O tiems, kurie prioritetą teikia skaitymui – štai svarbiausios A. Ramanauskaitės išsakytos mintys. Manome, kad Aušrinės pasakojimas labai įdomus ir informatyvus, tad dėl patogumo skaitant jį padalinome į dvi dalis. Šiandien kviečiame susipažinti su mūsų odą ir jos pokyčiais bėgant metams, o II-oje straipsnio dalyje pasigilinsime į priemones ir procedūras, kurios padeda išsaugoti odos grožį.

Kas yra oda ir kam ji reikalinga

„Oda yra pats didžiausias mūsų organas. Ji labai svarbus veidrodis, parodantis viską, kas vyksta mūsų viduje: parausta, kai pykstame arba gėdinamės, pabąla, jei išsigąstame, esame papilkėjusios spalvos, jei nemiegojome, išduoda, jei turime žalingus įpročius ar maitinamės netinkamai. Ji išduoda ir mūsų amžių, ar leidžiame daug laiko lauke, tai ir socialinio statuso požymis – anksčiau aristokratiška oda buvo laikoma balta, o dabar – ruda, nes žmonės gali sau leisti atostogauti, todėl deginasi. Ji saugo ir mūsų vidaus organus nuo sumušimų, nuo infekcijų ir bakterijų patekimo vidun, saugo, kad neprarastumėm svarbios kūno temperatūros.

Oda taip pat gamina svarbias medžiagas – vitaminą D, kitus mikroelementus. Oda labai svarbus dalykas – mums turi rūpėti ne tik išorinis jos grožis, bet ir sveikata.“

Ar įmanoma turėti gražią odą, jei turi visus žalingus įpročius, bet juos kompensuoji išleisdamas daug pinigų grožio procedūroms ir priemonėms?

„Tai – individualu. Bendros taisyklės galioja visiems, jei norime ilgiau išlikti jauni ir sveiki. Tačiau genetika irgi yra labai svarbi, tai priklauso ir nuo mūsų odos tipo, ar oda sausa, ar riebi. Sausa oda greičiau sensta, riebi turi kitų problemų, tačiau sensta lėčiau. Išoriniai faktoriai skirtingai veikia kiekvieną žmogų.

Tačiau jeigu bent kažką dėl odos darysite, atrodysite geriau, nei tas, kuris nieko nedaro. Jeigu nusidedate vienoje pusėje, tai bent jau reikėtų kompensuoti kitoje pusėje ir grąžinti odai tai, ko jai trūksta.“

Apie mitybos, alergenų ir odos grožio santykį

„Kalbant apie pieno produktų vartojimą, su amžiumi vis prastėja pieno produktų toleravimas. Jeigu žmonės gali jų atsisakyti ne tik dėl savo odos grožio, bet ir apskritai dėl sveikatos, tai bus teisinga.

Bendrai, kas yra sveika odai, tai atsisakyti pieno produktų, mažinti cukraus ir suvartojamų saldumynų kiekį, mažinti baltos duonos gaminių. Dabar populiari dieta be gliuteno – puiku, jei kai kurie žmonės gali jo atsisakyti. Mažai žmonių iš tiesų netoleruoja glitimo, bet daugiau žmonių pajaučia diskomfortą dėl gliuteno. Bendrai, atsisakius šių produktų pagerėja ne tik odos būklė, bet ir skydliaukės rodikliai.

Ar verta daryti maisto netoleravimo testą? Tai gana individualu. Reikia pradėti nuo tam tikrų alergenų ieškojimo, sveikos mitybos principų pritaikymo ir tuomet stebėti, ar vis dar kažkas alergizuoja. Alergijos gali pasireikšti ne tik bėrimu, bet ir pilvo pūtimu, lėtiniais galvos skausmais be paaiškinamos priežasties. Net ir migrenos priepuoliai gali būti koreguojami maisto pagalba.

Kiekvieno paciento nesiunčiu darytis maisto netoleravimo testo, nes jis brangus ir labai svarbu prieš jį darantis sau atsakyti: „o kas, jei aš iš tiesų netoleruoju kažko, ar aš tikrai atsisakysiu tų produktų?“. Labai išskirtiniais atvejais žmonės atsisako to, ką parodo testas. Labai svarbi savistaba, kartais nereikia brangių tyrimų, kad rastum atsakymą.“

Neakivaizdūs veiksniai, kurie gali įtakoti odos būklę

„Dažnai reikia kartu padirbėti su žmogumi, kad surastumėm, kas gali įtakoti odos būklę. Kalbant apie maistą, tai gali būti kažkas labai labai specifinio – turėjau pacientę, kurią vargino dažna jaunų moterų problema – perioralinis dermatitas, t.y. smulkūs raustantys spuogeliai, išsidėstę aplink burną. Ištyrus maisto produktus, naudojamą kosmetiką, nieko nepavyko atrasti. Ir tik po ilgo laiko pacientė suprato, kad yra alergiška elnienai. Įprasti tyrimai to neparodys, nes šis produktas labai specifinis, tad reikia labai tiksliai pagalvoti apie tai, kas gali alergizuoti.

Daug kas gali kelti problemų. Alergija gali kilti net ir labai sveikam produktui, kad ir kalafiorui. Yra medžiagos, kurių labai nedidelis kiekis gali kelti pavojų sveikatai ar net gyvybei. Pavyzdžiui, braškės nėra tikras alergenas, bet jos turi daug histamino, kuris kelia alergijos požymius: niežulį, bėrimą. Jeigu suvalgysi vieną braškę, tavęs neišbers, bet jei suvalgysi jų visą kilogramą – tuomet išbers. Tai nėra tikra alergija, bet faktorius, kuris gali sukelti problemą. Sakoma, kad tarp vaisto ir nuodo yra tik kiekio klausimas, bet taip pat yra ir su maistu.“

Apie odos senėjimo procesą

„Deja, senstame jau gimę. Nuo 25 metų pradeda atsirasti odos senėjimo požymiai, tai tam tikros raukšlelės, matomos ramybės būsenoje, taip pat smulkios raukšlelės, mimikos raukšlės paakių zonoje, kur oda pati ploniausia. Taip pat gali atsirasti odos „padribimas“, kai oda nebėra tokia elastinga. Kaulinis ir riebalinis audinys tokiame jauname amžiuje dar nemenksta, nebent yra labai stiprus genetinis polinkis arba labai stiprūs žalingi įpročiai. Gali atsirasti ir pigmentinės dėmės. Dėl pomėgio degintis soliariume arba dažnai keliaujant oda gali pradėti anksčiau senti, nei turėtų tokiame amžiuje.

Su amžiumi mus veikia ne tik išoriniai faktoriai, tokie kaip oro tarša ar saulės spinduliai, bet ir vidiniai, t.y. hormonai. Laikui bėgant moterų kūne mažėja estrogenų kiekis, dėl to mažėja odos drėgmės lygis, sutrinka kraujotaka, dėl ko į odą mažiau patenka maistinių medžiagų.“

Apie odos priežiūrą skirtinguose gyvenimo etapuose

„Veido ir kūno odos priežiūra svarbi jau paauglystėje. Priklausomai nuo odos tipo, labai svarbi veido odos higiena, t.y. prausimas, taip pat drėkinimas ir apsauga nuo saulės. Tai – kertiniai dalykai, kurie svarbūs bet kuriame amžiuje.

Nuo 25 metų galima pradėti naudoti ir pirmąsias priemones, kurios turi priešraukšlinį poveikį. Dažniausiai pirmuoju pagalbininku tampa antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas C. Jis svarbus ne tik kaip antioksidantas, bet ir svarbus kolageno gamybai, stangrina ir skaistina odą. Tik reikia įsigilinti, kokią priemonę perkate ir pasitikslinti, kuriuo dienos metu ją galima naudoti, kad vitaminas nereaguotų su saule ir nesukeltų pigmentinių dėmių.

Jeigu oda yra sausa, ją svarbu ypatingai drėkinti, nes tokia oda greičiau sensta. Tai gali būti ir hialurono rūgštis kremuose ir riebesnės tekstūros priemonės. Tokiu metu jau galima pradėti galvoti ir apie procedūras, tokias kaip mezoterapija, jeigu ji yra reikalinga.

Nuo 35 metų atsiranda daugiau raukšlių, tokių, kurios matomos ne tik mimikuojant, bet ir ramybės būsenoje, dar labiau jaustis gali ir odos stangrumo praradimas. Tokiu periodu galima galvoti apie įvairius papildus bei veido anatomijos atstatymą. Riebalinis audinys jau gali šiek tiek mažėti, tas gražus jaunatviškas apvalus veidukas, gali virsti prakauliu. Kai kam tas labai gražu ir tinka, bet jaunatviškumo bruožas vis tiek yra apvalesni skruostai.

Kam tai aktualu, gali pradėti galvoti ir apie injekcines procedūras. Užpildai gali atstatyti veido anatomijos pokyčius, gilias raukšles galima koreguoti botulino toksinu. Taip pat galima pagalvoti ir apie biorevitalizaciją, kai mikro dozės hialurono rūgšties suleidžiamos visame veido odos plote.

Šiame etape moteris gali dabar labai ilgai ir jaunatviškai atrodyti iki pat 45 ar 55 metų. Jeigu jau kalbame apie odos atjauninimą ir stangrinimą, gali būti taikomi frakciniai lazeriai. Šiame amžiuje labai tinka ir visos mano anksčiau išvardintos priežiūros priemonės.

Noriu pasakyti, kad nereikėtų per anksti pradėti tuo užsiimti, bet nereikėtų ir per vėlai. Jeigu senėjimo požymius stabdomi palengva, tai nei patys, nei aplinkiniai nepastebi mūsų senėjimo. O kai per vieną dieną norime grįžti į jaunystę, tai tas pokytis būna labai radikalus ir nenatūralus.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt