„Medicininio išsilavinimo neturintys paslaugų teikėjai neturi pakankamai žmogaus anatomijos žinių, t. y. nėra susipažinę su visomis kraujagyslėmis ir nervų anatominėmis variacijomis ir negebės iš karto atpažinti procedūros metu atsiradusių komplikacijų. Pavyzdžiui, kai tirštas hialurono rūgšties gelis užkimš vieną iš audinius maitinančių kraujagyslių. Tuo metu patyręs specialistas tą iškart pastebės ir imsis priemonių, kad pašalintų padarinius, nesukeliant išliekamųjų reiškinių“, – sako plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Komplikacijų pasekmės
Kai botulino toksino ir hialurono rūgšties procedūras atlieka nepatyrę ir reikiamo išsilavinimo neturintys grožio srities darbuotojai, taip pat didėja kraujagyslių embolijos (kraujagyslių užkimšimas kraujyje cirkuliuojančiomis dalelėmis), audinių infarkto, odos ir poodinių audinių nekrozės, veido audinių paralyžiaus ir apakimo rizika. Be to, gautas rezultatas gali neatitikti kliento lūkesčių ir atrodyti nenatūraliai.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas K. Gailius priduria, kad dažnai tenka sulaukti pacientų, prašančių pagalbos dėl po procedūros atsiradusių guzelių ir veido kontūro deformacijų. Tai liudija apie jas atlikusio žmogaus medicininių žinių trūkumą, negebėjimą parinkti tinkamo produkto konkrečiai sričiai bei nepatikimų ir iš abejotinų tiekėjų gautų produktų naudojimą, siekiant sumažinti procedūros savikainą.
Hialurono rūgšties injekcijas (veido kontūravimo tikslu) gali atlikti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai, dermatologai, veido ir žandikaulių chirurgijos gydytojai, o botulino toksino injekcijas – ir gydytojai neurologai. Tuo metu nekonjuguotos hialurono rūgšties injekcijas (mezoterapijos ir biorevitalizacijos tikslais) profesionaliai atlieka minėtų specialybių ir medicinos gydytojai bei slaugytojai, turintys tam reikalingų kursų sertifikatus, tačiau su tinkamą kvalifikaciją turinčio gydytojo priežiūra.
Kurią procedūrą rinktis?
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas pasakoja, kad botulino toksino injekcijos yra viena iš dažniausiai atliekamų raukšlių mažinimo procedūrų. Šios injekcijos gali būti naudojamos siekiant sumažinti raukšles, susiformavusias kaktos zonoje, aplink akis, smakro zonoje ar prie lūpų, lūpų kampučių pakėlimui ir kt. Kadangi atliekant botulino toksino injekciją blokuojamas nervinio impulso perdavimas iš nervinės galūnėlės į funkcinį organą – raumenį ar liauką, procedūra gali būti taikoma ir siekiant sumažinti galvos skausmų ir migrenos simptomus.
Hialurono rūgštis – populiari priemonė, siekiant paryškinti tam tikrus veido bruožus (skruostikaulius, žandikaulio liniją) bei užpildyti raukšles ir padaryti jas ne tokias gilias. Procedūra gali būti atliekama nosies kuprelės korekcijai, lūpų putlinimui ir lūpų kampučių pakėlimui, pajuodusių ir įdubusių paakių, smakro korekcijai ir kt.
Sprendžia ir sveikatos problemas
Nors daugiausia pacientų šias nechirurgines procedūras renkasi siekdami padailinti veido bruožus ar kūno linijas, tačiau nemaža dalis jų botulino toksino injekcijomis sprendžia padidėjusio prakaitavimo (hiperhidrozės) problemas. Gydant padidėjusį prakaitavimą botulino toksinas suleidžiamas į pažastis, delnus, padus, kaktą ar kitą probleminę kūno vietą ir po injekcijų prakaitavimas sumažėja ar visai išnyksta.
„Taip pat daugėja pacientų, kurie patys ar siųsti odontologų kreipiasi dėl dantų griežimo bei perteklinio dantų paviršių nusidėvėjimo, vadinamo bruksizmu. Esant šiai patologijai, odontologai dažniausiai skiria kapas, kurias pacientas turi dėvėti naktimis, tačiau suleidus botulino toksino jos tampa nereikalingos. Kartu pašalinamas ir jų keliamas diskomfortas“, – sako K. Gailius.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo teigimu, siekiant panaikinti visus riziką galinčius kelti veiksnius, botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijos neatliekamos žmonėms, anksčiau patyrusiems alergines reakcijas į preparato sudėtyje esančias medžiagas. Taip pat nėščiosioms ir maitinančioms mamoms. Botulino toksino injekcijas vengiama atlikti ir sergantiems centrinės nervų sistemos ligomis, pavyzdžiui, miastenija.
Pakanka vos keliolikos minučių
K. Gailius sako, kad dažniausiai didžiąją dalį vizito sudaro konsultacija su pacientu, kurios metu aptariami lūkesčiai ir galimi rezultatai. Tik po to galima pradėti procedūrą. Pati botulino toksino injekcija paprastai užtrunka iki 10 min., o hialurono rūgšties injekcija – šiek tiek ilgiau, nes jos metu taikomos skirtingos rūgšties suleidimo technikos ar priemonės, ir atliekant procedūrą skirtingoms veido zonoms kartais tenka pereiti nuo vieno metodo prie kito. Taip pat lūpų korekcijai naudojamas anestetinis kremas, kuris suveikia per maždaug 15 min., o tai prailgina bendrą procedūros laiką.
„Botulino toksino procedūros veiksmingumas, priklausomai nuo suleistos botulino toksino dozės, zonos, į kurią buvo leistas, bei individualių žmogaus savybių dažniausiai išliks nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau gali trukti ir ilgiau – iki 12 mėnesių. Hialurono rūgšties užpildų poveikis dažniausiai trunka nuo 6 mėn. iki 2 metų. Pasibaigus veiksmingumui, procedūrą galima kartoti. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad botulino toksinas ir hialurono rūgštis veikia skirtingu principu ir negali būti svarstomi kaip alternatyvos vienas kitam ar pakeisti vienas kitą“, – tikina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Kaip elgtis po procedūros?
Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas pasakoja, kad po kiekvienos injekcinės procedūros pirmąją dieną negalima šlapinti jų zonos. Tuomet savaitę reikėtų vengti gausaus alkoholio vartojimo bei didelio fizinio krūvio. Po botulino injekcijos dvi savaites, o po hialurono rūgšties – keturias savaites neleistinas veido ir nugaros masažas (dėl poreikio veidu remtis į galvos atramą).
„Keturias savaites po hialurono rūgšties injekcijų taip pat negalima atlikti lazerio ar radiodažnio procedūrų. Pirmą savaitę po injekcijos planuojami skrydžiai gali sukelti patinimą hialurono rūgšties injekcijų vietose ar nežymų skausmą, atsiradusį dėl slėgio pasikeitimų. Taip pat šiuo laikotarpiu reikėtų vengti ir buvimo karštose bei šlapiose aplinkose, t. y. maudytis visų tipų voniose, baseine, vandens telkiniuose ar kaitintis pirtyje“, – teigia K. Gailius.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas priduria, kad po injekcijų galimi, tačiau ypač retai pasitaiko, šalutiniai poveikiai. Tai – injekcijos vietos uždegimas, suleisto preparato migracija, skausmas, paraudimas, diskomfortas injekcijos vietoje, hematomos (mėlynės), patinimas, granuliomos ar pūliniai. Pasireiškus bent vienam iš jų, būtina nedelsiant kreiptis į procedūrą atlikusį specialistą.
