Lietuvis (ATP-904) penktadienį 6:4, 7:6 (7-5) įveikė Dovydo Šakinio skriaudiką šešioliktfinalyje prancūzą Francois-Arthur'ą Vibert'ą (716).
Mūsiškis atliko keturis neatremiamus padavimus, o jo varžovas – nė vieno. Patekdamas į finalą, L. Mugevičius užsitikrino 10 ATP reitingo taškų.
Dvejetų varžybų pusfinalyje L. Mugevičius ir 20-metis rusas Ronaldas Slobodčikovas penktadienį susitiko su ukrainiečiu Maratu Deviatjarovu ir prancūzu Jerome'u Inzerillo ir pralaimėjo varžovams 5:7, 1:6.
Šeštadienį vienetų finale L. Mugevičius susitiks su 355-a planetos rakete iš Moldovos Maksimu Dubarenka, kuris 6:7, 7:6, 6:2 palaužė kito prancūzo J. Inzerillo pasipriešinimą.
Pasak Lietuvos tenisininko, fizinis ir psichologinis nuovargis tikrai jaučiasi, tačiau sąlygos finale bus vienodos abiem atletams.
- Lukai, daug kas pastebi, kad tavo žaidimas labai taktiškas ir apgalvotas. Ar tą patį gali pasakyti apie šios dienos varžovą? - paklausėme 19-likmečio.
- Jis tikrai aukšto lygio tenisininkas, tačiau šiandien žaidimo kokybė tikrai nebuvo pati geriausia. Tai įtakojo vakarykštis nuovargis.
- Vakar žaisdamas su Ronaldu Slobodčikovu pergalę, kaip ir šiandien, pasiekei „tie break'e“...
- Gal kažkiek ir buvo minčių apie praėjusį mačą, bet prancūzas buvo visai kitoks oponentas. Jis – kairiarankis, todėl visai kitaip reikėjo servuoti ir priiminėti kamuoliukus. Kaip sakoma, bandžiau žaisti su galva ir tai pavyko.
- Galbūt teko konsultuotis su D. Šakiniu kaip gi žaisti prieš šį kairiarankį?
- Ne, su Dovydu nekalbėjau, bet mačiau pats pora geimų. Aišku, apie tai galvojau, šioks toks planas buvo.
- Šiandien tavęs dar laukia dvejetų pusfinalis. Ar užteks jėgų?
- Labai nelengva, bet užteks. Nėra kur dėtis. (šypsosi)
- Kuris varžovas finale tau būtų palankesnis? (tuo metu moldavo ir prancūzo mačas dar nebuvo pasibaigęs - aut. pastaba).
- Sakyčiau M. Dubarenka. Jį gana neblogai pažįstu, nes kartu treniruojamės ir dalyvaujame tuose pačiuose turnyruose.
- Jis ATP reitinge užima 355 vietą. Prezidento taurėje nugalėjai varžovus, kurie klasifikacijoje rikiuojasi žymiai aukščiau už tave. Kaip paaiškinti tokį tavo fenomeną?
- Namai. Savi žmonės tikrai padeda. Be to, pagaliau atsiperka įdėtos pastangos. Per tą darbą dažniausiai viskas ir pavyksta.
- Esi turėjęs įsimintinų turnyrų, tačiau varžybos Vilniuje bet kokiu atveju taip pat bus ypatingos?
- Kol kas tikrai taip. Patekti į vienetų finalą jau yra nemažai. Bandysim dar daugiau.
- 7 savaites iš eilės žaidei įvairiuose turnyruose. Po Prezidento taurės turėsi šiek tiek poilsio?
- Bandysiu kitą savaitę žaisti Latvijoje, po to Baltarusijoje ir galbūt dar kažkurioje šalyje. Jau kalbėjome su tėčiu, kad žaisti dar daugiau būtų pavojinga. Jaučiasi psichologinis ir fizinis nuovargis, įvairūs skausmai, tad skirsime savaitę poilsiui.
- Ko žiūrovai gali tikėtis finale ir kaip pats rengsiesi šiam mačui?
- Atiduosiu viską, ką galiu. Bus sunku labai, tačiau sąlygos vienodos - nuovargis jausis abiem.
