Kaip Rafa pralaimėjo 100-ajai raketei
Žmonėms, kurie tenisu domisi truputį mažiau, nesugebu net surasti palyginimo, kuris adekvačiai parodytų, kas ketvirtadienio vakare atsitiko centriniame korte.
Įsivaizduokite, kad stipriausios sudėties Kauno „Žalgiris“ savo jėgas išmėgina su Albanijos čempione „PBC Tirana“, kaip reikalas gauna į kaulus ir iškrenta iš turnyro arba Jonavos „FK Lietava“ užima pirmą vietą 1-oje lygoje, kitais metais užima pirmą vietą aukščiausioje lygoje ir iš UEFA Čempionų lygos išmeta „Manchester United“. Arba Kaunas iškelia savo kandidatūrą ir, nugalėjęs Madridą, Stambulą ir Tokiją, išrenkamas surengti 2020 vasaros olimpines žaidynes. Tikrai taip: tai visiškai neįmanoma. Išmesti Rafą iš turnyro antrame rate atrodė galėjo tik trauma, liga ar koks nors žiaurus eismo įvykis. Kad jį iš turnyro išmes 100 ATP raketė čekas Lukašas Rosolas, atrodė netgi mažiau tikėtina negu, kad mokesčių mokėtojų pinigus iššvaisčiusio ir gėdingai iš LTS`o išmesto buvusio prezidento Liutauro Radzevičiaus sugrįžimas į savo buvusį postą.
Taip, Rafa pirmus tris setus žaidė nekaip, nors ir kažkaip laimėjo pirmą setą, bet čekas be jokios baimės į kairę ir į dešinę siųsdamas „winnerius“ laimėjo kitus du. Bet kaip ir visada R. Nadalis atsigavo, čekas pradėjo daryti vis daugiau klaidų ir atrodė, kad viskas grįžo į savo vėžes. Rezultatas pagal setus tapo 2:2, Rafa turėjo momentumą ir atrodė, kad viskas baigsis kaip visada. Bet vėlyvą vakarą temo ir teisėjai nusprendė, kad žaidėjai nespės sužaisti seto, tad uždarė centrinio korto stogą. Uždaryti stogą ir paleisti klimato kontrolę trunka apie 40 minučių. Kai po 40 minučių į kortą išėjęs čekas L. Rosolas pradėjo žaisti, atrodė, kad per pertrauką jį kažkas pakeitė į iš ateities laiko mašina atsikėlusiu kyborgu.
Šaltu veidu jis kaip iš katapultos leido neatremiamus padavimus, kaip iš granatsvaidžio smūgiavo iš dešinės ir Rafa pasimetęs nesuprato, kas vyksta. Joks žaidėjas nebūtų atsilaikęs prieš tokį čeko žaidimą. Mačiau tokių setų, atsimenu, kaip škotas Andy's Murray'us taip sutriuškino Rafą turnyre Tokijuje finale, kad pastarasis sugebėjo laimėti tik 4 taškus per visą setą. Bet atsiprašau, tai buvo A. Murray'us. Kaip L. Rosolas neišsigando ir sugebėjo peržengti finišo liniją, be jokios baimės, be jokių klaidų? Žiūrėjau ir buvau visiškai apstulbęs. Aišku, po tokios pergalės kaip ir buvo tikėtasi Lukašas iš princo vėl pavirto į moliūgą ir jau kitame rate pralaimėjo vokiečiui Philippui Kohlschreiberiui.
R. Federeris į bedugnę neįkrito
Nepraėjus nė 24 valandoms vėl uždarytas Vimbldono centrinio korto stogas ir vienu metu atrodė, kad žaibas trenks du kartus iš eilės ir, tiesą sakant, pamačius, kas atsitiko Rafai, aš jau tikėjau viskuo. Žmonės kurie buvo atsakingi už stogo uždarymą lietaus metu, labai suklydo. Uždarė stogą ir laikė jį uždarytą visą dieną laukdami lietaus., kurio taip ir nesulaukė... Uždarytas stogas sukuria tokią akustiką, kad atmosfera būna elektriška ir turbūt geriausia kokia gali Vimbldone būti.
