aA
8 žiemos ir 7 vasaros olimpinės žaidynės bei jose iškovoti 25 medaliai – toks geriausių šalies atletų įspaudas didžiausiame pasaulio sporto renginyje per 30 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų. Kovo 11-ąją, minint mūsų valstybės jubiliejų, LTOK.lt nusprendė prisiminti skambiausias Lietuvos pergales olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos olimpiniai prizininkai
Lietuvos olimpiniai prizininkai
© LTOK

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai-Atkurtajam Seimui paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija paskelbė kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę dėl pasitraukimo iš SSRS sporto sistemos.

Po pusantrų metų tikslas buvo pasiektas – 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos sugrįžimas į svarbiausią pasaulio sporto renginį įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, o po pusmečio vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse buvo iškovotas ir pirmasis istorijoje medalis.

Nors Lietuva dar iki okupacijos dalyvavo 1924-ųjų vasaros ir 1928-ųjų žiemos bei vasaros žaidynėse, tačiau tuomet medalių nebuvo laimėta. Istorinis medalis buvo ne bet kokios prabos, o auksinės – 1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonoje vykusiame disko metimo rungties finale Romas Ubartas įrankį nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu ir medalininku.

„1992 metų olimpinėse žaidynėse jau dalyvavome kovodami už savo brangią Lietuvą – atsakomybė ir motyvacija buvo visai kita, o pats didžiausias jausmas buvo, kai stovėjau ant pakylos, kai himnas skambėjo ir trispalvė kilo. Man toks jausmas buvo pirmą kartą – jaučiausi įdomiai, visiškai kitaip nei anksčiau“, – prisiminė R. Ubartas.

Legendinis Lietuvos sportininkas savo kraityje turi ir olimpinį sidabro medalį, iškovotą 1988 metais, atstovaujant SSRS rinktinei. Bet kaip sako – šie medaliai nesulyginami ne tik dėl jų spalvos.

„Yra toks žodis euforija, tai ji buvo mane apėmusi – jausmą labai sunku apsakyti, visa tai reikia pajusti. Bet žinau, kad buvau labai laimingas, jog pateisinau atsakomybę, nes ji buvo didžiulė, nes žmonės tikėjosi medalio. Ir kai man pavyko – jaučiausi laimingas, kaip devintame danguje. O dar už Lietuvą dalyvaudamas… Neapsakomas jausmas“, – atviravo 59 metų buvęs atletas.

Po dviejų dienų Lietuvos medalių kraitį papildė ir vyrų krepšinio rinktinės nariai. „Kita Svajonių komanda“ vadinama ekipa su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu ir kitais legendiniais šalies krepšininkais priešakyje mažajame finale 82:78 laimėjo principinę dvikovą prieš Jungtinę komandą, kurią sudarė žaidėjai iš NVS šalių.

Identiškai vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai finišavo ir 1996-aisiais Atlantoje bei 2000-aisiais Sidnėjuje, o be jų trimis olimpiniais medaliais pasigirti gali dar ir legendinis šalies disko metikas Virgilijus Alekna. Jis auksą iškovojo tiek 2000, tiek 2004 metais, o 2008-aisiais pasidabino bronzos medaliu.

Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė
© LTOK

Lietuva be R. Ubarto ir V. Aleknos turi dar tris olimpinius čempionus. Tiksliau – olimpines čempiones. Tai – dabar LTOK prezidentės pareigas einanti Daina Gudzinevičiūtė, 2000 metais triumfavusi stendinio šaudymo tranšėjinėje aikštelėje rungtyje, ir 2012-aisiais auksą iš Londono parvežusios plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Pastarosios vyras, taip pat penkiakovininkas, Andrejus Zadneprovskis savo kolekcijoje turi du olimpinius medalius – 2004-ųjų sidabrą ir 2008-ųjų bronzą. Du medalius yra iškovojusi ir septynkovininkė Austra Skujytė. Tiesa, jeigu 2004 metais sidabrą ji atsiėmė ant apdovanojimų pakylos Atėnuose, tai 2012-ųjų bronza ant kaklo lengvaatletei buvo užkabinta tik 2019 metais, kuomet diskvalifikuotos buvo dvi nusižengusios sportininkės.

Pagal identišką scenarijų 2008-ais Pekine Mindaugo Mizgaičio iškovota bronza po devynerių metų virto sidabriniu apdovanojimu – jį atletui įteikė Vilniuje viešėjęs pats Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.

Iš viso mūsų šalies sportininkai per 30 metų laimėjo po 6 aukso ir sidabro bei net 13 bronzos medalių. Visi jie iškovoti buvo vasaros olimpinėse žaidynėse.

„Kai stovėdavau ant pakylos, spausdama medalį prie krūtinės ir žiūrėdama kaip kyla Lietuvos trispalvė, kiti galvodavo: „Jai sekasi!“. Taip, man sekasi, nes, visų pirma gimiau laisvoje ir nepriklausomoje šalyje, kurioje nebevyko kariniai konfliktai ir šalis vystėsi įvairiose srityse, taip pat ir sporte.

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė
© LTOK

Man sekasi, nes aš galėjau rinktis iš daugybės saviraiškos formų. Man sekasi, nes galėjau sekti pėdomis tų, kurie atkūrus nepriklausomybę neturėjo tinkamų sąlygų, bet turėjo didžiulį norą garsiai parodyti visam pasauliui, kas yra Lietuva. Man sekasi, nes jaučiu didžiulį tautiečių palaikymą. Man sekasi, nes galiu būti dalele nepriklausomos Lietuvos ir apie ją kalbėti garsiai“, – apie galimybę vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius emocingai kalbėjo irkluotoja Milda Valčiukaitė.

Ji kartu su Donata Vištartaite savo debiutinėse olimpinėse žaidynėse 2016 metais Rio de Žaneire pasipuošė bronziniu apdovanojimu moterų porinių dviviečių valčių irklavimo varžybose.

Per 15 olimpinių žaidynių šiuo 30 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu šalies garbę iš viso gynė 299 skirtingi sportininkai – 271 vasaros ir 28 žiemos sporto šakų atstovai.

Lietuvos olimpiniai medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo:

Auksas

  • 1992 m. – Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas)
  • 2000 m. – Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas, tranšėjinė aikštelė)
  • 2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
  • 2004 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
  • 2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
  • 2012 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)

Sidabras

Bronza

  • 1992 m. – vyrų krepšinio rinktinė
  • 1996 m. – vyrų krepšinio rinktinė
  • 2000 m. – vyrų krepšinio rinktinė
  • 2000 m. – Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė)
  • 2000 m. – Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės)
  • 2008 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
  • 2008 m. – Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
  • 2012 m. – Aleksandr Kazakevič (graikų-romėnų imtynės)
  • 2012 m. – Evaldas Petrauskas (boksas)
  • 2012 m. – Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
  • 2016 m. – Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė)
  • 2016 m. – Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
  • 2016 m. – Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas)
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Atletai kritikuoja Tarptautinio olimpinio komiteto poziciją dėl olimpiados: mus stato į pavojų Bachas: svarstome įvairius scenarijus (6)

Pasaulio septynkovės čempionė Katarina Johnson-Thompson ir olimpinė šuolių su kartimi čempionė...

Italijos krepšinio vadovas siunčia žinutę: jei olimpiada vyks kaip suplanuota, bus didelė klaida (4)

Per Italiją ritantis mirtims nuo koronaviruso jautriai į ketinimus rengti 2020 metų Tokijo...

Japonija išsiuntė į Atėnus specialų lėktuvą olimpinei ugniai pargabenti

Japonija trečiadienį iš Tokijo išsiuntė į Atėnus specialų lėktuvą olimpinei ugniai...

Tokijo olimpiados deglo estafetė apribojama dėl koronaviruso pavojaus

2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai antradienį pranešė, kad dėl koronaviruso...

LTOK prezidentė: gali keistis atrankos sistema, bet Tokijo olimpinės žaidynės turėtų įvykti (2)

„Nukėlėme „Olimpinio švietimo forumą, atšaukėme sporto administravimo kursus, sustabdytos...

Top naujienos

Putinas piktdžiugiškai stebi koronaviruso siaubiamus Vakarus: antrasis frontas jau atidarytas? (482)

Europoje prasidėjo sąmyšis. Milijonai žmonių atsidūrė karantine, privatus sektorius –...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų iš viso – 394 atvejai (30)

Šiuo metu Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 394, kovo 28 d. 9 val. duomenimis iki šiol iš...

Lietuvoje patvirtintas 7-as mirties nuo koronaviruso atvejis papildyta (399)

Šeštadienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pranešė apie dar vieną mirtį.

Nepamirškite persukti laikrodžio rodyklių – šalyje įvedamas vasaros laikas (14)

Šį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku, laikrodžius pasuksime vieną valandą į priekį. Šiais...

Paulius Jurkevičius. Italija, atleisk mums: pamokų nesimokėme, solidarumo – nulis (202)

Jeigu man kas nors būtų pasakęs, kad 18 dienų negersiu espreso kavos, būčiau atsakęs –...

Verygos raginimas ir karantinas – antrame plane: gryname ore – ištroškę šilumos ir saulės (218)

Nors prieš šį pavasariškai šiltą savaitgalį Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga...

Žmonės mirę, bet COVID-19 tyrimų rezultatų dar nėra: statistika keistis gali kardinaliai (178)

Tikėtina, kad greitu metu sužinosime apie dar mirusį asmenį, turėjusį COVID-19 virusą....

Nuo koronaviruso mirė Ispanijos princesė Maria Teresa (66)

Mirė Ispanijos Bourbon-Parma princesė Maria Teresa, ėjusi 87-uosius metus, šeštadienį pranešė...

Laima Kybartienė apie juodžiausią gyvenimo periodą: auginau dukrą viena, nes vyras ėmė degraduoti (11)

Kai visuomet pasitempusi ir besišypsanti legendinė diktorė Laima Kybartienė sveikinasi iš...

Pajūryje nesutikti policijos beveik neįmanoma: paplūdimiuose patruliuoja net keturračiais (26)

Pajūryje sustiprintos pareigūnų pajėgos patruliuoja ir gatvėje, ir pajūriu. Žmonės, anot...

|Maža didelių žinių kaina