Tenisas Roehamptone nuo tikrojo Vimbldono skiriasi kaip išpuoselėta „Panorama“ nuo Gariūnų turgavietės. Čia nepamatysi nei braškių su grietinėle, nei įmantrių skrybėlių, nei išgirsi aristokratiškų akcentų. Norint čia patekti pinigų mokėti ar stovėti eilėse taip pat nereikia. Nemokamas įėjimas nepritraukia nė vieno snobo, kuriam tenisas yra tik tas gražusis spektaklis. Stebėti šias gladiatorių kautynes susirenka tikrai tenisą mylintys ir išmanantys gerbėjai. Sąžiningai kalbant, nežinau nė vieno turnyro, kuriame kovos būtų atkaklesnės nei Roehamptone.
Apie užburtą ratą, kuriame atsidūrė R. Berankis
Pirmadienį šioje arenoje savo jėgas išbandė ir du gladiatoriai iš Lietuvos. Deja, dienos pabaigoje iš mūsų gladiatorių išliko tik vienas. Pirmas į kovą stojo ir Lietuvos garbę gynė Ričardas Berankis. Jo varžovas bendraamžis rusas Andrejus Kuznecovas, pastaruoju metu rodęs neprastą žaidimą, ką tik įvykusiose atvirosiose Prancūzijos pirmenybėse įveikęs kvalifikaciją, pagrindiniame turnyre sugebėjo atimti vieną setą ir dar 6:1 iš garsiojo vietinio favorito Jo-Wilfriedo Tsongos. O ir apie žolę jis, ne taip, kaip kai kurie žaidėjai, negalvoja kaip apie karvių ganyklą. Kad ir kaip ten būtų, 2009 metais šis rusas buvo laimėjęs jaunių Vimbledono turnyrą.
Jau pačioje rungtynių pradžioje matėsi, kad rusas yra kietas riešutėlis ir tikrai labai talentingas jaunuolis. Nepataikius lietuviui pirmojo padavimo, rusas agresyviai atakuodavo antrąjį ir pridarydavo R. Berankiui daug problemų. O pats jis padavinėjo be priekaištų ir Ričardas nesugebėjo susidaryti galimybės laimėti jo padavimo rungtynių pradžioje. Gal Ričardas žaidė pernelyg atsargiai ir savo pasyvumu sudarė galimybes A. Kuznecovui pasireikšti. Rusas puikiai abiem rankom smūgiu iš kairės, kaip kulkas leido kamuoliukus palei linijas. Paduodant lietuviui ir esant rezultatui 2:2 tie keli smūgiai palei liniją kainavo Ričardui padavimą.
Lietuviui paduodant kažkodėl net ir saulė labai spigindavo lietuviui į akis, o atėjus A. Kuznecovo eilei koks nors mažas debesėlis ją užstodavo. Rezultatui esant 5:4 padavinėjo rusas. Gerai sužaidęs porą taškų ir rezultatui esant 30:15 jo naudai Ričardas savo aistruoliams suteikė vilčių, kad šis setas dar nėra prarastas. Tačiau tos viltys žlugo po trijų iš eilės ruso padavimų, kurie visi pataikė tiesiai ant linijų. Pirmas setas pralaimėtas 4:6.
Antro seto pradžioje Ričardas išsaugojo „breakpointą“ ir išsiveržė į priekį - 1:0. Jau kitame geime pirmus rungtynių „breakpointus“ turėjo ir Ričardas. Deja, sportinė sėkmė lydėjo A. Kuznecovą ir jis juos išsaugojo. Tačiau ir vėl kelios lietuvio klaidos smūgiuojant iš dešinės (šis smūgis visiškai nesiklijavo viso mačo metu) ir rusas persvėrė rezultatą - 3:2. Dabar vienintelė viltis buvo tik ta, kad A. Kuznecovas išsigąs ir nesugebės paduoti pergalei. Ir tikrai rezultatui esant 4:5 Ričardas varžovą paspaudė, padarė keletą gerų smūgių ir išlygino rezultatą 5:5. Atrodė, kad tai rusą palauš. Deja, deja. Jau kitame geime neišprovokuotos lietuvio klaidos, prarastas padavimas ir... 2012 metų Vimbldono pabaiga.
Visiems tikriems Ričardo fanams tikrai labai liūdna, kad taip atsitiko, bet visi suprantame, kad pergalės gali ateiti tik labai pasitikint savimi, o tam reikia laimėti ne vieną kartą iš eilės. Užburtas ratas, bet mes tikime, ateis geresni laikai ir Ričardas sugebės įgyvendinti savo potencialą.
Apie L. Grigelio pergalę ir kroatų trenerio išsišokimą
Po tokios skaudžios rusiškos pamokos vienintelė mūsų viltis buvo klaipėdietis Laurynas Grigelis. Jo varžovas grunto specialistas kroatas Antonio Veičius mums pasirodė truputį daltonikas. Iš žaidimo atrodė, kad kroatas nesugebėjo skirti žalios žolės nuo rusvo molio. Jau pačioje mačo pradžioje Laurynas demonstravo tikrai gerą žaidimą. Padavimas ėjo kaip iš natų, smūgis iš kairės kaip iš pypkės, o ir smūgis iš dešinės orkestro negadino.
Turbūt aršiausiai lietuvį palaikęs lietuvių sirgalius Dailius Būblys net minėjo, kad jo paties padavimas turbūt ne ką blogesnis, negu beviltiškai atrodančio kroato. Tiesą sakant, nuo grunto ant žolės užmestas A. Veičius atrodė kaip iš vandens ištraukta žuvis. Laurynas buvo viskuo pranašesnis – 1:0, 2:0, 3:0. Vargais negalais kroatas laimėjo porą geimų (2:4), bet L. Grigelis vėl truputį jį paspaudė ir pirmas setas, pasibaigęs rezultatu 6:2, buvo dar lengvesnis nei galima spręsti pagal skaičius.
Antrojo seto pradžioje akivaizdžiai kroatą erzino dar ir lietuvį palaikiusi sirgalių komanda. Antrame sete Antonio pakoregavo savo žaidimo planą. Pamatęs, kad prieš Lauryną savo smūgiais jis laimėti negali, A. Veičius nusprendė dar labiau gintis ir priversti lietuvį daryti klaidas. Atrodė, kad ši jo taktika gali atnešti jam sėkmę: L. Grigelis pradėjo klysti, bet visada lemiamais epizodais sugebėdavo išlipti iš balos sausos. Antro seto viduryje paduodant Laurynui prie turbūt triukšmingiausio dienos sirgaliaus D. Būblio pribėgo kroatų treneris ir pagrasino už tokį palaikymą jį po dvikovos „iškirsti“.
Į ką Dailius atsakė, kad jis ir jo draugai yra pasiryžę po mačo su juo, ir kitais besirenkančiais kroatų draugais ir pažįstamais pasišnekėti. Teko įsikišti net bokštelio teisėjui, kuris priminė kroatų treneriui, kad L. Grigelio aistruoliai serga visiškai korektiškai ir pagal taisykles, o jeigu varžybų metu jis dar kartą taip pasielgs, tai bus išvestas apsaugos. Po šio incidento ir pats A. Veičius subliuško kaip išsileidęs balionas, tad Laurynas nesunkiai pribaigė jį - 6:3. Kaip ir galima buvo tikėtis, po susitikimo kroatų treneris spruko į krūmus ir Dailius taip ir nesulaukė, kol kroatai su juo pasišnekės. Tačiau už gerą palaikymą sirgaliams padėkojęs Laurynas mielai sutiko su sirgaliais pasišnekučiuoti ir kaip visada atsakyti į klausimus išskirtinai DELFI skaitytojams.
- Pirmiausia didžiausi sveikinimai su pergale. Kroatų treneris buvo nepatenkintas mūsų palaikymu. Ką tu pats apie tai galvoji? - Evaldas Žilionis-Pifas paklausė L. Grigelio.
- Palaikymas buvo iš tiesų šaunus, už kurį visiems palaikiusiems dėkoju. Nė vienoje vietoje nemačiau, kad būtų peržengtos rašytos ar nerašytos teniso taisyklės, o kroatų trenerio skundas man paprasčiausiai atrodė kaip pavydas, kad jis pats neturi savo sirgalių. Esu tikras, kad jei sirgaliai būtų palaikę jų žaidėją, jis iš jų būtų tikėjęsis ne ką mažesnio palaikymo.
- Tai pirma šiemet tavo pergalė ant žolės. Ar patinka tau ši danga?
- Ant žolės jaučiuosi gerai. Visai neblogai žaidžiau ir Notingeme: nors pirmame rate po trijų setų kovos ir pralaimėjau Jerzy'iui Janowicziui, savo žaidimu likau patenkintas. Tiesiog Jerzy žaidė truputį geriau. Antrame ir trečiame sete jis labai gerai padavinėjo, o ir nuo galinės linijos žaidė puikiai. Po šio pralaimėjimo dar keletą dienų treniravausi Notingeme ant žolės ir jaučiausi gana užtikrintai.
- Gal treniravaisi su Ričardu Berankiu?
- Ne, Notingeme nesitreniravome kartu. Kartu treniravomės jau čia, Londone.
- Kuriam iš jūsų geriau sekėsi treniruotėse ir bandomuosiuose setuose?
- Šypsosi. Na, tai buvo treniruotės ir korte buvome keturiese, t. y. su treneriais. Tai apie kažkokius rezultatus ar skaičius tikrai negaliu nieko kalbėti.
- Ar ištraukus burtus buvai jais patenkintas?
- Žinoma, negali skųstis burtais, kai pirmame rate ištrauki grunto specialistą. Yra didelis skirtumas, kai ištrauki grunto specialistus žaisti Prancūzijoje ant grunto ar ant žalios Londono žolės.
- Esi dalyvavęs prestižinių Australijos, Prancūzijos, JAV turnyrų kvalifikacijose. Jos visos vyko tuose pačiuose teniso kompleksuose kaip ir pagrindinės varžybos. Na, o čia kvalifikacija vyksta visai kitoje vietoje. Ar tau tai yra labai didelis skirtumas?
- Aišku, čia nėra Vimbledonas. Tikrasis turnyras yra už keleto kilometrų ir iš tikro būtų labai smagu į jį patekti - tada galėčiau pajausti tikrą jo atmosferą.
- Jeigu išeitum į pagrindinį turnyrą ir galėtum žaisti centriniame korte, kokį varžovą pasirinktum?
- Vienareikšmiškai - Rogerį Federerį.
- Kadangi padavimas ir priėmimas yra svarbiausi žaidime ant žolės elementai, kaip pats vertini savo šiuos žaidimo aspektus?
- Padavimą vertinu gerai. Tikrai padavimas sekėsi. Priėmimu irgi negaliu skųstis, nors ,žinoma, visada galiu geriau sužaisti.
- Jeigu būtum galėjęs rinktis, su kuriuo varžovu žaisti kitame etape - čeku Janu Mertlu ar pranūzu Maxime'u Teixeira, kurį pasirinktum?
- Janas turi labai gerą padavimą ir gerai žaidžia ant žolės. Jeigu galėčiau pasirinkti, rinkčiausi prancūzą.
- Na, Laurynai, ir paskutinis rimtas klausimas: už kurią komandą šiandien ir visą Europos futbolo čempionatą sirgsi?
- Be jokios abejonės, palaikysiu italų rinktinę.
- Sėkmės, Laurynai!
Lauryno treneris Giuseppe Menga pridūrė, kad Lauryno pergale visiškai neabejojo ir yra patenkintas Lauryno žaidimu, bet žino, kad esant reikalui Laurynas gali žaisti dar daug geriau.
DELFI už šio komentaro turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi nuomonė!
Primename, kad antru L. Grigelio varžovu Vimbldono turnyro kvalifikacijoje antradienį apie 18 val. 15 min. bus 23-ejų metų prancūzas Maxime'as Teixeira (ATP-216), kuris eliminavo 30-metį čeką Janą Mertlą (ATP-174) rezultatu 6:3, 6:4.