Nole'as ir tas sugebėjo pralaimėti setą prieš Radeką Stepaneką, bet pagrindinis dienos spektaklis buvo vakare. Nors paskutinį kartą, kai Julienas Benneteau žaidė prieš šveicarų maestro, jis šventė pergalę, niekas daug vilčių, kad jis sugebės tai pakartoti neturėjo. Tačiau kai prancūzas laimėjo pirmus du setus, pradėjau svajoti ir tikėti, kad ir Rogerio iš eilės „Didžiojo kirčio“ ketvirtfinalių rekordas bus sudaužytas. Matant papilkėjusį jo žmonos Mirkos veidą, supratau, ant kokios didelės prarajos krašto maestro stovi. Pirmą setą J. Benneteau pradėjo taip, kaip dieną prieš tai jį pabaigė L. Rosolas. Bebaimiai smūgiai iš dešinės, kuriuos prancūzas atliko visa jėga, nepaliko R. Federeriui jokių vilčių pirmajame sete. Nors antrame sete J.Benneteau padarė dvi dvigubas klaidas žaidžiant svarbius taškus, bet sugebėjo išlipti sausas iš balos, nors tas geimas truko net 12 minučių.
Prancūzas kritiniais momentais demonstravo tikrai subtilius „drop shotus“ ir pasiekė „tie-breaką“. Kai jis laimėjo teniso 11 metrų baudinių seriją, aš pradėjau svajoti, kad gal vis dėlto ir R. Federeris bus priverstas susikrauti lagaminus. Trečią setą lengvai laimėjo R. Federeris. Turiu pripažinti, kad J. Benneteau nelabai priešinosi ir viską, ką turėjo, metė prieš varžovą ketvirtame sete. Viskas vyko taškas į tašką ir buvo keletas epizodų, kai prancūzui trūko tik dviejų taškų iš eilės. Ir vėl - „tie-break'as“.
Iškart buvo matyti šveicarų vėliavomis apsirengusių aistruolių išsigandę veidai. Pasirodė, kad kai kurios R. Federerio aistruolės net pradėjo melstis. Ir „tie-breake“ viskas vyko taškas į tašką: 5:5, 6:6, tačiau viena prancūzo klaida jam kainavo viską. Ir R. Federeris tos klaidos neatleido. 8:6 ir dabar abu turėjo po du laimėtus setus. Labai gaila, bet penktasis setas nebebuvo įtemptas. Kažkas pradžioje atsitiko Julieno kojai ir, negalėdamas šimtu procentų judėti, prieš Rogerį šansų jis nebeturėjo. Visi šveicaro gerbėjai lengviau atsipūtė. Jų kumyras buvo prie pat bedugnės krašto, bet į ją neįkrito.
Auksinis setas ir A. Murray'aus šansai
Ar žaibas gali trenkti tris kartus iš eilės? Pasirodo, kad taip, ir turiu prisipažinti, kad manęs tai nebestebino. Šeštadienį centriniame korte žaidė Britanijos viltis Andy's Murray'us. Iškritus R. Nadalui, nori nenori, visa sala jau svajojo, kad jis tikrai žais finale. Trečio raundo varžovas Marcosas Baghdatis Andy visada buvo neparankus. Šeštadienis nebuvo išimtis. Pūtė stiprus vėjas ir škotas tikrai nerodė geriausio savo žaidimo. Visa šalis ir visi jo gerbėjai sėdėjo kaip ant adatų. Šiaip ne taip laimėjęs pirmą setą, gal tam, kad visiems būtų įdomiau, jis pralaimėjo antrą ir tikrai sukūrė įspūdingą ir labai nervingą dienos pabaigą. Temstant, po dviejų setų, kortų stogas buvo uždarytas. Pagal Anglijos įstatymus, mačas negalėjo trukti ilgiau, nei iki 11 valandos vakaro. Taigi buvo likę mažiau nei pusantros valandos laimėti du setus. Po stogu mačas buvo visiškai kitoks. Jeigu pučiant stipriam vėjui abu žaidėjai žaidė atsargiai ir stengėsi ištraukti iš oponento klaidas, tai dabar jie tapo labai labai agresyvūs.
