Faktas/mitas: kietas ir skystas muilas plovimo funkciją atlieka vienodai
Statusas: paneigtas
Ne veltui viena pirmųjų rekomendacijų tarp prevencinių priemonių, skirtų apsisaugoti nuo virusinių susirgimų, įskaitant ir šiuo metu visus gąsdinantį koronavirusą – kuo dažnesnis rankų plovimas tiesiog su muilu. Taigi, akivaizdu – muilas viena dažniausių kasdien žmonių naudojamų kosmetikos priemonių, o žinoti, kuo skiriasi du populiariausi šių produktų tipai – skystasis ir kietasis – tikiu, jog bus pravartu.
Visų pirma, būkite ramūs ir atvykę į svečius iš rankinės nepulkite traukti būtinai, pvz., skystojo muilo indelio, pamatę klasikinį kietąjį muilą pas draugus vonioje. Plaudami rankas tiek su skystuoju, tiek kietuoju muilu esminį tikslą pasieksite tikrai vienodą – nuplausite nešvarumus ir tokiu būdu padidės tikimybė, jog apsisaugosite nuo mikrobų ir bakterijų plitimo. Svarbu naudokite pakankamą kiekį priemonės ir plovimą procesą tikrai atlikite kuo kruopščiau. Kaip bebūtų, skystasis ir kietasis muilas vienodo tikslo link eina skirtingai. Kad tikrai neliktų nesusipratimų, pateiksiu, tikiuosi, visiems labai suprantamą palyginimą.
Įsivaizduokite, kad turite nuvykti pas tuos pačius draugus į svečius. Galite vykti autobusu, kas reikš, jog keliaujant iki stotelės yra tikimybė, kad jus netikėtai gali užklupti lietus, jūs nespėsite ištraukti skėčio ir susigadinsite šukuoseną, o blogiausiu atveju peršlapsite ir susirgsite. Tačiau, žinoma, pas draugus vis tiek nuvyksite, o juk toks ir buvo jūsų pirminis tikslas. Turėkime omenyje, kad lietus užklups nebūtinai – gali šviesti saulė ir kelionė gali būti net labai maloni. Šią kelionę galime prilyginti rankų plovimui naudojant paprastąjį kietąjį muilą. Tuo tarpu rankų plovimas su skystuoju muilu panašesnis į kelionę su nuosavu automobiliu, į kurį įsėdate dar savo namų garaže ir privažiuojate tiesiai prie draugų durų. Abiem keliavimo būdais esminį tikslą pasieksite, tik vienas jų sumažina galimų nesklandumų tikimybę.
Taigi, kokiais argumentais remdamiesi skystąjį muilą grožio bei sveikatos specialistai rekomenduoja dažniau. Esminis skirtumas yra tas, jog skystojo muilo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra) yra žemesnė nei kietojo muilo, dėl to naudojant skystąjį muilą nešvarumai nuo odos yra pašalinami švelniau. Šis skystojo muilo pranašumas tampa dar svarbesnis, kai pradedame skaičiuoti, kiek kartų per dieną mūsų rankų oda yra veikiama plaunamosiomis medžiagomis. Taigi, jeigu skundžiatės nuolatos sausėjančia, jautria rankų oda – skystasis muilas vis tik jums būtų tinkamesnis sprendimas. Taip pat skystieji muilai kur kas dažniau savo sudėtyje turi odą drėkinančių medžiagų, kas reiškia, jog atliekate rankų odos plovimą su mažesne rizika, kad jūsų rankų oda išsausės jau vien dėl jos dažno plovimo.
Dar vienas skystojo muilo pranašumas – sandari priemonės pakuotė. Ši visiškai eliminuoja tikimybę, kad mikrobai persikels nuo vieno asmens kitam vien dėl to, jog naudojosi tuo pačiu rankų muilu. Taigi, vis tik egzistuoja tikimybė, kad ant kietojo muilo gali užsilikti mikrobų, kuriuos pernešate priemonę trindami tarp savo rankų. Be to, itin dažnai kietąjį muilą žmonės laiko tiesiog atvirose muilinėse, kas reiškia, jog produktas nėra apsaugotas nuo įvairių išorės veiksnių, galinčių paveikti jo kokybę.
Rezultatas: aktyviai internete ieškodami taisyklingų rankų plovimo schemų su privalomais rankų judesiais ar bandydami nupirkti visus rinkoje esančius dezinfekcinius skysčius neretai pamirštame atsakingai pasirinkti tiesiog rankų muilą, o po itin dažno rankų plovimo vakare patepti rankų odą kremu. Mūsų rankų oda nuolat veikiama ne tik plovimo bet ir kitų įvairių dezinfekcinių priemonių ar tiesiog išorės veiksnių (vėjo, indų ploviklio ir pan.) patiria tikrai daug iššūkių. Taigi, nepamirškime ne tik jas kuo dažniau plauti, bet ir puoselėti, kad išvengtume odos išsausėjimų bei jo sukeltų itin nemalonių pojūčių.
Įdomu: atliekant tyrimus nustatyta, jog plaunant rankas muilu ir vandeniu 15 sekundžių mikrobų skaičius sumažėja maždaug 90 proc. Pridėjus dar 15 sekundžių, skaičius sumažėja beveik 99,9 proc. Taigi, rekomenduojama rankas plauti 30 sekundžių. Įrodyta, jog vandens temperatūra (naudojate karštą ar šaltą vandenį) plovimo rezultatui poveikio neturi. Taigi, mitas, kad karštas vanduo nešvarumus nuplaus geriau – paneigtas.
Itin svarbus rankų nusausinimas – rekomenduojama gerai nusausinti rankas, nes prie drėgmės bakterijos limpa kur kas geriau. Sandariai laikomos vienkartinės servetėlės – vis tik labiausiai pajėgios užtikrinti maksimalią švarą. Naudodami rankšluosčius, nepamirškime juos itin dažnai plauti, kad jie sausindami rankas jas vėl neapgaubtų naujomis bakterijomis. Mokslininkai nustatė, kad tualetuose ir viešose vietose veikiantys automatiniai vėjo pūtikliai dažnai būna užteršti bakterijomis ir pūsdami karštą orą ant švariai nuplautų rankų užpučia įvairias bakterijas. Įdomu tai, kad viešojo tualeto ore esantis mikroorganizmų skaičius tyrimo metu buvo mažesnis nei būtent šiose rankų džiovinimo priemonėse. Tad jau minėtos vienkartinės servetėlės ar popieriniai rankšluosčiai kol kas yra higieniškiausias būdas nusausinti rankas.
