ – kam stengtis ir rengtis, praustis, tvarkytis, jei vis tiek kas dieną bus tas pats. Išoriniai dalykai rodosi vis mažiau reikšmingi“, – sako A. Kirvaitienė.

Pagyrimo ir dėmesio svarba senjorui

Kūno pokyčiai yra natūralus ir gražus senėjimo procesas ir nors su amžiumi motyvacija rūpintis savo išvaizda mažėja, R. Bitautaitė tikina – dažniausiai senoliams reikia tik paskatinimo ir motyvacijos sužadinimo.

„Senyvo amžiaus asmenys daug laiko praleidžia namuose, tad progas pasipuošti reikia padėti sukurti. Maža švente gali tapti išėjimas drauge su senjoru pasivaikščioti po parką ar užsukti į kavinę. Jeigu jis sunkiai vaikšto, galima pasiūlyti pasikviesti svečių ir drauge pasikalbėti prie puodelio arbatos. Svarbiausia, nepamiršti parodyti dėmesio, pasakyti komplimentą. Pavyzdžiui, pagirti senjoro aprangą ar dailiai pražilusius plaukus, primenant, kad jų nebūtina dažyti, o kaip tik, vertinti savo natūralų išskirtinį grožį“, – pataria R. Bitautaitė.

Grožio procedūra – maža šventė senjorui

Grožio procedūra gali ne tik suteikti senjorui pasitikėjimo savimi, bet ir padovanoti naujų įspūdžių kasdienybėje. Tai patvirtino ir balandį „Senjoro“ programos paskatinta iniciatyva „Balandis – senjorų grožio mėnuo“, kurios metu grožio salonai iš visos Lietuvos dovanojo senjorams nemokamas grožio procedūras.

„Prie idėjos sukurti senjorams šventę ir pažadinti jų pasitikėjimą savimi prisijungė net 60 grožio salonų ir specialistų iš visos Lietuvos. Senjorai buvo pradžiuginti net 284 grožio paslaugomis, tokiomis kaip plaukų kirpimai, manikiūrai, masažai ir kitomis sveikatinimosi procedūromis.

Ši akcija sukūrė daug pozityvių akimirkų tiek senjorams, tiek grožio specialistams. Senjorams buvo padovanota ne tik galimybė nemokamai pasinaudoti grožio paslaugomis. Jie labiausiai vertino žmogišką dėmesį, jaukų sutikimą salonuose bei progą turėti mažą šventę kasdienėje rutinoje“, – dalijasi R. Bitautaitė.

Negana vien išvaizdos

Žinoma, vien grožio procedūrų senjorų gerai savijautai nepakanka – sutaria abi specialistės. Anot psichoanalitikės, psichikos sveikata vyresniame amžiuje susijusi ne tik su išoriniu įvaizdžiu, bet ir savo vidaus puoselėjimu.

„Būtent prasmės, savirealizacijos, autentiškumo ir kūrybiškumo patirtys padeda nenugrimzti į visaapimančią pilką ir nuobodžią kasdienybės tuštumą. Dirbdama su senyvo amžiaus žmonėmis būtent nuo to ir pradedu. Mes drauge ieškome ir gilinamės, ką iš savo svajonių, planų ir norų žmogui gyvenime pavyko įgyvendinti. Tik tada, kai vidus užpildytas, žmogus gali adekvačiai pasirūpinti savo išvaizda“, – sako psichoanalitikė A. Kirvaitienė.

R. Bitautaitė sutinka su psichoanalitike ir priduria, kad balansas itin svarbus visuose gyvenimo tarpsniuose, o ypač senatvėje: „Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinių ryšių palaikymas – tai vieni svarbiausių pozityvios senatvės principų, kuriais vadovaujamės teikdami pagalbos namuose paslaugas senjorams.

Visgi, senjorams svarbu paįvairinti savo kasdienę rutiną naujais įspūdžiais – nesvarbu, tai būtų naujų įgūdžių mokymasis, popietė muziejuje ar apsilankymas pas kirpėją. Šių senatvės principų balansas padeda džiaugtis savo garbingu amžiumi. O kai esame laimingi iš vidaus, tai atsiskleidžia ir mūsų išvaizdoje.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės