„Jeigu būnate saulėje norėdami įdegti, nėra saugaus būdo jūsų odai apsaugoti, – įspėja Fiona Osgun iš „Cancer Research UK“. – Žmonės galvoja, kad užsitepus nuo saulės apsaugančią priemonę, jie yra visiškai saugūs, tačiau tai apgaulingas saugumo jausmas.“

Apsaugos nuo saulės veiksnys (angl. Sun Protection Factor, SPF) susijęs su UVB (tai ultravioletiniais spinduliais, kurie dažniausiai prasiskverbia tik į išorinį odos sluoksnį – epidermį, red.), dėl kurių mūsų oda įdega. SPF padidina natūralią apsaugą nuo įdegimo. Taigi, jeigu jūsų oda normaliai parausta po dešimties saulėje praleistų minučių, SPF 20 tai padaugins iš 20: jeigu gerai užtepsite apsaugos nuo saulės priemonę su SPF 20, jūsų oda paraus tik po 200 minučių.

Panašiai ir penkių žvaigždučių sistema yra susijusi su UVA spinduliais (tai patys ilgiausi ultravioletiniai spinduliai, kurie prasiskverbia giliausiai, į antrąjį odos sluoksnį, red.), kurie skatina odos senėjimą ir odos vėžį. Tai parodo, kokią apsaugą gaunate: kuo daugiau žvaigždučių, tuo geresnė apsauga.

Vis dėlto, F. Osgun įspėja, kad joks kremas negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos. „Taip pat būtina prisidengti skrybėlėmis, akiniais nuo saulės, kažkuo apgaubti pečius, o karščiausiu dienos metu reikia pasilikti šešėlyje – tikina ekspertė.

Mineralinė ar cheminė?

Mineralinėse apsaugos nuo saulės priemonėse paprastai yra cinko oksido, titano dioksido ar geležies oksido, kurie suformuoja fizinį barjerą saulės spinduliams.

Cheminiai saulės filtrai, kurių yra daugumoje apsauginių kremų nuo saulės, turi tokių ingredientų kaip homosalatas, oktokrilenas ir oktinoksatas. Jie veikia sugerdami ultravioletinių spindulių energiją ir paversdami ją karščiu, kuris išsiskiria iš odos. Abi apsaugos formos yra veiksmingos, tačiau dermatologai dažnai pirmenybę teikia mineralinei apsaugai nuo saulės.

„Ji mažiau linkusi sukelti sudirgimą ar dėmes, – tikina dermatologė Sam Bunting. – Cheminiai saulės filtrai saulėje gali suskilti į ingredientus, kurie gali užkimšti odą.“

Todėl specialistė rekomenduoja naudoti produktus, pagamintus cinko oksido pagrindu: „Jie pasižymi kitokiomis spalvinėmis savybėmis nei titano dioksidas, tad į pabaigą nesimato kreidos baltumo“.

Ar galima naudoti pernykščius produktus?

Teoriškai greičiausiai galima, jeigu produktas nėra atidarytas. Uždarytas buteliukas, kuris buvo laikomas tamsioje ir vėsioje vietoje, turėtų galioti dvejus metus, tačiau pažiūrėkite į tubelę ar buteliuką ir pamatysite atidaryto dangtelio simbolį su nuorodomis 6M arba 12M. Tai reiškia, kad gamintojas produkto veiksmingumą garantuoja tik šešis ar dvylika mėnesių po jo atidarymo.

Jeigu produktas susisluoksniavo ar keistai kvepia, greičiausiai jis nebetinkamas naudoti. Geriausiu atveju jis bus neveiksmingas, blogiausiu – gali būti susiskaidęs į cheminius junginius, kurie sudirgins jūsų odą ar net sukels alergines reakcijas.

Skirtingi kremai veidui ir kūnui?

Tai ne vien tik protinga rinkodara. Iš tiesų jums vasaros atostogoms greičiausiai reikės mažiausiai dviejų skirtingų apsaugos nuo saulės priemonių.

„Jeigu turite vaikų, kurie nuolat landžios į vandenį, jums norėsis produktų, kurie yra labiau atsparūs vandeniui, – teigia S. Bunting. – Tačiau jeigu juos tepsite ant veido, jie gali iššaukti dėmes, kadangi šie produktai sukurti laikinai odą užblokuoti, dėl to gali užsikimšti poros.“

Svarbiausia yra turėti produktą, kurį jums patinka naudoti ir pakartotinai tepti. Kalbant apie veidą, formulė turėtų būti subtilesnė.

Kaina šiuo atveju nėra kokybės rodiklis, tačiau brangesni produktai suteikia prabangesnį jausmą ir kvapą, todėl juos maloniau naudoti.

Niekas nedraudžia naudoti to paties produkto sau ir vaikams, tačiau jums gali norėtis kvepiančio, o vaikui tokio tepti nesinori, mat kvapai gali sukelti alergines reakcijas. Taigi, veidui geriausia būtų rinktis mineraliniu pagrindu pagamintą apsaugos nuo saulės kremą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)