Albanų kilmės žaidėjams kaktomuša su Serbija turėjo kur kas gilesnę prasmę.

Po savo įvarčių G. Xhaka ir X. Shaqiri švęsdami rankas sukryžiavo ir tokiu būdu vaizdavo dvigalvį erelį – būtent jis puošia Albanijos vėliavą.

Tokiu būdu X. Shaqiri serbams priminė savo kilmę ir sudėtingą šeimos likimą, o G. Xhaka tėvas neabejotinai džiaugėsi sūnaus pasiųsta žinute po įvarčio: jis kelerius metus praleido kalėjime už protestus dėl Kosovo laisvės.

„Galbūt pasaulis nežino mūsų istorijos, bet paklauskite bet kurio albano. Tai mūsų likimas. Pergalę pasaulio čempionate pasiekė ne tik ši Šveicarijos rinktinė.

Įvarčius pelnė Granitas Xhaka, Xherdanas Shaqiri, tad šįvakar Serbija – vienas, Albanija – du!“, – po rungtynių džiaugėsi pergalingo įvarčio autorius.

Albanams akistatos su serbais visada kaitina kraują, o kai susiduria šių šalių komandos, įtampos tribūnose ir aikštėje netrūksta.

Po penktadienio Šveicarijos pergalės Kosove tūkstančiai albanų patraukė į gatves švęsti.

Dabar E grupėje prieš paskutinį turą po 4 taškus turi Brazilija ir Šveicarija, tris taškai – Serbijos sąskaitoje, grupės autsaiderė – Kosta Rika (0).

Paskutiniame ture serbų laukia Brazilijos rinktinė, o Šveicarija susitiks su Kosta Rika.

X. Shaqiri gimė Kosove, Gjilano mieste, į Šveicariją šeima emigravo 1992-aisiais. V. Behrami gimė albanų šeimoje Mitrovicos mieste (Kosovas), 1990-aisiais šeima emigravo į Šveicariją. B. Džemaili kilęs iš Makedonijos, albanų regiono, kai Blerimui buvo ketveri, šeima emigravo į Ciurichą.

G. Xhaka gimė jau Šveicarijoje, tačiau jo tėvai albanai 1990-aisiais paliko Kosovą ir emigravo į Šveicariją. Įdomu tai, kad Granito brolis Taulantas Xhaka atstovauja Albanijos rinktinei.

Šveicarijoje šiuo metu gyvena apie pusę milijono imigrantų iš buvusios Jugoslavijos, tai sudaro 6,5 proc. visos šalies populiacijos. Pusę tų imigrantų sudaro Kosovo ir Makedonijos albanai.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje albanų reikalai stipriai pablogėjo: 1989-aisiais tuometinis Jugoslavijos parlamentas panaikino Kosovo provincijos autonomiją, paleido vietinį parlamentą ir vyriausybę. Praktiškai visi albanai buvo pašalinti iš viešosios tarnybos. Vienintelis laikraštis albanų kalba „Ridilin“ buvo uždraustas, o televizinės bei radijo transliacijos albanų kalba nutrauktos. Albanų kalba daugiau nebebuvo oficiali provincijos kalba. Prištinos universitetas, laikytas albanų nacionalizmo lopšiu, išvalytas: 800 dėstytojų atleisti ir 22 500 iš 23 000 studentų išmesti. 40 000 Jugoslavijos karių ir policininkų pakeitė albanų vadovautas saugumo tarnybas.

Ekonominė situacija blogėjo dienomis – skurdas ir nedarbas pasiekė katastrofišką lygį, apie 80 proc. gyventojų buvo bedarbiai. Kas trečias suaugęs albanas pasirinko vykti į užsienį ir dirbti ten.

Nemaža dalis jų patraukė būtent į Šveicariją.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)