Ketvirtadienį Rusijoje prasidėsiantis XXI pasaulio futbolo čempionatas spindės žvaigždėmis, atkakliomis kovomis ir atradimais. Didžiausiame sporto renginyje gausu specialistų prognozių ir komentarų, jį įvairiais tyrimais analizuos ir sporto mokslininkai, kurių rezultatus viešojoje erdvėje pamatome retai.
Cristiano Ronaldo
© AP / Scanpix

Lietuvos sporto universiteto profesorius, sporto psichologas Romualdas Malinauskas atidžiai stebės futbolo varžybas. Profesoriaus teigimu, tokie renginiai sporto mokslininkams įdomūs įvairiais aspektais, o jam vienas svarbiausių – psichologinis.

„Domiuosi rinktinių pasirengimu ir psichologijos vaidmeniu futbole. Prieš šį čempionatą rinktinės tam skyrė skirtingą dėmesį. Kai kuriose šalyse psichologo pagalba pripažįstama, jie kviečiami padėti, nors gal ir ne visada įvardijama, kad trenerių štabe dirba toks specialistas. Kitoms rinktinėms psichologų pagalbos nereikia, o jų svarba dar nėra įvertinta.

Pateiksiu kelis pavyzdžius. Rusijos futbolo rinktinė netgi viešai pareiškė, kad jai nereikia psichologo, o pagrindinis motyvatorius, padedantis žaidėjams spręsti ir psichologines problemas, yra treneris. Tačiau dabar verda diskusijos, ar Rusija tinkamai pasirengusi čempionatui, galbūt vertėtų pasitelkti daugiau specialistų“, – pasakoja profesorius.

Jis įvardija dar vieną, priešingą pavyzdį. „Anglijos rinktinė ypač kruopščiai rengiasi čempionatui. Žinau, kad ji pasamdė vieną garsią sporto psichologę. Žinome apie anglų nesėkmes čempionatuose, dažnai jos glaudžiai susijusios su psichologija. Be to, rinktinę sudaro įvairių rasių žaidėjai, o Rusijoje, deja, dažni rasistiniai futbolo sirgalių išpuoliai, kurių baiminamasi ir dabar. Tad ir tam jie rengiami“, – psichologų svarbą atskleidžia LSU profesorius.

Dažnai kova prasideda prieš žengiant į aikštę, stadiono koridoriuose, kai žaidėjai vartoja aštrius, varžovus įžeidžiančius žodžius, tai vėliau tęsiama ir aikštėje. Naujausiuose tyrimuose teigiama, kad taikoma net hipnozė, bandoma paveikti varžovus žvilgsniu ir kitomis psichologinio spaudimo priemonės. Tad psichologiškai turi būti labai tvirtas, kad atsilaikytum prieš negarbingus žaidimus.
Romualdas Malinauskas

Pasak R. Malinausko, stebėtis šiais skirtumais nereikėtų. Pasidomėjus įvairiomis publikacijomis sporto mokslo žurnaluose, žiniasklaidoje akivaizdu, kad sporto psichologo svarba Europoje dar nėra deramai vertinama, ypač futbole. Deja, dažnai treneriai psichologus laiko oponentais, kurie gali kritikuoti jų sprendimus.

Žinoma, dalis modernias komandos valdymo technologijas diegiančių trenerių psichologus vertina ir kviečia prisijungti prie komandos. Beje, dažnai jiems kelią užkerta lėšų trūkumas ir komandos vadovų priešprieša. Anot LSU profesoriaus, iš sporto psichologo tikimasi greitų rezultatų, tačiau dažnai jie matomi tik prabėgus nemažai laiko, todėl svarbioms varžyboms reikia pradėti rengtis kuo anksčiau.

„Mano, kaip psichologo, požiūriu, svarbiausia yra komandos sutelktumas. Futbolas – komandinė sporto šaka, todėl tikslo aikštėje siekia vienuolika žaidėjų, kurie turi vienas kitą papildyti ir derinti veiksmus. Todėl ir vadinamieji išsišokėliai, nepritapę žaidėjai dažnai šalinami iš komandos. Kartais sunkiai suprantame, kodėl į rinktinę nepakviečiamas talentingas žaidėjas, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad jis paprasčiausiai griautų komandos vienybę“, – teigia sporto psichologas.

R. Malinauskas sako, kad tai nereiškia, jog komandoje neturi būti išskirtinių žaidėjų, lyderių.

„Dažnai aplink lyderį telkiasi visa komanda. Argentina turi Leonelį Messį, Brazilija – Neymarą, Portugalija – Cristiano Ronaldo. Dažnai lyderio netektis sugriauna visą komandą. Ko gero, geriausias pavyzdys – praėjęs čempionatas Brazilijoje, kai po Neymaro traumos komanda tapo neatpažįstama. Tačiau ne visada komandoms reikia vieno lyderio. Paanalizuočiau Belgijos ir Prancūzijos rinktines.

Antoine'as Griezmannas
Antoine'as Griezmannas
© AFP / Scanpix

Jose yra keli svarbūs žaidėjai, tačiau nėra aiškaus lyderio. Prancūzijos komandoje tai gali būti Paulis Pogba ir Antuanas Griezmanas, Belgijoje – Edenas Hazardas ir Kevinas De Bruynas, kitose komandose yra net ir daugiau lyderių. Žinoma, treneriai čempionate spręs ir kitas problemas. Tarkime, Ispanijos rinktinėje reikės rasti sąlyčio taškų tarp žaidėjų kartų, o dar ir prieš pat čempionatą pakeistas treneris. Tad jų laukia ypač sudėtingi uždaviniai“, – sako LSU profesorius.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame futbole daugėja netiesioginės kovos. Psichologinis spaudimas gali būti viešai matomas žiniasklaidos priemonėse ir labiau paslėptas užkulisiuose.

„Dažnai kova prasideda prieš žengiant į aikštę, stadiono koridoriuose, kai žaidėjai vartoja aštrius, varžovus įžeidžiančius žodžius, tai vėliau tęsiama ir aikštėje. Naujausiuose tyrimuose teigiama, kad taikoma net hipnozė, bandoma paveikti varžovus žvilgsniu ir kitomis psichologinio spaudimo priemonės. Tad psichologiškai turi būti labai tvirtas, kad atsilaikytum prieš negarbingus žaidimus“, – įžvalgomis dalijasi R. Malinauskas.

Pasak profesoriaus, pasaulio futbolo čempionate žaidėjai renkasi ne tik dėl noro atstovauti savo šaliai ar finansinių paskatų. Vieniems tai galimybė įtvirtinti statusą, kitiems svarbu pasirodyti ir jo siekti. LSU profesorius tiki, kad ateityje sporto psichologo vaidmuo sporte bus vis didesnis, o jo žinių reikės ir Lietuvos futbolui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasaulio čempionų atsiprašymo sulaukę švedai vis tiek turi dėl ko širsti  specialiai DELFI iš Sočio (146)

Sočis Švedijai dar netapo antrąja Poltava, bet po pralaimėjimo 1:2 Vokietijai mėlyni ir geltoni...

FIFA pradėjo tyrimą dėl šveicarų gestų ir serbų trenerio žodžių teisėjui tribūnose – sirgalių smurtas (14)

Tarptautinė futbolo federacija ( FIFA ) šeštadienį pranešė pradėjusi drausminį tyrimą dėl...

Kritikus apraminę vokiečiai tikisi lemtingo lūžio, švedus įsiutino nepagarba: būta „tam tikrų“ gestų (111)

Vokietija vaikščiojo labai plonu ledu ir pasaulio čempionus nuo kuklaus taško su Švedija skyrė...

Švedų batelio pavaišintam vokiečių saugui Rudy lūžo nosis (21)

Netikėtai Vokietijos rinktinės starto sudėtyje rungtynėse su Švedija pasirodęs Sebastianas Rudy...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (449)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Top naujienos

Tamsioji Joninių pusė sostinėje: girtutėliai vairuotojai, puošeiva prostitutė, pasiutę vaikai, daugybė muštynių (7)

Joninių naktis Vilniuje buvo nerami. Dažniausiai policijos radijo eteryje paryčiais tampa tylu, tik...

Vilniaus oro uoste daugiau nei 14 valandų įstrigę keleiviai: padėkite, prašom (129)

Sekmadienio rytą, birželio 24 d. į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, kuris 8.20 Lietuvos...

Pasaulio čempionų atsiprašymo sulaukę švedai vis tiek turi dėl ko širsti  specialiai DELFI iš Sočio (146)

Sočis Švedijai dar netapo antrąja Poltava, bet po pralaimėjimo 1:2 Vokietijai mėlyni ir geltoni...

Profesionalai trumpai ir aiškiai pamokė, kaip išsikepti mėsą, kad nereiktų graužti krokso (40)

Pirmiausia apsimaukite gumines pirštines, tik būtinai juodas, kitaip priminsite gydytojus, o tada...

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (370)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (767)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Kaune prakiurus kanalizacijos vamzdžiui visą gatvę užtvindė nuotekos (2)

Į DELFI redakciją skaitytoja Julija atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matosi kaip gatve plaukia...

Naktinės linksmybės Palangoje: Jonines nurungė priešvestuvinis šėlsmas (48)

Joninių išvakarėse J. Basanavičiaus gatvę užliejusioje minioje buvo galima pastebėti ne vieną...

Šiems dalykams netaupykite: į kokius daiktus namams verta investuoti? (2)

Namus tvarkingais ir turtingais paverčia detalės. Dažnai išleidžiame pinigus detalėms, kurios...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (90)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...