Pirmas kraują praliejo kiprietis. Savo geru žaidimu ir darydamas mažiau klaidų už škotą, jis grasino visai Britanijai sugadinti teniso vasarą. Bet A. Murray'us yra ne iš kelmo spirtas. Šis fantastiškas tenisininkas turi liūto širdį ir prieš jį laimėti yra labai sunku. Niekas nenustebo, kai talentingasis škotas du kartus iš eilės laimėjo Marcuso padavimus ir laimėjo trečią setą. Visa Britanija atsipūtė ir korte susidarė futbolo stadiono atmosfera. Tai, kad A. Murray'us laimės, jau visiems buvo aišku. Žinojo tai ir M. Baghdatis. Bet ar sugebės jis laimėti per 26 minutes? Tik tiek buvo likę laiko iki kortų uždarymo. Sekmadienį tenisas Vimbldone nežaidžiamas ir reikėtų Andy grįžti pirmadienį, kai tuo tarpu jo varžovai ilsėtųsi ir turėtų prieš jį didelį pranašumą. Taip, viskas vyko labai greitai. Ir turiu žemai nusilenkti prieš kiprietį, kuris visiškai netempė laiko, o stengėsi žaisti kuo greičiau. Rezultatui esant 4:1 ir likus vos kelioms minutėms atrodė, kad mačas nespės pasibaigti. Tačiau galingais smūgiais Andy's sugebėjo paimti Marcuso padavimą. Kaip tik tuo metu, kaip kokiai Pelenei, laikrodis išmušė 11 val. vakaro, bet kadangi jis jau buvo pasiėmęs kamuoliukus padavimui ir porą minučių buvo galima pavėluoti, daugiau laiko jam neprireikė. Keturi stiprūs smūgiai ir mačas baigėsi 23.02 val. Vėliausiai Vimbldono istorijoje.
Taigi nepamirštama pirmoji Vimbldono savaitė. Aš net nepaminėjau fantastiško latvio E. Gulbio žaidimo ir jo pergalės prieš čeką Tomą Berdychą, bei paties juokingiausio interviu, kurį kada nors esu girdėjęs iš profesionalaus tenisininko. Nepaminėjau ir amerikiečio B. Bakerio istorijos, kuri tikrai gali sušildyti net ir kiečiausią širdį. Noriu priminti, kad Vimbldone žaidžia ir moterys. Ir nors aš visiškai sutinku su Gillesu Simonu, kad moterys tikrai nėra vertos vienodų prizinių pinigų, ir kad dauguma jaunuolių, dalyvaujančių jaunių turnyre, neturėtų problemų žaisdami su geriausiomis moterų tenisininkėms, aš žinau, kad niekas nepasikeis. Negaliu nepaminėti Vimbldono istoriją sukūrusios po Kazachstano vėliava žaidžiančios rusės Jaroslavos Švedovos. Ji tik viena iš dviejų žaidėjų, kuri profesionalioje teniso eroje sugebėjo laimėti auksinį setą. Tai yra, ji laimėjo 24 taškus iš eilės. Vargšė varžovė - 10 pasaulio raketė italė Sara Erreni buvo kitoje tinklo pusėje.
Taigi liko 16 žaidėjų ir norisi truputį paprognozuoti. Pažiūrėjus į viršutinį burtų tinklelį, turbūt ir penkiametis vien krepšiniu besidomintis vaikas man pasakytų, kad pusfinalyje susitiks N. Djokovičius su R. Federeriu. Na, o kitame pusfinalyje aš manau ir labai tikiuosi pamatyti A. Murray'ų ir Jo-Wilfriedą Tsongą.
Kas laimės šiuos pusfinalius, labai daug priklausys, kad ir kaip būtų keista, ir nuo oro. Jei bus nors truputis lietaus ir stogas bus uždengtas, tai labiausiai padės R. Federerui ir A. Murray'ui. Jei stogas bus uždengtas, aš manau, kad R. Federeris gali palaužti N. Djokovičių, ko po atviru dangumi sunkiau tikėtis. Jeigu A. Murray'us nežais finale, kaltas bus tik tas blogasis burtininkas, kuris 1936 metais užkeikė britų tenisą ir nuo to laiko Vimbldono finale joks britas nežaidė. Bet jeigu tas užkeikimas galioja tik 75-erius metus, ir A. Murray'us žais finale, aš visiems noriu pasakyti, kad būtent jis triumfuos 2012 metų Vimbldone.
DELFI už šio komentaro turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi nuomonė!
